Žvyrkelis valdžiai – neįveikiama kliūtis

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Jaz­mi­nų gat­vės gy­ven­to­ja Orin­ta Šim­ke­vi­čie­nė Šap­na­gius va­di­na už­mirš­tu kai­mu. Nors gy­ven­vie­tė – ke­li ki­lo­met­rai nuo se­niū­ni­jos cent­ro.
Šiau­lių mies­to kai­my­nys­tė­je esan­čia­me Šap­na­gių kai­me dvi­de­šimt pir­muo­ju am­žiu­mi net ne­kve­pia. Bent jau žiū­rint į nu­tį­su­sį žvyr­ke­lį, ku­riuo nuo Nai­sių į Kry­žių kal­ną trum­pi­na au­to­bu­sai su už­sie­nio tu­ris­tais. Juo kiek­vie­ną rug­sė­jį iš Kry­žių kal­no į Ši­lu­vą ke­liau­ja vys­ku­po Eu­ge­ni­jaus Bar­tu­lio įkvėp­ti pi­lig­ri­mai.
Šap­na­gių gy­ven­to­jų vil­tis tu­rė­ti ko­ky­biš­ką ke­lią ir ne­skęs­ti dul­kėse – blės­ta. Apie vai­kų žai­di­mų aikš­te­les, suo­liu­kus, jau­kias vie­šą­sias erd­ves, par­duo­tu­vę vei­kiau­siai ne­ver­ta net sva­jo­ti?

Lau­kia ir ne­su­lau­kia

Į "Šiau­lių kraš­tą" krei­pė­si Šap­na­gių kai­mo gy­ven­to­jai. Raš­tu iš­dės­tė, ko­kio­mis są­ly­go­mis jie gy­ve­na vos še­ši ki­lo­met­rai nuo Šiau­lių mies­to.

"Dau­giau­siai pro­ble­mų dėl žvyr­ke­lio, nuo ku­rio gy­ven­to­jai skęs­ta dul­kė­se ir ga­di­na sa­vo au­to­mo­bi­lių va­žiuok­les. Ir tai ga­li­ma va­din­ti gy­ve­ni­mą XXl am­žiu­je Eu­ro­pos Są­jun­go­je? Bū­tų juo­kin­ga, jei ne­bū­tų grau­du", – ra­šo­ma laiš­ke re­dak­ci­jai.

Anot žmo­nių, už vis­ką at­sa­kin­ga Gin­kū­nų se­niū­nė, ta­čiau ji esą tei­gia, kad ke­lių re­konst­ra­vi­mui pi­ni­gų nė­ra. "Nors dar nuo 1995 me­tų bu­vo kal­bė­ta, kad tvar­kys gat­ves. Pas­kui ėmė sa­ky­ti kad, kol ne­pa­da­rys ap­link­ke­lio, as­fal­to ne­bus. Ta­čiau 2019 me­tais ap­link­ke­lis tu­rė­tų bū­ti pri­duo­tas. Gal mes ak­li, kad jo ne­ma­to­me?"

Per Šap­na­gius – į Ši­lu­vą

Šap­na­giai. Kai­mas ke­li ki­lo­met­rai nuo Gin­kū­nų gy­ven­vie­tės, se­niū­ni­jos cent­ro. Šap­na­giuo­se – dvi gat­vės: Jaz­mi­nų ir Aly­vų. Abi – žvyr­ke­lio.

Kaip tik di­de­liu grei­čiu Jaz­mi­nų gat­ve pra­skrie­ja leng­va­sis au­to­mo­bi­lis, pa­skui – sun­kias­vo­ris. Dul­kių de­be­sys pa­sklin­da ore, įky­riai len­da į no­sį ir akis.

An­ta­no Ku­le­vi­čiaus kie­mas – prie pat ke­lio. Vy­ras sa­ko jau įpra­tęs, kad die­ną, kai vė­jo kryp­tis – na­mo pu­sėn, dėl dul­kių net į kie­mą ne­ga­li išei­ti.

Cent­ri­nė­je kai­mo Aly­vų gat­vė­je gy­ve­nan­tys Rū­ta ir Ro­mual­das Rau­ga­lai, prieš dvi de­šim­tis me­tų pa­li­kę na­mus Šiau­liuo­se, iki šiol džiau­gia­si to­kiu spren­di­mu. Prob­le­ma tik vie­na: žvyr­ke­lis. Dul­kių ka­muo­liai už­val­do vi­są Rau­ga­lų so­dy­bą: nugula ant lan­gų stik­lų, ant ki­emo, o tven­ki­nį už­deng­da­mi tar­si plu­ta.

Kad kas pa­si­keis­tų, su­tuok­ti­niai ne­tu­ri vil­ties – ne­rū­pi val­di­nin­kams Šap­na­gių gy­ven­to­jai. Ge­rai, anot po­nios Rū­tos, kad juos dar kiek­vie­nais me­tais pri­si­me­na mal­di­nin­kai, ke­liau­jan­tys iš Kry­žių kal­no į Ši­lu­vą. Ke­liau­nin­kus šap­na­giš­kiai ta­me pa­čia­me žvyr­ke­ly­je pa­si­tin­ka su vai­šė­mis, kad at­si­pūs­tų.

Ir tai ga­li­ma va­din­ti gy­ve­ni­mą XXl am­žiu­je Eu­ro­pos Są­jun­go­je?

Šap­na­giai – vie­na, Žei­miai – kas ki­ta?

Dar vie­na Jaz­mi­nų gat­vės gy­ven­to­ja Orin­ta Šim­ke­vi­čie­nė pa­sa­ko­ja, net skal­bi­nių kie­me ne­džiaus­to – džio­vin­ti juos lau­ke to­ly­gu iš­vis ne­plau­ti, vis tiek par­si­neš pur­vi­nus.

Ma­žą duk­ry­tę au­gi­nan­čios mo­ters žo­džiais, Šap­na­gių kai­mo Jaz­mi­nų gat­vė "greit­ke­liu" virs­ta šil­tuo­ju me­tų lai­ku, ypač sa­vait­ga­liais, kai į Kry­žių kal­ną, ap­lan­kę Nai­sius, vis su­ka ir su­ka tu­ris­tų au­to­bu­sai. Ken­čia gy­ven­to­jai ir nuo že­mės ūkio tech­ni­kos, vil­ki­kų ke­lia­mų dul­kių.

"At­va­žiuo­ki­te, kai vyks "Nai­sių va­sa­ros" fes­ti­va­lis, pa­ma­ty­sit, kas čia da­ro­si", – siū­lo pa­šne­ko­vė.

Kai orai lie­tin­gi, anot jos, žvyr­ke­lis tam­pa toks duo­bė­tas, kad gy­ven­to­jams ne­ra­mu dėl sa­vo au­to­mo­bi­lių. Ne­pai­sant to, anks­tes­niais me­tais kai­mo ke­lias grei­de­rį ma­ty­da­vo tik ke­le­tą kar­tų per se­zo­ną. Ak­ty­viau grei­de­riuo­ti pra­dė­ta pa­sta­rai­siais mė­ne­siais, kai gy­ven­to­jai dėl pra­stų gy­ve­ni­mo są­ly­gų krei­pė­si į ati­tin­ka­mas ins­ti­tu­ci­jas.

O. Šim­ke­vi­čie­nė su dar ke­liais kai­mo gy­ven­to­jais ne sy­kį ban­dė ieš­ko­ti at­sa­ky­mo, ko­dėl gre­ta se­niū­ni­jos cent­ro esan­tys Šap­na­giai – nie­kam ne­rū­pi. Juo­lab kad prie­mies­ti­nė­je gy­ven­vie­tė­je pa­sta­rai­siais me­tais ėmė kur­tis jau­nos šei­mos su vai­kais.

Šap­na­giš­kė pa­tei­kia su­klus­ti ver­čian­tį pa­vyz­dį: štai Šap­na­giuo­se nė­ra ke­lio, nė­ra bend­ruo­me­nės cent­ro, nė­ra se­niū­nai­tės, nė­ra net vie­šų erd­vių, ku­rio­se ga­lė­tų vyk­ti gy­ven­to­jų su­siė­ji­mai, šven­tės, kur bū­tų pa­sta­ty­ti suo­le­liai kai­my­nams pa­bend­rau­ti, įreng­tos vai­kų žai­di­mų aikš­te­lės. Prie­žas­tis ta, kad ab­so­liu­čiai vi­si iki vie­no Šap­na­gių plo­tai yra pri­va­tūs ar­ba iš­nuo­mo­ti, o pri­klau­san­čių vals­ty­bei nė­ra. Tie­sa, kaž­ka­da tink­li­nio, krep­ši­nio aikš­te­lės gy­ven­to­jams bu­vo įreng­tos pri­va­čia­me plo­te. Nep­ri­gi­jo. Nie­kas ne­no­rė­jo lįs­ti į pri­va­čią te­ri­to­ri­ją.

Kai­mas, ku­ria­me ne­ma­žai gar­baus am­žiaus žmo­nių, ne­tu­ri ir par­duo­tu­vės – at­va­žiuo­ja tik "ant ra­tų".

Tuo tar­pu už ke­lių ki­lo­met­rų esan­čiuo­se Žei­miuo­se gy­ve­ni­mas, sa­ko šap­na­giš­kė, ver­da: k­lo­ja­mi van­dens ir ka­na­li­za­ci­jos tink­lai, gra­žios vie­šo­sios erd­vės, ku­rio­se, ką veik­ti ran­da ne tik ma­žie­ji žei­miš­kiai, bet ir suau­gu­sie­ji.

Kai­my­nai gal­vo­ja, kad gy­ven­vie­čių skir­tu­mai at­si­ra­dę dėl to, jog Žei­miuo­se gy­ve­na Gin­kū­nų se­niū­nė Vi­li­ja Kva­sie­nė, taip pat ir anks­tes­nis se­niū­ni­jos va­do­vas.

Dū­rė pirš­tu į se­niū­nę

Pra­šy­da­mi pa­si­rū­pin­ti ke­lių per Šap­na­gių gy­ven­vie­tę prie­žiū­ra ir as­fal­ta­vi­mu gy­ven­to­jai iš­siun­ti­nė­jo raš­tus Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei, AB "Ke­lių tar­ny­ba", Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jai.

AB "Ke­lių tar­ny­ba" Šiau­rės Va­ka­rų re­gio­no va­do­vas Ar­vy­das Na­ra­daus­kas gy­ven­to­jams pa­tei­kė at­sa­ky­mą, jog Šap­na­gių kai­mo ke­liai pri­klau­so Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei, tad ir kreip­tis dėl prie­žiū­ros bei re­konst­ra­vi­mo rei­kė­tų į ją.

Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos at­sa­ky­mas – ana­lo­giš­kas: už "rei­ka­lą" at­sa­kin­ga ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė.

Pa­sak Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus Gi­pol­do Kark­le­lio, "vie­ti­nės reikš­mės ke­lių ir gat­vių prie­žiū­rą bei ei­na­mą­jį re­mon­tą or­ga­ni­zuo­ja se­niū­nai iš se­niū­ni­jai ski­ria­mų Ke­lių prie­žiū­ros ir plėt­ros pro­gra­mos bei Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės lė­šų, to­dėl dėl gat­vių prie­žiū­ros dar­bų pra­šo­me kreip­tis į Gin­kū­nų se­niū­ni­jos se­niū­nę".

Anot Ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vo, ra­jo­no se­niū­nai su kai­mų bend­ruo­me­nė­mis ir se­niū­nai­čiais yra ap­svars­tę pa­gei­dau­ja­mų re­konst­ruo­ti ar re­mon­tuo­ti vie­ti­nės reikš­mės ke­lių ir gat­vių są­ra­šą, ir pa­tei­kę jį ra­jo­no Sa­vi­val­dy­bei. Šap­na­gių gat­vės į pa­tvir­tin­tą prio­ri­te­ti­nį re­konst­ruo­ti­nų ra­jo­no gat­vių są­ra­šą ne­pa­te­ko, nes, anot G. Kark­le­lio, Gin­kū­nų se­niū­nė šio kai­mo gat­vių net ne­siū­lė.

Apie sa­vo kai­mo pro­ble­mas žmo­nės laiš­ku pra­bi­lę ir nai­siš­kiui Sei­mo na­riui Ra­mū­nui Kar­baus­kiui. At­sa­ky­mo iš jo kol kas ne­su­lauk­ta.

As­fal­to ir ki­tų pa­to­gu­mų dar teks pa­lauk­ti

Gin­kū­nų se­niū­ni­jos va­do­vė Vi­li­ja Kva­sie­nė šap­na­giš­kių pro­ble­mą ži­no. Ta­čiau apie šios gy­ven­vie­tės gat­vių re­konst­ra­vi­mą min­čių ne­tu­ri bent jau, kol ne­bus įreng­tas pla­nuo­ja­mas ap­link­ke­lis nuo Gin­kū­nų gy­ven­vie­tės apy­lin­kių ir ker­tan­tis Šap­na­gių kai­mą. Bet ir to pla­nuo­ja­mo ap­link­ke­lio dar­bai ne­pra­dė­ti, kol kas yra tik pro­jek­tas.

V. Kva­sie­nės žo­džiais, Šap­na­giai nė­ra iš­skir­ti­niai žvy­ruo­tu ke­liu. Se­niū­ni­jo­je, anot jos, yra 49 ki­lo­met­rai ke­lio, iš jų tik 15 pro­cen­tų as­fal­to.

"Ži­no­ma, no­rė­tų­si pa­dė­ti gy­ven­to­jams, ir ne tik Šap­na­gių kai­mo. Pa­dė­ti ne vien gat­vių re­konst­ra­vi­me, bet ir vandens–kanalizacijos įren­gi­me. De­ja, tai di­džiu­liai pi­ni­gai ir yra jų tiek, kiek yra", – sa­kė se­niū­nė.

Ji sa­ko gal­vo­jan­ti, ką rei­kė­tų pa­da­ry­ti, kad Šap­na­giuo­se su­ma­žė­tų ke­lio dul­kė­tu­mas. Gal­būt bus nu­spręs­ta iš­bars­ty­ti ri­ša­mą­ją drus­ką, ku­ri "su­riš­tų" dul­kes ir iki grei­de­ria­vi­mo jas su­lai­ky­tų.

V. Kva­sie­nė at­rė­mė Šap­na­gių kai­mo žmo­nių įta­ri­mus, kad kai­my­ni­nė Žei­mių gy­ven­vie­tė "tie­siog žy­di", nes jo­je gy­ve­na pa­ti se­niū­nė. Anot va­do­vės, šio kai­mo ke­liai – ne jos nuo­pel­nas, nes išas­fal­tuo­ti se­niai. Gat­vių ap­švie­ti­mas – taip pat se­nas rei­ka­las.

O vai­kų žai­di­mų aikš­te­lė gy­ven­vie­tė­je įreng­ta, nes Žei­miai skir­tin­gai nei Šap­na­giai tu­rė­jo vals­ty­bi­nės že­mės plo­tą.

Van­dens ir ka­na­li­za­ci­jos tink­lai Žei­miuo­se at­si­ra­do, nes šio pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mui pa­ga­liau su­lauk­ta ei­lės.

"Ir ne­me­luo­siu, man as­me­niš­kai sma­gu dėl at­si­ra­du­sių pa­to­gu­mų gy­ven­to­jams", – sa­kė V. Kva­sie­nė.

Komentarai

Petras    Pir, 2019-05-27 / 10:28
Kaip gera savivaldybės direktoriui suversti bėdą seniūnei, kuri nedisponuoja savivaldybės lėšomis.Gatvių asfaltavimo eiliškumas patvirtintas savivaldybės tarybos,o papildomą finansavimą Šiaulių rajonui gauti esant valstiečių merui ir direktoriui, bei tarybos daugumai, tik palėkt iki Vilniaus.Tad palinkėkim jiems sėkmės.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.