Naujausios
Br. Nurokų Bankas Šiauliuose
Privačių bankų Šiauliuose yra vienas – Br. Nurokų Bankas. Šis Bankas vienas iš rimčiausių. Jį veda pats p. Nurokas. Banko kapitalas didelis. Daro įvairias bankines opercijas, k.t.: inkasus, diskontus, komisus, valiutų pirkimus, pardavimus, čekių, akcijų bei kitų vertybinių popierių supirkimus.
Bankas gyvena dideliuose namuose. Bendrai, p. p. Nurokai vieni iš turtingiausių pramonininkų Šiauliuose. Jie su savo banku dalyvauja įvairiose Lietuvos pramonėse stambiais akcininkais, k.t.: Emisijos Banke, konservų fabrike vardu „Arnold Sorenzen“, tame pat ir skardos apdirbimo fabrike ir t.t.
Jie Šiaulių mieste didžiulę savo namų dalį už menką kainą pavedė visokioms mokykloms, prieglaudoms ir kitoms šelpimo įstaigoms. Apie p.p. Nurokus ir jų banką bei fabrikus galima tik gera pasakyti.
„Diena“, Šiaulių numeris. 1931 m. kovo mėn. 29 d.
Mjr. Šakmanas – Resp. Prezidento asm. adjutantas
Ilgametis Lietuvos Valstybės Prezidento A. Smetonos asmeninis adjutantas mjr. Šakmanas – šiaulietis. Gimęs 1899 m. Spirakių kaime, Šiaulių apskr., Lietuvos kariuomenės savanoris. Baigęs karo aviacijos mokyklą. Dalyvavo kautynėse su Lietuvos priešais, apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu. Ligi 1927 m. tarnavo aviacijoje. 1927 m. kurį laiką buvo Kario redaktoriumi.
„Lietuvos aidas“, Šiaulių krašto diena. 1933 m. gruodžio 2 d.
Mūsų maudyklės
Atėjus šiltoms ir tvankioms dienoms, šiauliečių būriai skubinasi Šiaulių ežere paskandinti kamuojantį karštį ir pasišvarinti. Tačiau vargu ar Šiaulių ežeras patenkina šiauliečių norus. Vanduo yra nešvarus, drumzlinas, o svarbiausia nėra nė maudyklių. Pro kurią vietą žmogus prasiskverbi ežeran, ten ir maudais. Kitoje ežero pusėje yra daugiau tokių vandenį prieinančių vietų, gi šioje pusėje vos trys. Be to maudantieji daro didelį chaosą. Vyrai ir moterys pešasi dėl maudymosi vietų. Rodos, tinkamų maudyklių įrengimo klausimas turėtų būti svarbus, nes šiauliečiai tik vieną ežerą arti teturi. Deja, šis klausimas sutvarkyti niekam neatkreipė dėmesio. Reikėtų vis dėlto Šiaulių ežere paruošti keletą gerų maudyklių, kuriose šiauliečiai galėtų žmoniškai maudytis. Taigi tvarkykime „Šiaulių vasaros kurortą.“
Žmonės kalbėjo, kad pas „Joną“ kas vakaras vyko smarkūs girtuokliavimai, paleistuvavimai, peštynės ir „klijentų“ kišenių tuštinimas. Prie to darbo prisidėdavo ir Jono žmona, kuri buvo kaip ir „faktorius“ slaptojo pritono. Ji dažnai prikalbinėdavo jaunas merginas ištvirkauti, siūlydama „gerą uždarbį“...
Jonas tiek išgudrėjo, kad aludę užrašė savo tarnaitės vardu. Vadinasi, jei kartais yla iš maišo išlįstų, tai, girdi, aš čia nekaltas, aš nešeimininkas. Vertėtų ir daugiau panašių „verslų“ patikrinti.
„Momentas“. 1929 m. Nr. 21.
Nesumoki pinigų – apipjaustom
Naktį iš antradienio į trečiadienį Kaune atsitiko labai skandalingas įvykis, sukėlęs kalbų visame mieste. Tą naktį vienas spaustuvės darbininkas p. M. smarkiai įsilinksminęs nuėjo pas linksmas paneles, kur nutarė savo programą tęsti iki pat ryto. Visą laiką užsakinėjo visokių gėrimų ir neva tai panelėms fundija. Bet kai išaušo rytas ir panelės paprašė už praleistą naktį atsiskaityti, ponas M. atsisakė, aiškindamasis, jog neturįs pinigų. Kilo vaidai. Pagaliau panelės, matydamos, jog nieko nepeš, pavertė p. M. ant grindų, numovė jam kelnes ir supjaustė lyties organus. Don Žuanas tuoj apalpo, o kai atsipeikėjo, jokių panelių jau nebebuvo. Šiaip taip susitvarkęs 7 val. ryto dar visiškai girtas atvyko į spaustuvę. Tačiau skausmo kamuojamas paprašė savo draugo, kad palydėtų jį iki vietos, kur randasi praustuvai. Jo draugas nubėgo pasišaukti kitų darbininkų pagalbos. Kada sugrįžo poną M. rado jau gulintį ant grindų be sąmonės.
„Diena“, 1931 m. liepos 5 d.
„Momento“ Radio
Mums teko patirti, kad Šiaulių pašto tarnautojų klube per Kalėdas įvykęs labai linksmas spektaklis, kurio programoje buvęs moderniško bokso numeris. Vienas šios sporto šakos čempijonas, pasistiprinęs atatinkamu saiku valstybinės, taip užvažiavęs savo gerbiamam kolegai į putralakę, kad vienu mostu išgurinęs pastarajam aštuonis gryno aukso dantis... Silpnų dantų savininkas, aišku, pripažino save garbingai nugalėtu ir, kad neardytų jaukios švenčių nuotaikos, gerų prietelių padedamas, pasišalino į Morfejaus karalystę, o nugalėtojas iškilmingai sugrįžo į ... bufetą. Tik sekantį rytą nugalėtasis pastebėjo savo nuostolius ir triukšmingai apsilankė į vakarykštės kovos lauką ieškoti savo gryno aukso dantų... Pasikvietė į talką puskapį kiemsargių, vėžikų ir gatvių šlavikų ir kiaurą dienelę ieškojo faktinų savo pralaimėjimo įrodymų, bet veltui. Aukso dantys kaip skradžiai žemę prasmego. Gal nugalėtojas paglemžė savo garbingos pergalės trofėjų, gal kovos dalyviai juos sudorojo – radijo „Dyglys“ to nežino, bet nugalėtasis tebeieško jų dar šiandieną. Sako, ieškosiu nors ligi Velykų, bet vis tiek surasiu, o jei nesurasiu, tai naujus įsidėsiu... Tvirtą viltį turi pilietis. O tas irgi šį tą reiškia...
„Momentas“, 1929 m., Nr. 52
Parengta iš Viliaus Purono senosios spaudos publikacijų rinkinio. Kalba ir stilius netaisyti.