Naujausios
Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimas–prieš antipatriotinę psichozę
Vilnius, kovo 16 d. (ELTA).
Naujienų agentūros ELTA konferencijų salėje pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo iniciatoriai Rolandas Paulauskas, Kostas Smoriginas, Vitas Tomkus, filosofas Arvydas Juozaitis svarstė tautiškumo ir patriotiškumo likimą Lietuvoje.
Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo dalyviai neatstovauja jokių partijų interesams, į judėjimą jie įsitraukė kaip piliečiai, kaip patriotai, kuriems rūpi, kokia Lietuva yra šiandien, kokia bus rytoj, kaip joje gyvens jų vaikai ir anūkai.
Filosofas Arvydas Juozaitis pabrėžė, kad lietuvių tauta palengva žingsniuoja į „amžinybės kalnelį“, o emigracijos mastus prilygino tautos naikinimui. “Išėjo gimdantys žmonės. Pernai mūsų šalyje užfiksuotas gimstamumo augimas, gimė beveik 37 tūkst. vaikų, užpernai–33,5 tūkst. Galime būti tikri, kad toks skaičius žmonių išvažiuoja. Latvijoje, kur šiuo metu gyvenu, per nepriklausomybės laikotarpį gyventojų sumažėjo penktadaliu“,–tendencijas dėstė A. Juozaitis.
Filosofas pažymėjo, kad tokios tendencijos būdingos visai Europai. „Visi tą matome, jaučiame. Mes jau vaikus užauginome, bet anūkų aš jau nebematau. Tai bendras maras, kai nebegimdoma, nes jaučiama, kad perspektyvos nėra. Tokia mada: “turėsiu vaiką šalia viso turto“. Čia yra mirštančiųjų psichologija“,–kalbėjo A. Juozaitis.
Pasak jo, tautas formuoja priešai. „Mes vieną priešą įsikalėm, tai yra Rusiją, manėm, kad jis mums padės, bet nepadeda. Europos priešo dar bijome, nes jis mus maitina. Mirties baimė–taip pat priešas, bet mirtis yra natūralus dalykas. Tiesiog norisi, kad dvasia būtų gyva“,–sakė A. Juozaitis.
Pasak Kovo 11-osios akto signataro Rolando Paulausko, Lietuva, kaip ir daugelis Europos valstybių, atsidūrė tam tikroje pasirinkimo kryžkelėje. „Europos politinė erdvė dalijasi į du pagrindinius vektorius–liberalųjį ir tautininkišką. Tautos arba atskiri žmonės kelia klausimą, kas yra svarbiau “aš (asmuo–ELTA) ar mes (tauta–ELTA)?“. Jei akcentas dedamas ant žodžio “mes“, iškyla ir daugybė kitų klausimų: ar “mes“ kaip visuma turime kitokias teises negu “aš“? Jeigu tauta turi teises, tai tauta turi teisę ir į teritoriją, ir į bankus, ir į savo valiutą, turtą. Kyla klausimas, ar tam “mes“ turi kas nors priklausyti? Jei turi, tada visai kitaip atrodo strateginių objektų privatizavimas ir panašiai“,–kalbėjo R. Paulauskas.
R. Paulausko teigimu, šiuo metu pasaulyje dominuojančias transnacionalines kampanijas gali sustabdyti tik nacionalinės valstybės. „Jei tauta pripažįsta, kad turi savo teises, vadinasi, ji turi ir suverenitetą duotoje teritorijoje. Tai suponuoja teisę leisti įstatymus, jais gali reguliuoti transnacionalinių kampanijų reikalus“,–sakė signataras.
Kalbėdamas apie tautos perspektyvas R. Paulauskas prisiminė ir kovo 11-ąją įvykusias tautiškumo ir pilietiškumo eitynes, kuriose neišvengta provokacijų. Pasak signataro, nešantysis trispalvę automatiškai kelia klausimą, kokios yra tautos teisės ir ar jos iš viso yra. „Tokius norima iškart “užgesinti“,–teigė signataras.
Eitynes rengusio Lietuvių tautinio centro (LTC) pirmininkas Marius Kundrotas apgailestavo, kad Lietuvoje tautiniams patriotiniams idealams atstovaujančią skustagalvių subkultūrą mėginama susieti su fašizmu ir priklijuoti jai neigiamą etiketę. Kaip ir bet kuriame judėjime, šiame taip pat yra visokių žmonių, bet per Nepriklausomybės atkūrimo dienos įvykius šis judėjimas parodė savo solidarumą ir solidumą„,–sakė M. Kundrotas.
Pasak jo, per eitynes buvo bandoma provokuoti žygiuojančiuosius netgi vartojant necenzūrinius žodžius. „Aš nebeskiriu visų organizacijų, kurių vardu jie (provokatoriai–ELTA) veikė, bet manau, kad tai ta pati kompanija, kaip naujoji kairė, “anarchija.lt“. Ko gero, tai tie žmonės, kurie rengė neramumus sausio 16-ąją, greičiausiai tarp jų buvo ir homoseksualų atstovų, nes buvo iškelta jų vėliava“,–spėjo M. Kundrotas.
LTC pirmininkas mano, kad Vilniaus miesto savivaldybė pasielgė teisingai, neišdavusi leidimo tądien surengti eitynes homoseksualams, nes, anot jo, nepriklausomybės diena netinkama orgijoms.
Kaip jau skelbta, prie eitynių prisijungė 9 asmenų grupelė, nešanti Lietuvos, Europos Sąjungos bei seksualinių mažumų vėliavas, plakatus su užrašais „Lietuva be rasistų“, “Fašistams ne“, “Lietuva–ne trečiasis Reichas“. Per garsiakalbį jie skandavo ir ramias eitynes drumstė savo šūkiais.
M. Kundroto teigimu, tautos likimas priklausys ir nuo to, ar atskiros patriotinės grupės sugebės susitelkti į vieningą judėjimą, koks buvo Sąjūdis, ir atkurti Lietuvoje tautines vertybes. „Jos viešojoje erdvėje yra beveik sunaikintos. Čia matome pornografiją, popsą, melą, cinizmą, o mums reikia, kad viešpatautų patriotizmo, tautiškumo, moralės vertybės“,–kalbėjo LTC pirmininkas.
Leidėjas, dienraščio „Respublika“ vyriausiasis redaktorius Vitas Tomkus, be kita ko, teigė esąs už nacionalinę savimonę. Jo teigimu, galima apsiginti tik nuo tų blogybių, kurios yra aiškiai įvardintos.
Leidėjas pabrėžė netoleruojąs reiškiniu tampančiu fakto, kai finansiniai arba kriminaliniai nusikaltimai yra dangstomi šventais tautoms, tarkim, Dovydo žvaigždės, simboliais. V. Tomkus dėl savo kritiškų straipsnių apie žydų tautybės nusikaltėlius teigė esąs nepagrįstai vadinamas antisemitu, nors tautybė jam nėra tas argumentas, pagal kurį renkasi, su kuo bendrauti ir bičiuliautis.
„Aš rašau apie konkrečius atvejus–finansinį aferistą Igorį Šifriną, kuris per teismo posėdį segėjo Dovydo žvaigždę, ir išsisuko. Nusikaltėliai, kurie dangstosi holokausto aukomis, užsiima šventvagyste. Rašydamas apie Sorosą, aš kalbu apie aukšto rango aferistą, kuris žlugdo tautų likimus, o ne apie jo tautybę“,–aiškino V. Tomkus.
Niekada neišdavusi Sąjūdžio idealų, kuriais žygiui už Nepriklausomybę buvo suvienyta Lietuva, rudenį 20 metų jubiliejų minėsianti „Respublika“ jau antrą numerį išleidžia pažymėdama, kad tai yra prolietuviškas Sąjūdžio laikraštis.
JUDĖJIMAS: Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimas - prieš antiptriotinę psichozę.
