Naujausios
Žemės saugikliai kirs mažiesiems
Užsieniečiai kol kas nepuolė pirkti lietuviškos žemės. Ar juos stabdo žemės pardavimo saugikliai? Nekilnojamojo turto agentai tuos saugiklius vadina nesąmone, o Lietuvą – oligarchine valstybe. Baiminamasi, kad žemę vis sunkiau bus įsigyti smulkiesiems ūkininkams.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Saugikliai su trūkumais
Gegužės 1 dieną baigėsi Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartyje numatytas pereinamasis laikotarpis dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo Lietuvoje ir nustojo galioti konstituciniame įstatyme įtvirtintas ribojimas užsieniečiams įsigyti Lietuvoje žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo ir jį lydinčiųjų įstatymų pakeitimus, kuriais įtvirtinami dirbamos žemės įsigijimo saugikliai.
Net pati prezidentūra pripažino, kad dirbamos žemės apsaugai būtinų įstatymų priėmimas Seime vyko skubotai ir juose yra trūkumų ir netikslumų.
Vyriausybė ėmėsi peržiūrėti įstatymą, numatantį žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo taisykles. Apie tai vakar paskelbė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.
„Šiuo metu yra peržiūrimas visas įsigaliojęs įstatymas. Tikimės, kad per mėnesį paruošime tam tikrus pasiūlymus, kurie bus dar kartą aptarti su Žemės ūkio rūmų vadovais ir su politikais, dirbančiais Seimo Kaimo reikalų komitete“, – sakė Premjeras.
Esminiai įstatyme numatyti saugikliai yra tai, kad žemę įsigyti turi teisę fizinis asmuo, turintis profesinių įgūdžių ir kompetencijos. Tai reiškia, kad fizinis asmuo ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metų žemės ūkio veiklą vykdęs ar žemės ūkio specialybę studijavęs asmuo, kuris Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba turi žemės ūkio išsimokslinimo diplomą.
Juridiniai asmenys turi teisę nuo šiol įsigyti žemę, jei yra ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metų žemės ūkio veiklą vykdę ir žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaravę, o jo pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų.
Perka iš juridinių asmenų
Ūkininkas iš Meškuičių Tautvydas Zelba gegužės pirmosiomis dienomis kaip tik derino žemės pirkimo dokumentus. Perka kelis naujus sklypus savo ūkiui. Praėjusių metų pabaigoje norėjo pirkti žemės, bet niekas jam nepardavė, nes laukė užsieniečių.
Žemę jaunas ūkininkas perka iš juridinių asmenų.
„Kažkodėl perpardavinėtojai pabūgo žemės pardavimo saugiklių. Atsikrato žeme ir nebelaukia išsvajotų eurų“, – pasakojo T. Zelba.
Žemės kaina išliko panaši, kaip ir anksčiau. Meškuičių apylinkėse – apie 15 tūkstančių litų už hektarą.
„Žemės kainą visada diktuos tie ūkininkai, kurie yra šalia parduodamos žemės. Jeigu ūkininkams bus sudarytos sąlygos daugiau uždirbti, būti lygiaverčiais su Europos Sąjungos ūkininkais, ir už žemę mokėsime daugiau“, – mano ūkininkas.
Jo nuomone, saugiklius reikėjo sudėti anksčiau, tačiau „kažkokios įtakos jėgos veikė, kad būtų chaosas“.
„Manau, kad buvo reikalinga sudėti saugiklius vien dėl manipuliavimo žeme. Žemę pirko ne tie, kurie dirba, o tie, kurie perka-parduoda-išnuomoja. Kokioje valstybėje žemės nedirbantis žmogus gali būti laikomas ūkininku ir gauti ES lėšas, kai net nežino, kur jo laukai yra?“, – stebėjosi jaunas ūkininkas.
Praplėstos gyvulių augintojų galimybės
Ginkūnų agrofirmos vadovas Arūnas Grubliauskis mano, kad įstatymas dėl saugiklių buvo reikalingas tam, kad žemės ūkio paskirties žeme nebūtų spekuliuojama, tačiau įstatyme yra daug biurokratinių reikalavimų.
Kita vertus, jis pasidžiaugė, kad pagaliau numatyta, jog žemės ūkio įmonės dabar turės galimybę nusipirkti vienam laikomam gyvuliui vieną hektarą žemės.
„Tai reiškia, kad bus leidžiama turėti nuosavos žemės ir daugiau, nei 500 hektarų. Ši įstatymo vieta labai aiški ir reikalinga juridiniams asmenims. Juk turime kažkur tuos gyvulius laikyti“, – sako A. Grubliauskis.
Atsisuks prieš mažuosius
Šiaulių rajono ūkininkas Tadas Baliutavičius, turintis su tėvais beveik 200 hektarų augalininkystės ūkį, mano, kad dėl žemės įsigijimo saugiklių bus sudėtingiau ją įsigyti.
„Ypač mažiesiems ūkininkams bus sunkiau įsigyti žemės. Bankai sumažins finansavimą, nes negalėdami perimti daugiau, nei 500 hektarų žemės (jeigu ūkininkas su banku neatsiskaitys), tiesiog nebeteiks žemės pirkimui paskolų. O ūkininkai, kurie neturi grynųjų pinigų, neturės iš ko pirkti žemės be paskolų. Grynųjų pinigų turi tik stambieji ūkininkai“, – sakė T. Baliutavičius.
Ūkininkas mano, kad smulkieji ūkiai ir toliau vargs, nes neturės iš ko plėstis. „O pradedančių ūkininkų neįsivaizduoju, kad dar galėtų atsirasti“, – mano T. Baliutavičius.
Ūkininkas mano, kad saugiklių reikėjo, bet dabartinis įstatymas parengtas ne pagal eilinių žmonių poreikius. „Aktyviausi buvo stambieji ūkininkai, jie ir laimėjo iš šito įstatymo“, – įsitikinęs T. Baliutavičius.
„Maži sklypai taps beverčiai“
Po gegužės pirmosios, nekilnojamojo turto agentūros vadovo šiauliečio Arūno Beleckio teigimu, jo agentūra nepadarė nė vieno žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sandorio.
„Pridirbo mūsų tautos išrinktieji! Visiška kvailystė, kad žemę gali pirkti tik ūkininkai“, – įsitikinęs A. Beleckis.
Jo nuomone, sustos prekyba žeme, kris kainos, valstybė negaus per mokesčius pajamų.
„Labiausiai nukentės žmonės, turintys nedidelius sklypus. Jie taps beverčiai. Smulkaus žemės savininko sklypo tikrai nevažiuos pirkti ūkininkas, kuris dirba už keliasdešimt kilometrų dėl hektaro ar dviejų. O šalia esantis stambus ūkininkas pasiūlys labai mažą kainą, nes žinos, kad niekas kitas tos žemės nepirks. Tie saugikliai visiškai paralyžiuos žemės ūkio rinką“, – mano nekilnojamojo turto agentūros vadovas.
A. Beleckio teigimu, Lietuvai įsivedant eurą žemės pirkimą būtų pagyvinę emigrantai.
„Kodėl jiems nenusipirkus kokio gražesnio laukelio arčiau miško ar vandens su mintimi, kad savo žemėje galės išsikepti šašlyką ar pasistatyti kokią sodybą? Bet tokiems žmonėms nusipirkti žemės nebebus galima. Reikėjo skatinti emigrantus įsigyti Lietuvos žemės, o ne drausti“, – piktinosi A. Beleckis.
Nekilnojamojo turto agentūros vadovas mano, kad įstatymų leidėjai pasidavė stambiųjų ūkininkų spaudimui ir priėmė tokį įstatymą.
„Nukentės paprasti žmonės. Nes mūsų valstybėje joja ant mažųjų. Lietuvoje dirbama oligarchams“, – įsitikinęs A. Beleckis.
Redakcijos archyvo nuotr.
ŽEMĖ: Vieni ūkininkai peikia žemės pardavimo saugiklių įstatymą, sakydami, kad jis pakirs smulkiuosius ūkininkus, kiti giria, kad seniai reikėjo sutvarkyti žemės rinką ir atriboti nuo jos spekuliantus žeme.
Jono TAMULIO nuotr.
PIRKIMAS: Jaunas ūkininkas iš Meškuičių Tautvydas Zelba po gegužės pirmosios jau suderino kelis žemės pirkimo sandorius. Anksčiau žemės ūkininkui niekas nepardavė, nes laukė pirkėjų iš užsienio su eurais.
SPEKULIACIJA: Ginkūnų agrofirmos vadovas Arūnas Grubliauskis labiausiai giria įstatymą dėl to, kad bus uždrausta spekuliuoti žeme.
Jono TAMULIO nuotr.
EMIGRANTAI: Nekilnojamojo turto agentūros vadovo šiauliečio Arūno Beleckio teigimu, Lietuvai įsivedant eurą žemės pirkimą būtų pagyvinę emigrantai.
