VRM ministrė R.Tamašunienė: Vidaus reikalų ministerija – visai ne vyriška

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė ketvirtadienį dalyvavo Vilniuje atidarant naują Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ bazę.
Seimo narė, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė yra vienintelė moteris Sauliaus Skvernelio Ministrų kabinete. Kaip ministrei sekasi įsikurti? Ar nebuvo baugu imtis vadovauti "vyriškai" ministerijai, kuruojančiai ir statutinius pareigūnus? Gal darbui padeda moteriška intuicija?

– Užimant ministro pareigas, visų ministrų privalumai, nepaisant lyties, yra svarbūs. Ir visi ministrai tiek atskirai, tiek drauge gali priimti gerus sprendimus. Nei racionalumas, nei jautrumas neturėtų būti svetimi bruožai tiek vyrui, tiek moteriai.
Vieni kitus papildome kaip ir šeimoje, negalima klausti, kas svarbiau - mama ar tėtis. Ir Vidaus reikalų ministerija visai ne vyriška, nes, pavyzdžiui, pirmajame ministerijos pasitarime dalyvavo tik trys vyrai, o visos kitos dalyvės buvo moterys. Šioje ministerijoje ir politinių grupių vadovės yra daugumoje moterys", - išskirtiniame interviu "Vakaro žinioms" sakė VRM ministrė R.Tamašunienė.


– O kaip į naują jūsų karjeros šuolį reagavo šeima?


- Sprendimas buvo priimtas gana greitai, partijai (Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga) įvertinus rekomendacijas iš šalies vadovų. Partija patikėjo, kad aš galiu vadovauti šiai ministerijai, o šeima buvo mano ramstis, palaikantis mane. Mano sutuoktinis visada mane palaiko, supranta ir skatina tobulėti, mokytis ir išbandyti naujas sritis. Už tokį palaikymą esu jam labai dėkinga.


– Į kokias buvusias Lietuvos ministres jūs asmeniškai norėtumėte lygiuotis ar net pralenkti?

– Vertinti reiktų visų ministrių indėlį į valstybės raidą, bet galėčiau paminėti tokį pastaruoju metu daug kam dažnai girdimą pavyzdį - Europos Komisijos pirmininkę Ursulą fon der Lejen (Ursula von der Leyen). Ji - 7 vaikų mama, baigusi skirtingų krypčių mokslus, tapusi gydytoja, buvo Vokietijos šeimos, senjorų, moterų ir jaunimo ministre, vėliau - darbo ir socialinių reikalų ministre, gynybos ministre. Tikrai įkvepiantis pavyzdys ne tik moterims, bet, tikiu, ir vyrams.


– Tarp VRM kuruojamų sričių yra ir viešasis saugumas, migracija ir regionų plėtra. Kuri iš šių sričių jums asmeniškai atrodo svarbiausia?

– Visos Vidaus reikalų ministerijos kuruojamos sritys yra svarbios ir negalima sakyti, kad kažkuri labiau prioritetinė. Kiekvienoje srityje yra iššūkių, o sprendimus reikia priimti jau šiandien, norint užtikrinti darnią plėtrą visuose sektoriuose.
Žinoma, viena iš svarbiausių šios ministerijos užduočių - tai viešasis saugumas. Svarbu, kad mūsų pareigūnai gerai atliktų savo pareigas, kad gyventojai jaustųsi saugojami, kad jiems nebūtų abejonių dėl viešojo saugumo užtikrinimo.
Migracijos srityje sprendžiamas klausimas, kaip pagreitinti sezoninio darbo leidimų išdavimą. Privalome atliepti darbdavių poreikį ir taip spręsti visuomenės vis labiau keliamus klausimus dėl susidariusių ilgų eilių asmenų tapatybės dokumentų išdavimo skyriuose.
Tuo metu regionų plėtroje matomas proveržis ir tikimasi kitaip į juos pažvelgti, leidžiant regionams savarankiškai priimti sprendimus ir ilgesnėje perspektyvoje naikinti tuos socialinius ir ekonominius skirtumus.

– Su kokiais regionų skundais dažniausiai susidurdavote per dvi kadencijas Seime?


– Savivaldybių vadovai dažniausiai kreipdavosi dėl sunkiai įgyvendinamų sprendimų. Kadangi ES struktūrinių ir investicinių fondų priemonės ne visada atitinka tai, ko labiausiai reikia regionui. Taip pat dėl skirtingų fondų keliamų rodiklių kartais gali būti sudėtinga kompleksiškai pažiūrėti į problemą ir spręsti ją. Pavyzdžiui, kai viena programa skirta tik gyvenvietėms su 200 gyventojų, o kitas fondas numato problemos sprendimą tik ten, kur gyvena 2000 gyventojų.
Merai dažnai pabrėždavo investicinių galimybių problemą, nes savivaldybės turi mažus įrankius, nedisponuoja žeme ir dėl to yra sunkiau pritraukti investuotojus.


– Policija ir ugniagesiai gelbėtojai yra nuolat nepatenkinti jų tarnybų finansavimu. Ar pavyks per jūsų darbo kadenciją padidinti atlyginimus bent ugniagesiams gelbėtojams?


– Įvykusios reformos ir statutų pakeitimai leido pakelti atlyginimus. Na, gal jie kyla ne tiek, kiek norėtųsi. Įvertinus ekonominę situaciją šalyje, infliaciją, šeimos krepšelį, galbūt pajamos už atliekamą darbą ir nėra labiausiai tenkinančios. Tačiau tendencijos ir suteiktos galimybės statutinių pareigūnų darbdaviams prognozuoja nuoseklų atlyginimų augimą iki 2020 metų. Tuo metu ugniagesių gelbėtojų atlyginimams skirsime papildomą dėmesį.


– Kokias grėsmes jūs, vidaus reikalų ministrė, įžvelgiate šalies vidaus politikoje? Gal patriotizmo stoka? Gal švietimo spragos?


– Mūsų šalies vidaus galimos grėsmės susijusios su išmaniosiomis technologijomis, jų diegimu mūsų kasdienėje veikloje ir asmeninių duomenų saugojimu. Šis klausimas tampa vis aktualesnis tiek nacionaliniu, tiek globaliu mastu. Vertinant tai per valstybės saugumo aspektą. Turime atsakingiau stebėti ir kritiškiau vertinti viešąją erdvę ir joje pateikiamą informaciją.
Ne mažiau svarbus klausimas – didėjanti socialinė ir ekonominė atskirtis tarp regionų. Šiuo metu turime didžiausią atskirtį per 20 metų. Europos Komisijos rekomendacijos taip pat pabrėžia, jog reikia stiprinti regioninės politikos valdymo sistemą, todėl tai ne ką mažiau svarbi problema mūsų vidaus politikoje.