Naujausios
Žolinės dievai ir žmonės
Vakar Šiaulių universiteto Botanikos sode penktą kartą surengta Žolinės šventė. Skalda grįsta duobėta gatve į šventę, lyg į atlaidus, traukė minios žmonių. Automobiliai užkimšo visas siauras aplinkines gatveles.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Susitikimas su dievais
Sesuo Eugenija su broliu Antanu, prisėdę pailsėti nuo gausybės įspūdžių šventėje, stebėjosi — šalia Botanikos sodo gyvena, bet pirmą kartą sužinojo, kad čia vyksta tokia Žolinės šventė.
„Per mažai tokiai šventei reklamos. Kiek gėlių, augalų rūšių!“ — sakė Eugenija.
„Kiekvienas susitikimas su gamta — susitikimas su Dievu. Bendrauji su gamta — bendrauji su Dievu. Priežastis, kodėl ne tik moterys ateina pasižiūrėti gėlių, bet ir vyrai“, — sakė Antanas.
Bendruomenės žmonės tapo žolininkais
Vaišių ir žolelių į šventę atsivežusios Naisių (Šiaulių rajonas) bendruomenės aktyvistės džiaugėsi tapusios žolininkėmis. Naisių bendruomenė rajono Savivaldybei pateikė projektą „Žolelės — maistas ir vaistas“.
Projektą rengusi Zita Jonaitienė, geriausia kaimo žolininkė Genovaitė Vaidžiulytė ir mezgėja Adelė Gricienė siūlė savo surinktų žolių, rankdarbių. G. Vaidžiulytė vaišino „Naisių naminuke“ pavadintu gėrimu iš duonos ir medaus.
„Gaivų gėrimą, — sakė G. Vaidžiulytė, — žmonės dar vadina ubagyne. Į vandenį įmeti duonos pagal skonį ir įdedi medaus“.
G. Vaidžiulytė sakė, jog pievoje ji suranda ir atgaivą sielai ir vaistingųjų augalų. „Kiekviena žolelė kažkuo naudinga. Netiks vaistui, tiks maistui pagardinti“, — sakė Naisių žolininkė.
„Žolės ir uždarbis“, — moterys pabarškino dėžutėje už vaistažolių mišinius gautais pinigais, kuriuos bendruomenė naudoja ekskursijoms.
Latviai nešvenčia Žolinės
„Prašė atvežti iš kitos šalies lietuviams tokių augalų, kurių bent viena dalis būtų valgoma — uogos, šakelės, lapai“, — juokėsi į šventę iš Latvijos, netoli Jelgavos augančio medelyno “Dimzas“ augalų atvežęs Guntis Vituolinš.
Guntis pasakojo, kad Žolinės latviai nešvenčia. „Tokios žalios nacionalinės šventės, kokią turite jūs, latviai neturi. Na, gal kiek į šią šventę panaši senovės latvių Mares diena, švenčiama balandį“, — pasakojo Guntis.
Studentų „magija“ iš žolių
Šiaulių ir Vilniaus universitetų studentai Justė, Augustė, Regimantas ir Matas kūreno ugnį ir virė arbatas iš žolelių.
„Pristatome magiškąsias augalų savybes. Žolelių magija veikia ne tik jas geriant, bet ir renkant — daugiau vaikštai esi sveikesnis ir fiziškai, ir dvasiškai“, — sakė jaunuoliai.
„Medetkų žiedlapiai, padėti miegamajame išblaško košmarus, o jeigu vakare išgersi užpiltą apynio spurgos arbatą, dar ir gerai miegosi. O kraujažolė vadinama septynių metų meilės gėle“, — sakė Justė, studijuojanti taikomąją biologiją Šiaulių universitete.
Kanklių rekordas
Botanikos sode šiauliečiai tautodailininkas Albertas Martinaitis, muzikantas ir pedagogas Arūnas Stankus bei jo mokinys Darius Derbutas pabandė surengti neįprastą rekordą — vienu metu trys vyrai grojo kanklėmis. Vyrai sakė, kad dar artimiausius dešimt metų tokio reginio niekur Lietuvoje nepamatysi. Vyrai grojo iš skirtingų medžių — ąžuolo, uosio ir eglės A. Martinaičio pagamintomis kanklėmis.
„Lietuvoje gal tik kokį dvidešimt vyrų moka groti kanklėmis ir išdrįsta viešai paimti kankles į rankas. Kanklės Lietuvoje yra labai baisus instrumentas: vyrą, grojantį kanklėmis gali užjuokti. Aplinka tapo tokia netolerantiška, nepakanti savo kultūrai, kad jauni vaikinai nedrįsta imti kanklių į rankas, nes bijo būti išjuokti. Reikia būti geležinių nervų galingu vyru, kad paimtum kankles į rankas ir viešai jomis pagrotum.
Jei žmonės mokytųsi groti kanklėmis, mažiau reikėtų pinigų išleisti advokatams„, — susižavėjusiai publikai sakė A. Martinaitis.
ŽOLINĖ: Šiaulių universiteto studentės Justė ir Augustė atskleidė žolynų magiškąsias savybes, kurios gydo ir kūną, ir sielą.
REKORDAS: Trys vyrai Albertas Martinaitis, Darius Derbutas ir Arūnas Stankus atliko savotišką rekordą — drauge grojo kanklėmis viešai. A. Martinaičio teigimu, jei žmonės mokytųsi groti kanklėmis, mažiau reikėtų pinigų išleisti advokatams.
SUSITIKIMAS: Šiauliečiai Eugenija ir Antanas sakė, kad susitikimas su gamta jiems reiškia susitikimą su dievu.
GĖRIMAS: Į šventę iš Naisių Genovaitė Vaidžiulytė atvežė duonos ir medaus gėrimo.
SVEČIAS: Svečias iš Latvijos Guntis Vituolinš sakė, kad latviai Žolinės nešvenčia ir neturi tokios žolynams skirtos nacionalinės šventės.
MAGIJA: Šventėje bandyta populiarinti ir magiškąsias žolynų savybes, pavyzdžiui, jeigu miegamajame yra medetkų žiedlapių, nesisapnuoja košmarai.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
