Naujausios
Rengs naują galimybių studiją
Šiaulių rajono savivaldybė į savo laišką dėl netinkamai poligonui parinktų vietų – derlingų, ūkininkų dirbamų žemių – sulaukė krašto apsaugos laikinojo viceministro Eimučio Misiūno pasirašyto atsakymo.
Savivaldybės tinklapyje cituojamas toks visas atsakymas: „Krašto apsaugos ministerija, atsižvelgdama į sudėtingą mūsų regiono geopolitinę situaciją, su tuo susijusią Lietuvos kariuomenės plėtrą, Lietuvoje dislokuotas NATO pajėgas ir į pratybas atvykstančių sąjungininkų karių skaičių bei išaugusį karinio rengimo poreikį, turi planų steigti naują karinį poligoną ir ieškos papildomų alternatyvų visoje Lietuvos teritorijoje, o ne tik vakarinėje jos dalyje.
Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu, ieškodama palankiausio visuomenei, valstybei ir kariuomenei varianto, Krašto apsaugos ministerija skelbs naujos Žemės sklypo naujam poligonui įrengti galimybių studijos konkursą, kad identifikuotų papildomas alternatyvas naujam poligonui įsteigti Lietuvos teritorijoje. Minėtos studijos rezultatai turėtų paaiškėti 2021 m. II pusmetį. Primename, kad 2020 m. vasarą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Teritorijų planavimo mokslo instituto atlikta Žemės sklypo naujam poligonui įrengti galimybių studija vertino tik teritorijas Vakarų Lietuvoje: Akmenės, Kelmės, Mažeikių, Šiaulių ir Telšių rajonuose.
Suprasdami Jūsų suinteresuotumą, pabrėžiame, jog šiuo metu derinamame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatytos kelios galimos teritorijos, kuriose galėtų būti naujas Lietuvos kariuomenės poligonas, tačiau, kaip paminėta aukščiau, bus ieškoma ir kitų alternatyvių teritorijų naujam poligonui steigti. Atsižvelgdama į tai, Krašto apsaugos ministerija susitikimus su vietos savivaldybėmis ir bendruomenėmis ketina rengti tik tada, kai paaiškės naujai užsakytos studijos rezultatai“.
KAM planus „Šiaulių kraštas“ viešino publikacijoje „Poligonui braižomos vietos ir Šiaulių krašte“ (2020 11 05). Pagal juos potencialiausios poligono vietos apimtų Šiaulių rajono, Akmenės rajono, Telšių rajono ir Mažeikių rajono teritorijų dalis.
Žiniasklaidai informavus, jog Žemaitijoje gyventojai renka protesto parašus, KAM išplatino ir panašų pranešimą spaudai, tik jis viceministro nepasirašytas. „Lryto“ portalas dalijasi, jog KAM informuoja, kad atlikus „visos Lietuvos žemės sklypo naujam poligonui steigti studiją bus galimas alternatyvų vertinimas ir tai įvyks ne anksčiau kaip 2022 metais“.
„Mums neparašė, jog alternatyvų vertinimas gali būti tik 2022 metais, bet kol nėra spendimo, kad poligonas bus kuriamas kitoje vietoje, situaciją atidžiai stebėsime ir dalyvausime visuose svarstymuose, – teigė „Šiaulių kraštui“ Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras. – Susitiksime dėl to ir su nauja Krašto apsaugos ministerijos valdžia, kalbėsimės su Seimo nariais, rinktais Šiaulių krašte.“
„Daugiau negu šimtu procentų palaikau gyventojų protestą prieš poligono steigimą, – sakė meras. – Tikiuosi, jog jo nebus derlingose, dirbamose žemėse ir gražiame kraštovaizdyje. Gerai suprantu ūkininkų nerimą, kurie yra investavę dideles sumas, o gali viską prarasti.“
Tūkstančiai protesto parašų
„Dvejus metus dar turėsime gyventi kaip ant adatų“, – taip į KAM pranešimus reagavo Diana Lopaitienė, iniciatyvinės grupės, renkančios protesto parašus prieš poligono steigimą, koordinatorė Akmenės rajone.
Ji atkreipia dėmesį, jog pažadus dėl naujų alternatyvų paieškos visoje Lietuvoje teikia laikinasis krašto apsaugos viceministras. Akcentuoja ir tai, jog KAM apetitai iki šiol tik augo.
„Iš pradžių buvo nurodyta, kad poligono teritorijai reikės 12 tūkstančių hektarų teritorijos, vėliau – nuo 12 tūkstančių iki 22,5 tūkstančio hektarų, o paskutinis variantas, pagal kurį poligonas būtų iš dviejų šalia esančių teritorijų – jau beveik 38 tūkstančiai hektarų, – akcentuoja iniciatyvinės grupės narė, kuri protesto judėjimą pradėjo burti dar rugsėjo pabaigoje.
„Parašus toliau intensyviai renkame visi keturi rajonai – Akmenės, Šiaulių, Telšių, Mažeikių, – sakė ji „Šiaulių kraštui. – Popierinių parašų turime surinkę virš 4 tūkstančių ir jie dar plaukia.“
Pasirašoma ir elektroninė peticija prieš naujo poligono steigimą Vakarų Lietuvoje. Ji adresuota Prezidentui, Seimui ir KAM. Po peticija parašus yra padėję jau beveik 6 tūkstančiai piliečių iš visos Lietuvos ir užsienyje gyvenantis kraštiečiai.
Yra sukurta ir feisbuko paskyra „Žemaitija prieš karinį poligoną“, kurioje dalijamasi informacija, bet griežtai atsiribojama nuo prorusiškų, radikalių, prieš mūsų valstybę nusiteikusių asmenų. Pareiškiama, jog „jų asmeninė nuomonė neturinti nieko bendro su iniciatyvinės grupės pažiūromis ir tikslais“.
