Yra dvi Lietuvos ir dvi Amerikos

Yra dvi Lie­tu­vos ir dvi Ame­ri­kos

Šiau­lių uni­ver­si­te­te vie­šo­sios po­li­ti­kos ir val­dy­mo pa­skai­tas skai­to Neb­ras­kos uni­ver­si­te­to (Oma­ha) pro­fe­so­rius eme­ri­tas dr. Da­le Kra­ne. Į Šiau­lius jis at­vy­ko kar­tu su žmo­na Ma­ria Kra­ne.

Po­kal­bis su sve­čiais – apie at­ra­di­mus Lie­tu­vo­je ir ne­ti­kė­tą Do­nal­do Tram­po per­ga­lę JAV pre­zi­den­to rin­ki­muo­se.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Pas­kai­tos ir pa­ži­ni­mas

Neb­ras­kos uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius D. Kra­ne su žmo­na Lie­tu­vo­je lan­ko­si pir­mą kar­tą. Ame­ri­kie­čiai at­vy­ko snin­gant, da­bar oras pa­na­šus kaip Neb­ras­ko­je: „Tik pas mus la­biau vė­juo­ta.“

Skris­da­mi į Lie­tu­vą, ne­tu­rė­jo jo­kių išanks­ti­nių nuo­sta­tų, o at­vy­kę ma­lo­niai nu­ste­bo. Ge­rų emo­ci­jų ke­lia dau­gy­bė da­ly­kų, o ypač – la­bai sve­tin­gi, at­vi­ri, nuo­šir­dūs žmo­nės. „Jau­čia­mės kaip na­muo­se“, – sa­ko pro­fe­so­rius.

Po­nia Ma­ria tu­rė­jo ži­nių apie Lie­tu­vą, nes va­do­vau­ja tarp­tau­ti­nėms mai­nų pro­gra­moms Krei­to­no uni­ver­si­te­te Oma­ho­je, ku­ris bend­ra­dar­biau­ja su Vil­niaus uni­ver­si­te­tu.

D. Kra­ne pri­si­me­na: apie 1994–1996 me­tus lan­kė­si Ry­tų Eu­ro­po­je, kai vy­ko bend­ra­dar­bia­vi­mas su uni­ver­si­te­tais Ar­mė­ni­jo­je, Mol­do­vo­je. Tuo­met į akis kri­to gau­sy­bė skir­tu­mų, tarp ku­rių – ame­ri­kie­čiui neįp­ras­ti so­vie­ti­niai re­lik­tai, kai žmo­nės pir­ko vien iš­gir­dę, jog par­duo­da­mi ba­tai ar tua­le­ti­nis po­pie­rius.

„25 me­tai yra ne­di­de­lis lai­kas, vie­na kar­ta, bet trans­for­ma­ci­ja pas jus di­džiu­lė“, – įver­ti­na D. Kra­ne.

Šiau­liuo­se D. Kra­ne uni­ver­si­te­to So­cia­li­nių, hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų ir me­nų fa­kul­te­to Vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo ka­ted­ros ma­gist­ro stu­di­jų stu­den­tams skai­to vie­šo­sios po­li­ti­kos ir val­dy­mo pa­skai­tas. Tvar­ka­raš­tis ga­na įtemp­tas – ke­tu­rios pa­skai­tų va­lan­dos kas­dien.

Ne tik dės­to teo­ri­ją, bet ir įtrau­kia stu­den­tus į dis­ku­si­ją. „Nu­tin­ka įdo­mių da­ly­kų. Pak­lau­siau stu­den­tų, kiek par­ti­jų yra da­bar­ti­nia­me Lie­tu­vos Sei­me, ga­vau 4–5 skir­tin­gus at­sa­ky­mus! Sa­kau, pa­sa­ky­ki­te vi­dur­kį“, – juo­kia­si pro­fe­so­rius.

D. ir M. Kra­ne, vie­šė­da­mi Lie­tu­vo­je, sten­gia­si kuo la­biau pa­žin­ti ša­lį. Sa­vait­ga­lį ame­ri­kie­čiai sė­do į trau­ki­nį ir nu­vy­ko į Vil­nių. „La­bai mie­las mies­tas“, – įver­ti­na. Ir gi­ria la­biau nei Ber­ly­ną.

Vil­niu­je lan­kė KGB mu­zie­jų, jis pa­li­ko su­kre­čian­tį įspū­dį. Abu nu­ste­bi­no di­džiu­lis pa­si­prie­ši­ni­mo da­ly­vių skai­čius so­vie­ti­nei oku­pa­ci­jai Lie­tu­vo­je ir vi­so­se Bal­ti­jos ša­ly­se.

Ar no­rė­tų grįž­ti į Lie­tu­vą kaip tu­ris­tai? „Taip, taip, taip!"– tris­kart už­tvir­ti­na D. Kra­ne. Žmo­na pa­pil­do sa­vo vy­rą: „Va­sa­rą.“

M. Kra­ne prieš ke­le­tą me­tų laik­raš­ty­je „New Yourk Ti­mes“ skai­tė straips­nį apie tai, jog Lie­tu­vo­je jau­čia­mas tu­ris­tų ant­plū­dis, žmo­nės at­ran­da Lie­tu­vą. Kad tai – ša­lis, ku­rio­je ga­li­ma at­ras­ti įdo­my­bių, be to, gar­dus mais­tas ir pui­ki jo kai­na.

„Mais­to kai­nos ge­riau­sios iš vi­sų Eu­ro­pos sos­ti­nių“, – įver­ti­na po­nia Ma­ria. Ir pa­tei­kia pa­vyz­dį: va­ka­rie­nė res­to­ra­ne su karš­tu pa­tie­ka­lu (stei­kas, la­ši­ša, sa­lo­tos, stik­li­nė vy­no) kai­na­vo pu­sę tiek, kiek bū­tų te­kę su­mo­kė­ti res­to­ra­nė­ly­je Ame­ri­ko­je. Ar­ba – čia ga­li už mė­sai­nio JAV kai­ną val­gy­ti karš­tą pa­tie­ka­lą.

„La­bai pa­ti­ko sa­lo­tos, – pa­tie­ka­lo pa­va­di­ni­mą M. Kra­ne sa­ko lie­tu­viš­kai. – Esu ling­vis­tė, sten­giuo­si, kiek įma­no­ma, mo­ky­tis kal­bos. Man lie­tu­vių kal­ba skam­ba gra­žiai, kal­bo­je daug „š“, „č“. Kar­tais man ji su­skam­ba po­rtu­ga­liš­kai – taip, kaip po­rtu­ga­lai kal­ba Rio. Ma­no gim­to­ji kal­ba po­rtu­ga­lų, aš gi­miau Bra­zi­li­jo­je.“

O ką ei­li­nis šių die­nų ame­ri­kie­tis ži­no apie Lie­tu­vą? „Kur yra“, – šyp­so­si pro­fe­so­rius. Ži­nios, jo tei­gi­mu, pri­klau­so nuo iš­si­la­vi­ni­mo. „Kai gy­ve­ni di­de­lė­je ša­ly­je, la­biau tel­ki dė­me­sį į sa­ve, to­dėl dau­ge­liui žmo­nių ži­nios apie ki­tas ša­lis nė­ra svar­bios.“

„Vie­nas Die­vas ži­no“

Apie po­li­ti­ką ir Lie­tu­vą su sve­čiais kal­ba­mės Šiau­lių uni­ver­si­te­to Vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo ka­ted­ro­je. At­sa­ky­da­mas į klau­si­mus, pro­fe­so­rius nuo­lat pa­klau­sia žmo­nos – gal­būt ji no­ri iš­sa­ky­ti nuo­mo­nę?

– Ar ti­kė­jo­tės, kad rin­ki­mus lai­mės Do­nal­das Tram­pas?

– Ne! Ma­nau, nie­kas, kas se­kė pa­grin­di­nius Ame­ri­kos laik­raš­čius, te­le­vi­zi­jos pro­gra­mas, ne­si­ti­kė­jo D. Tram­po per­ga­lės. Dau­gu­ma vi­suo­me­nės ap­klau­sų ne­nus­pė­jo rin­ki­mų re­zul­ta­tų.

Moks­liš­kai ban­do­ma pa­grįs­ti, kas lė­mė to­kį el­ge­sį, ko­dėl ap­klau­sos bu­vo ne­nus­pė­ja­mos. Vie­na iš iš­va­dų – da­lis žmo­nių iki pa­sku­ti­nių mi­nu­čių ne­bu­vo ap­si­spren­dę, kam ati­duos bal­są. Abie­jų kan­di­da­tų rei­tin­gai bu­vo la­bai pa­na­šūs. Ko­dėl rin­kė­jai priė­mė to­kį ga­lu­ti­nį spren­di­mą, jau ki­tas klau­si­mas.

– Ko­va prieš rinkimus bu­vo la­bai ak­ty­vi, aist­ros ne­nu­ti­lo ir pa­skel­bus re­zul­ta­tus. Ką ro­do pro­tes­tai po rin­ki­mų?

– Ats­ki­ros gru­pės pa­lai­kė vie­ną ar ki­tą kan­di­da­tą, taip pat abu kan­di­da­tai su­si­dū­rė su gru­pė­mis, ku­rios reiš­kė ne­pa­si­ten­ki­ni­mą. Tai – da­lis įpras­ti­nės ame­ri­kie­tiš­kos de­mok­ra­ti­jos sis­te­mos.

Atk­rei­piau dė­me­sį, kad pas jus ir­gi yra žmo­nių, ku­riems ne­pa­tin­ka „vals­tie­čių“ par­ti­ja ir jie no­ri apie tai kal­bė­ti. Tą pa­tį ga­li­ma sa­ky­ti ir apie ki­tas par­ti­jas. Tai – nor­ma­lus de­mok­ra­ti­jos dis­kur­sas.

Išs­ki­ria­mos ma­žiau­siai 4–5 pa­grin­di­nės te­zės, ką D. Tram­pas da­rė ge­rai, ir ką Hi­la­ri Clin­ton da­rė blo­gai. Ko­kie fak­to­riai, gru­pės, or­ga­ni­za­ci­jos pa­vei­kė rin­ki­mus. Žmo­nės „už­ki­bo“ ir ant kur­tų ne­tik­rų ži­nių, skir­tų da­ry­ti įta­ką vie­nam ar ki­tam kan­di­da­tui.

Ak­ty­vūs veiks­mai vy­ko so­cia­li­niuo­se tink­luo­se, tai – vie­ni pir­mų­jų rin­ki­mų, kuriuose so­cia­li­nė me­dija, feis­bu­kas da­rė di­de­lę įta­ką, net di­des­nę nei įpras­tas tra­di­ci­nis laik­raš­čių ar te­le­vi­zi­jos žur­na­lis­ti­nis pa­sau­lis. Apie šiuos rin­ki­mus bus pa­ra­šy­ta ne­ma­žai di­ser­ta­ci­jų.

– D. Tram­po re­to­ri­ka rin­ki­mų kam­pa­ni­jo­je bu­vo ašt­ri. Ar ji švel­nės ta­pus fak­ti­niu pre­zi­den­tu?

– Vie­nas Die­vas ži­no.

– Kaip ver­ti­na­te D. Tram­po san­ty­kius su Ru­si­jos pre­zi­den­tu Vla­di­mi­ru Pu­ti­nu?

– Vie­niems D. Tram­po kal­bė­ji­mas la­bai pa­ti­ko, ki­tiems bu­vo bai­su klau­sy­tis. Bet da­bar rin­ki­mai bai­gė­si. Ger­biant pre­zi­den­to ins­ti­tu­ci­ją – tai jau praei­tis. Re­zek­ci­ja.

Bet jei jis atei­ty­je lai­ky­tų­si re­to­ri­kos, ku­rią var­to­jo, nau­do­tų ne­man­da­gų, šiurkš­tų to­ną, tai su­ma­žin­tų stip­rias po­zi­ci­jas. Iš es­mės pre­zi­den­to jė­ga ir įta­ka re­mia­si vi­suo­me­nės nuo­mo­nės pa­ra­ma.

Yra ir jo pa­ties par­ti­jos na­rių, ku­riems ne­pa­tin­ka kai ku­rie žo­džiai ir veiks­mai. Džo­nas Ma­kei­nas pri­mi­nė, jog ad­mi­nist­ra­ci­ja tu­ri bū­ti at­sar­gi iš­sa­ky­da­ma nuo­mo­nę. Dž. Ma­kei­nas – la­bai įta­kin­ga as­me­ny­bė.

– Po­nas D. Tram­pas ir jo pir­mo­ji po­nia. Ko­kią ro­lę vai­dins po­nia Me­la­ni­ja Tramp?

At­sa­ky­mą į šį klau­si­mą D. Ka­ne per­da­vė žmo­nai.

M. Kra­ne: – Si­tua­ci­ja yra la­bai neįp­ras­ta. Me­la­ni­ja yra ant­ro­ji pir­mo­ji po­nia, gi­mu­si už­sie­ny­je. Ži­no­ma, Ame­ri­ko­je ji gy­ve­na jau dau­ge­lį me­tų.

Ji vi­są lai­ką vai­di­no ant­rą­ją ro­lę – po po­no Tram­po. Mes apie ją ne­daug ži­no­me. Sa­ky­da­ma „mes“, tu­riu gal­vo­je ame­ri­kie­čius.

Di­džiau­sias dė­me­sys bu­vo nu­kreip­tas į jos praei­ties nuo­trau­kas, biog­ra­fi­jos fak­tus, bet ne­tu­riu gal­vo­je jos šak­nų.

D. Ka­ne: – Ji iš Slo­vė­ni­jos? Dėl to ne­bu­vo ke­lia­ma pro­ble­mų. Žmo­nėms rū­pė­jo pro­fe­si­nė biog­ra­fi­ja, nes pir­ma­jai po­niai ke­lia­mi aukš­ti rei­ka­la­vi­mai.

Ki­tiems bu­vo svar­bus fak­tas, kad ji yra tre­čio­ji pre­zi­den­to žmo­na. Jis yra ant­ra­sis du­kart iš­si­sky­ręs pre­zi­den­tas. Trys žmo­nos kai ku­rioms re­li­gi­nėms gru­pėms kė­lė pro­ble­mų.

Nuo 1981 me­tų, kai Pre­zi­den­tu bu­vo iš­rink­tas Ro­nal­das Rei­ga­nas (Nen­sė Rei­gan bu­vo ant­ro­ji pre­zi­den­to žmo­na), jau praė­jo be­veik 40 me­tų.

Pa­ma­ty­si­me, kaip to­liau klos­ty­sis įvy­kiai. Tai, kad M. Tramp yra gi­mu­si Eu­ro­po­je, ga­li at­ver­ti įdo­mių ga­li­my­bių. Gal­būt su­teiks vy­rui pa­gal­bos dėl san­ty­kių su Eu­ro­pa. Gal­būt, gal­būt...

– Ar do­mi­tės Lie­tu­vos po­li­ti­ka?

– Sten­giuo­si mo­ky­tis. Ne­tu­rė­jau daug lai­ko iš anks­to pa­si­reng­ti, tad da­bar man rei­kia pa­gal­bos. Iš­siaiš­ki­nau dėl par­la­men­ti­nės sis­te­mos, Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko, Pre­zi­den­to, svei­ka­tos ir so­cia­li­nio drau­di­mo sis­te­mų, kaip funk­cio­nuo­ja uni­ver­si­te­tai.

– Lie­tu­vo­je var­to­ja­ma są­vo­ka „dvi Lie­tu­vos“. Ar yra dvi Ame­ri­kos?

– Ži­no­ma. Dar Džeim­sas Me­di­so­nas, JAV Kons­ti­tu­ci­jos au­to­rius, iš­sky­rė gru­pes – ban­ki­nin­kų, ūki­nin­kų. Tai la­biau ar­gu­men­tuo­ta so­cio­lo­gi­ja nei Kar­lo Mark­so.

Vi­suo­me­nė­je vi­suo­met for­muo­ja­si skir­tin­gos gru­pės – eko­no­mi­kos, re­li­gi­niu, so­cia­li­nių in­te­re­sų pa­grin­du.

Ar ti­ki­te ban­gi­nių gel­bė­ji­mu? Ar­ba – ap­link ma­to­te tech­no­lo­gi­jas, o kiek­vie­ną kar­tą, kai jos at­si­ran­da, ap­link for­muo­ja­si nau­jos in­di­vi­dų gru­pės. Kal­ba­me apie in­te­re­sų po­li­ti­ką. Tai, kas yra val­džia. Žmo­nės įžvel­gia, su­vo­kia, pa­jau­čia sa­vo in­te­re­sus siek­da­mi nau­dos iš vie­šo­jo sek­to­riaus.

– Vie­šė­jo­te Vil­niu­je. Ar kri­to į akis skir­tu­mai tarp sos­ti­nės ir ki­tos Lie­tu­vos?

– Tai nė­ra neįp­ras­ta ne­di­de­lė­se vals­ty­bė­se. In­ves­ti­ci­jos, vers­las fo­ku­suo­ja­si į sos­ti­nes, taip au­ga po­pu­lia­ci­ja.

Pran­cū­zi­ja aš­tuo­nias­de­šim­tai­siais ėmė­si re­gio­ni­nės po­li­ti­kos, vals­ty­bė vers­lą, in­ves­ti­ci­jas nu­krei­pė į ki­tus mies­tus, kad su­stab­dy­tų žmo­nių srau­tą į Pa­ry­žių.

Ma­nau, apie kaž­ką pa­na­šaus ga­li bū­ti gal­vo­ja­ma ir čia. Tu­ri­te 4–5 pa­grin­di­nius mies­tus skir­tin­go­se Lie­tu­vos vie­to­se. Svar­bu uni­ver­si­te­tas, sa­vi­val­da, me­di­ci­nos pa­slau­gos. Kiek­vie­na­me kai­me to neiš­lai­ky­si, ne­tu­rė­si dar­buo­to­jų. Rei­kia kur­ti tink­lus, kreip­ti dė­me­sį į komp­lek­si­nį ap­tar­na­vi­mą su spe­cia­lis­tais – kad žmo­nės lik­tų.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Pro­fe­so­riui Da­le Kra­ne Do­nal­do Tram­po per­ga­lė JAV pre­zi­den­to rin­ki­muo­se bu­vo ne­ti­kė­ta.

Neb­ras­kos uni­ver­si­te­to (Oma­ha) pro­fe­so­rius eme­ri­tas dr. Da­le Kra­ne su žmo­na do­cen­te Ma­ria Kra­ne Lie­tu­vo­je vie­ši pir­mą kar­tą. Vie­šo­sios po­li­ti­kos ir val­dy­mo pa­skai­tas pro­fe­so­rius skai­to Šiau­lių uni­ver­si­te­to stu­den­tams.

Ling­vis­tei Ma­ria Kra­ne lie­tu­vių kal­ba skam­ba pa­na­šiai kaip po­rtu­ga­lų.