"Amerika pirtyje" aktuali ir šiandien

Loretos RIPSKYTĖS nuotr.
Jo­niš­kio kul­tū­ros cent­ro suau­gu­sių­jų teat­ras "Ži­bu­rys", pri­si­min­da­mas pir­mo­jo vie­šo lie­tu­viš­ko vai­di­ni­mo "Ame­ri­ka pir­ty­je" 120 me­tų su­kak­tį, pa­kvie­tė žiū­ro­vus imp­ro­vi­za­ci­jai į mies­to aikš­tę.
Jo­niš­kio kul­tū­ros cent­ras su suau­gu­sių­jų teat­ru "Ži­bu­rys" pa­mi­nė­jo pir­mo­jo lie­tu­viš­ko vie­šai pa­ro­dy­to vai­di­ni­mo "Ame­ri­ka pir­ty­je" 120 me­tų su­kak­tį. Taip pat pri­si­min­tos ir ki­tos svar­bios su Jo­niš­kio kraš­tu ir iš čia ki­lu­sio­mis as­me­ny­bė­mis su­si­ju­sios da­tos.
Loretos RIPSKYTĖS nuotr.
Sta­se­lė Berk­lo­vie­nė – vie­na iš ke­lių imp­ro­vi­za­ci­jo­je spek­tak­lio te­ma vai­di­nu­sių Ago­tu­kių.

Rugp­jū­čio 20-ąją mies­to aikš­tė­je prie fon­ta­no su­si­rin­ku­siems žiū­ro­vams "Ži­bu­rio" teat­ro ak­to­rė Vi­du­tė Pet­rai­tie­nė pri­mi­nė, kad pir­ma­sis lie­tu­viš­kas vai­di­ni­mas "Ame­ri­ka pir­ty­je" bu­vo pa­ro­dy­tas 1899 me­tų rugp­jū­čio 20 die­ną. Vie­nas pa­grin­di­nių vai­di­ni­mo or­ga­ni­za­to­rių Pa­lan­go­je bu­vo švie­tė­jiš­kos "At­ga­jos" drau­gi­jos, ku­riai šie­met suei­na 130 me­tų nuo įkū­ri­mo, ko­vo­ju­sios su tau­ti­ne prie­spau­da, gai­vi­nu­sios tau­ti­nės sa­vi­mo­nę įkū­rė­jas, kraš­tie­tis Liu­das Vai­nei­kis.

Ki­lęs iš Svirp­lių kai­mo L. Vai­nei­kis bu­vo ir knyg­ne­šys, gy­dy­to­jas, sa­vi­val­dy­bi­nin­kas, Lie­tu­vos po­li­ti­nis vei­kė­jas. Šių me­tų rugp­jū­čio 31 die­ną suei­na 150 me­tų nuo jo gi­mi­mo.

"Ame­ri­ka pir­ty­je", anot Lie­tu­vos li­te­ra­tū­ros is­to­ri­ko, Nep­rik­lau­so­my­bės ak­to sig­na­ta­ro My­ko­lo Bir­žiš­kos, 1902 ar 1903 me­tais slap­ta bu­vo su­vai­din­ta ir Jo­niš­kio ra­jo­ne, Zi­niū­nų kai­me. Pag­rin­di­nį vaid­me­nį ja­me at­li­ko bū­si­ma­sis dai­li­nin­kas, kraš­tie­tis Ado­mas Var­nas. O šiais me­tais mi­ni­mos Ado­mo Var­no 140 gi­mi­mo me­ti­nės.

Po šio trum­po pri­sta­ty­mo "Ži­bu­rio" teat­ro re­ži­sie­rė Vio­le­ta Tuo­mai­tė su­grą­ži­no į spek­tak­lio "Ame­ri­ka pir­ty­je" es­mę, ku­ri ne­pa­ki­tu­si iki šian­die­nos: iki šiol iš­li­ko mei­lė pi­ni­gams ir iš­sva­jo­tai Ame­ri­kai, į ku­rią ko­me­di­jo­je taip vi­lio­jo Vin­cu­lis Ago­tu­ką. Prieš žiū­ro­vų akis at­gi­jo ta pa­ti is­to­ri­ja ir tie pa­tys per­so­na­žai, tik su in­terp­re­ta­ci­jo­mis pa­gal laik­me­tį, tad Vin­cu­lis vi­lio­jo ne tik sme­to­ni­nę, bet ir so­vie­ti­nių ir šių lai­kų Ago­tu­kes.

Po spek­tak­lio imp­ro­vi­za­ci­jos vi­si bu­vo pa­kvies­ti vai­šin­tis čia pat kep­ta kiau­ši­nie­ne, deš­ra, karš­tais barš­čiais bei ki­tu na­mi­niu mais­tu.