Naujausios
Projektas nuosavų namų gyventojų atliekoms perdirbti
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į Šiaulių miesto tarybą su prašymu pritarti projektui „Papildomų maisto/virtuvės atliekų apdorojimo pajėgumų sukūrimas Šiaulių regione“. Miesto ūkio ir plėtros komitete įmonės vadovas Žilvinas Šilgalis aiškino, kad naujas cechas reikalingas tam, kad būtų galima iš individualių valdų gyventojų sukauptų žaliųjų ir maisto atliekų išrūšiuoti netinkamas medžiagas ir pagaminti kokybišką kompostą.
Projekto vertė – per 4 milijonus eurų. 85 procentus skirtų Europos Sąjungos struktūriniai fondai, 15 procentų prisidėtų projekte dalyvaujančios savivaldybės. Šiaulių miesto prisidėjimas siektų apie 220 tūkstančių eurų.
Individualiuose namuose maisto atliekas gyventojai meta į žaliųjų atliekų konteinerius, tuo tarpu prie daugiabučių namų stovi atskiri konteineriai maisto ir virtuvės atliekoms.
ŠRATC atstovai aiškino, kad atliekų šalinimo sistemoje brangiausias dalykas yra jų surinkimas. Individualios valdos maisto atliekų nesukaups daug, todėl tektų tuštinti pustuščius konteinerius. Dėl šios priežasties į individualių namų žaliųjų atliekų konteinerius metamos augalinės ir gyvulinės kilmės maisto atliekos.
ŠRATC skaičiuoja, kad apskrityje yra per 50,6 tūkstančio individualių valdų, iš kurių per 10 tūkstančių – Šiaulių mieste. Nedaug atsilieka Šiaulių rajonas, Radviliškis. Tuo tarpu Akmenės rajono savivaldybėje – tik 522 individualios valdos.
Iš savivaldybių biudžetų – šimtai tūkstančių eurų
2020 metų pabaigoje Šiaulių miesto taryba nusprendė pritarti projekto „Rūšiuojamuoju būdu surinktų maisto/virtuvės atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas Šiaulių regione“ įgyvendinimui. Projektas buvo finansuojamas Europos Sąjungos (ES) lėšomis (gauta per 2,5 milijono eurų), tačiau apskrities savivaldybėms reikėjo pridėti 15 procentų projekto vertės. Šiaulių miesto dalis siekė beveik 101 tūkstantį eurų. Dvi savivaldybės – Akmenės ir Pakruojo – dalyvauti projekte atsisakė.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Projektų valdymo skyriaus vedėja Ieva Džiaugienė informavo, kad projektas turėjo būti baigtas 2023 metų gruodžio 31 dieną, tačiau ŠRATC visa apimtimi projekto įgyvendinti nespėjo. Todėl užbaigti maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimo ir perdirbimo gamyklą teko iš papildomai skirtų regiono savivaldybių lėšų. Šiaulių miestui tai kainavo papildomai beveik 350 tūkstančių eurų, kuriuos Taryba skyrė praėjusių metų vasarį. Kitų keturių savivaldybių dalis buvo mažesnė – nuo 90 tūkstančių iki 140 tūkstančių.
Nors projektas jau užbaigtas, pastatas ir įrenginiai stovi, tačiau veikla nevyksta. Ž. Šilgalis aiškino, kad neseniai (2024 metų pabaigoje – aut. past.) pridavė statinius, gavo reikalingus veiklai leidimus, o šiuo metu su potencialiu bioskaidžių medžiagų mišinio (pulpos) pirkėju, kuris baigia įkurti biometano gamybos įmonę netoli Panevėžio, yra derinamos pardavimo-pirkimo sąlygos.
Žada, kad investicijos rinkliavos nedidins
Pulpos gamybai ketinama naudoti iš daugiabučių namų konteinerių surinktas maisto medžiagas. Planuojama jų surinkti 7 tūkstančius tonų per metus, nors pernai buvo surinktas tik tūkstantis tonų. ŠRATC atstovai aiškino, kad pasiekti maksimalų rodiklį įmonė privalo per 5 metus ir pripažino, kad vis dar per 22 procentus bendrose komunalinėse atliekose sudaro maisto ir virtuvės atliekos. Iki 2030 metų į sąvartynus galės patekti tik 5 procentai atliekų.
Kadangi iš individualių namų maisto ir virtuvės atliekos atkeliauja kartu su žaliosiomis atliekomis, tikimasi jų surinkti apie 25 tūkstančius tonų per metus.
Ž. Šilgalis pripažino, kad didelė dalis Lietuvos, tarp jų ir Vilniaus bei Kauno apskritys, dar nepasiruošusi tokiems projektams. Šiauliai esą lyderiauja ir atidarę naują liniją sukurtų pilną bioskaidžių atliekų tvarkymo sistemą.
Vadovas kalbėjo, kad yra alternatyva – skelbti konkursą ir atiduoti maisto atliekų tvarkymą privačiam verslui, tačiau, jo manymu, toks sprendimas nebūtų racionalus.
ŠRATC atstovai tikino, kad naujų maisto atliekų rūšiavimo ir perdirbimo cechų įrengimas neturės įtakos gyventojų mokamos rinkliavos dydžiui, nes statomos iš ES ir savivaldybių biudžetų lėšų, tačiau neaišku, ar jos pačios save sugebės išlaikyti. Tikinama, kad neinvestavus, o paslaugas perkant rinkoje, tai regiono gyventojams kainuotų gerokai brangiau.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis mąsto „ūkiškai“. Nepanaudoti Europos Sąjungos pinigų būtų klaida, o miesto 200 tūkstančių eurų prisidėjimas esąs menkas. Administracijos vadovas pripažino, kad jei projekte nedalyvaus kai kurios savivaldybės, jų finansinę dalį teks persiskirstyti projekto dalyvėms.
ŠRATC direktorius kalbėjo, kad norėtų iš regiono savivaldybių didesnio solidarumo.
Akmenės meras: iš ŠRATC – tušti žodžiai, o ne skaičiai
Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas, patvirtinęs, kad jo vadovaujama savivaldybė nedalyvauja projekte „Rūšiuojamuoju būdu surinktų maisto/virtuvės atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas Šiaulių regione“, sakė, kad dar nepriėmė sprendimo, ar dalyvaus ir naujo cecho įrengime. Meras teigė, kad ŠRATC vadovas Ž. Šilgalis neįtikino projektų efektyvumu.
„Mes daug dirbome su investiciniais projektais ir žinau, kas tai yra. Pavyzdžiui, mūsų laisvojoje ekonominėje zonoje niekada nepasistatys baldų gamykla, jei ji neturės 10 metų kontrakto su „Ikea“ ir nežinos, kur dėti baldų. Jie (ŠRATC – aut. past.) pateikia kažkokius teorinius skaičius. Aiškino, kad tos pulpos pareikalavimas yra didelis. Sakiau: „Rodykite sutartis su pirkėjais ir kiek surinksite atliekų.“ Dabar gamyklai aptarnauti reikės žmogiškųjų, energetinių išteklių. Visi šie dalykai atsidurs rinkliavos įkainyje. Čia viskas šakėmis ant vandens nupiešta“, – sakė meras, pažymėjęs, kad įrenginys šiuo metu stovi be darbo.
Merui neaišku, ar, pradedant naują projektą, bus užtikrinta įrenginių apkrova. Akmenė turi komposto gamybos patirties, nes turi savo dumblo kompostavimo aikštelę.
„Kad geras kompostas gautųsi reikia kietos medžiagos, žaliųjų atliekų ir dumblo. Kompostuojant su žaliosiomis atliekomis neturėtų būti gyvulinės kilmės atliekų. Kaip jie užtikrins kokybę? Mums patiems yra poreikis žaliųjų atliekų, mes jas vežame į savo kompostavimo aikštelę“, – sakė meras, abejojantis ŠRATC projekto nauda rajonui.
Kaip efektyviai ir nesukeliant nepatogumų gyventojams surinkti maisto atliekas? V. Mitrofanovas ruošiasi važiuoti į Islandiją pasidomėti tenykšte patirtimi. Ten naudojami malūnėliai, kurie susmulkina maisto atliekas ir jos patenka į nuotekas.
Meras priminė, kad jau senokai gyventojams buvo išdalytos kompostavimo dėžės ir jie didelę dalį žaliųjų bei maisto atliekų patys kompostuoja. Ir pats meras sako taip darantis. Juk esmė, kad maisto ir žaliosios atliekos nepatektų į sąvartyną. Rajono vadovas mano, kad galima rasti ir kitų kelių šiam tikslui pasiekti.
Dabar projekte numatyti rodikliai, kuriuos dalyvaudamos projekte regiono savivaldybės turės pasiekti. Pavyzdžiui, kokį kiekį atliekų turės pristatyti. Jei nepasieks to kiekio, gresia nuobaudos, kurias reikės mokėti iš biudžeto. Susipažinęs su ŠRATC savivaldybėms siūloma pasirašyti sutartimi V. Mitrofanavas nesutinka, kad visa atsakomybė už ŠRATC rodiklių neįvykdymą tektų savivaldybėms. Jis abejoja, kad tokiai sutarčiai rajono politikai pritartų.
„Negali būti taip, kad ministerija duoda pinigų – savivaldybės prisidėkit. Mes nesakome, kad nedalyvausime. Gal mes tas maisto atliekas ir vešime. Bet ir ŠRATC turi pradėti veikti kaip atsakinga verslo įmonė, kuri viską skaičiuoja. Dabar pralošė bylą dėl Šiaulių sąvartyno, savivaldybės prisidėkit, pralošė antrą bylą, savivaldybės prisidėkit. Mes savo regione turime „Akmenės cementą“, kuriame galėtume deginti 30 procentų atliekų. Dar didesnę nesąmonę darome. Surenkame padangas, nuvežame į Šiaulius, paskui jos parvažiuoja į „Akmenės cementą“. Kas čia per absurdas? Į viską žiūrima lengvai: padidinkime rinkliavą, už viską susimokės žmonės“, – piktinosi meras.
Jis sakė net neabejojąs, kad naujam projektui Šiaulių savivaldybė pritars, nes šiandien ŠRATC daugiausia aptarnauja Šiaulių miestą ir labiau yra miesto įmonė nei regiono.
V. Mitrofanovo nuomone, kur kas labiau regionui yra reikalinga normali atliekų rūšiavimo linija. Dabar atliekas tenka vežti į Klaipėdą deginti. Taip Klaipėdos miestui kitos savivaldybės sudaro galimybę gauti pigesnę šilumą ir dar už tai susimoka. Tačiau apie atliekų rūšiavimo liniją ŠRATC nekalba, viskas sukasi tik apie maisto atliekų perdirbimą.
Meras žada Vyriausybėje kelti klausimą, kas yra regionų atliekų tvarkymo centrai visos Lietuvos atliekų tvarkymo sistemoje? Jo manymu, jie tiesiog yra žaliavos surinkėjai visokioms privačioms įmonėms ir organizacijoms.
Daug sąlygų, kad rinkliava neaugtų
Nors gyventojus raginant rūšiuoti atliekas, jiems žadama, kad tik taip galima atpiginti jų tvarkymo įkainius, kuo daugiau rūšiuojama, tuo labiau rinkliava kyla.
ŠRATC atstovai teigia, kad įkainių nedidėjimas galimas tuomet, kai užtikrinamas minimalus atliekų patekimas į sąvartyną, taip sumažinant taršos mokesčius, kai optimizuojami surinkimo ir tvarkymo procesai, o atliekų turėtojai rūšiuoja atsakingai ir laikosi teisės aktuose numatytų reikalavimų. Dar viena sąlyga – ES investicijos į modernias atliekų tvarkymo technologijas. Ar sąlygų nėra per daug, kad sulauktume bent įkainių stabilizavimo.
