Naujausios
Žagarėje rasti reti papuošalai
Žagarėje archeologai aptiko retų Žiemgaloje XIII amžiaus vokiško stiliaus papuošalų su žvangučiais bei XVI— XVIII amžiaus monetų, iš kurių viena — Ernesto Frydricho I Saksonijos Hildburghauseno du grašiai — iki šiol archeologinėje medžiagoje neminima nei Lietuvoje, nei Latvijoje.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Papuošalas su žvangučiais
Žagarėje, Žvelgaičio kalno papėdėje dvi savaites dirbę archeologai ir pagalbininkai iš Šiaulių universiteto, Joniškio bei Žagarės, atidengė XIII amžiaus gyvenvietę, kurioje, be statinių likučių, degėsių, šukių, rado retą metalinį dirbinį — keturis pabirusius žvangučius, kurie, spėjama, greičiausiai liko iškritę iš vieno kaklo papuošalo.
Tokių radinių dar aptikta Šiaurės Kurše Dundagos kapinyne ir žemutiniame Padauguvyje — Martinsaloje, o Žiemgaloje jų rasti kol kas pavyko tik Žagarėje. Kai kurie tų papuošalų paįvairinti ir monetomis.
1930 metais į Šiaulių „Aušros“muziejų iš Žagarės taip pat pateko įvairių radinių, tarp kurių — ir papuošalų žvangučiai. Manoma, kad jie atkeliavo iš nelokalizuoto kapinyno.
Pasak archeologo joniškiečio Ernesto Vasiliausko, papuošalai su žvangučiais į šias žemes, matyt, atėjo su užkariautojais vokiečiais. Pagal 1254 metų Žiemgalos dalybų sutartį Žagarė atiteko Rygos arkivyskupui. 1271 metais istoriniuose dokumentuose minima vokiečių pilies statyba Žagarėje. Gali būti, kad papuošalų turėjo atkeldinti gyventojai, o gal tiesiog atėjo tokia mada iš kaimynystėje įsikūrusių vokiečių.
Kol kas lieka atviras klausimas, ar čia buvo atkeldinti gyventojai. Iki šiol neaptiktas kapinynas, trūksta detalesnių duomenų. Archeologas siūlo žagariečiams, randantiems savo daržuose senovinių ietigalių, žiedų ar kitų radinių, kreiptis į jį arba regioninio parko direkciją. Gali būti, kad kažkur tose vietose yra kapinynas.
Kasinėjimų metu aptiktas ir neįprastas sidabro plokštele dengtas smeigtukas į vidų riesta galvute.
Penkios monetos
Tarp 5 aptiktų monetų taip pat yra retų radinių. Tai — 1718 metų Eernesto Frydricho I Saksonijos — Hildburghauseno du grašiai, iki šiol nežinomi nei Lietuvoje, nei Latvijoje bei 1579 metų Rygos laisvojo miesto šilingas. Tokių Lietuvoje iki šiol rasta apie 10, iš jų 3 — Žagarėje.
— Kiek tyrinėjame Žagarę, čia apskritai daug retų monetų. Be to, pastebima, kad miestelyje labiau cirkuliavo Livonijos, Rygos pinigai negu lietuviškos monetos, o tai liudija stiprius kultūrinius ir ekonominius ryšius su Latvija, — „Šiaulių kraštui“ sakė archeologas Ernestas Vasiliauskas.
Atkastoje 13 amžiaus gyvenvietėje matyti ir trijų molinių kupolinių bei dviejų akmeninių krosnių liekanos bei 9 duobės. Pastarųjų paskirtis kol nėra labai aiški.
Šalia krosnių atkastame kultūriniame sluoksnyje matyti trijų, o gal ir keturių medinių pastatų pėdsakai.
Ernesto VASILIAUSKO nuotr.
PAPUOŠALAI: Rasti XIII amžiaus žalvariniai žvangučiai, įvijinis žiedas, dekoruotas akutėmis ir pirmą kartą Žiemgaloje aptiktas tokio tipo riesta galvute geležinis smeigtukas.
MONETA: Žagarėje aptikti
KROSNYS: Atidengtos vienos molinės ir dviejų akmeninių krosnių liekanos.
APVALYMAS: Krosnių likučius valo (iš dešinės) žagarietis Ramūnas Ignatjevas, floristė Margarita Stirblytė, Joniškio muziejininkas Tomas Grigas. 1718 metų Eernesto Frydricho I Saksonijos — Hildburghauseno du grašiai kol kas Lietuvoje rasti pirmą kartą.
