Naujausios
Proginis vizitas
„Prancūzijos Prezidento vizitas, minint šimto metų, kai Prancūzija de facto pripažino nepriklausomą Lietuvos Respubliką, sukaktį, simbolizuoja tvirtą Prancūzijos ir Lietuvos ryšį. Bendradarbiaujame gynybos ir saugumo, ekonomikos ir kultūros, mokslo ir inovacijų srityse. Esame pasiruošę stiprinti transatlantinį saugumą, kurti vieningą, žalią ir inovatyvią Europą bei ginti demokratijos ir žmogaus teisių principus“, – sakė Lietuvos prezidentas.
Valstybės vadovas, kaip teigiama Prezidento komunikacijos grupės pranešime, padėkojo Prancūzijos lyderiui už jo vaidmenį liepos mėnesį vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime, kurio metu pavyko pasiekti ambicingą susitarimą dėl Gaivinimo plano ir ilgalaikės Europos Sąjungos finansinės perspektyvos. Prezidentas taip pat padėkojo Prancūzijos vadovui už jo šalies indėlį didinant regioninį saugumą. Jau aštuonis kartus Prancūzija dalyvavo NATO Baltijos šalių oro policijos misijoje. Šiuo metu Lietuvoje taip pat dislokuota 300 Prancūzijos karių.
„Susitikime paskelbtas bendras Prancūzijos, Lietuvos ir Latvijos pareiškimas dėl ES veiksmų, apsaugant mūsų demokratijas, parodo šalių tvirtą pasiryžimą užkirsti kelią trečiųjų šalių kišimuisi į rinkimus, kovoti su kibernetinėmis grėsmėmis ir dezinformacija“, – teigė šalies vadovas.
Prezidentų pokalbyje aptarta padėtis Baltarusijoje, tarptautinės bendruomenės veiksmai, siekiant palaikyti demokratinius procesus šioje šalyje bei išreikšti solidarumą su Baltarusijos pilietine visuomene. Lietuva pristatė Prancūzijai iniciatyvą rengti galimą ES paramos paketą Baltarusijos politiniams, ekonominiams ir visuomeniniams pokyčiams.
Prezidentas informavo Prancūzijos vadovą apie Baltijos šalių paskelbtas sankcijas Baltarusijos režimo atstovams, atsakingiems už rinkimų klastojimą, smurto panaudojimą prieš savo piliečius bei žmogaus teisių pažeidimus. „Turime siekti, kad Europos Sąjunga ir visos laisvės ir demokratijos vertybes puoselėjančios valstybės pasiųstų aiškią žinią režimui, įvesdamos sankcijas ir kviesdamos surengti naujus, demokratinius, tarptautinių stebėtojų prižiūrimus rinkimus“, – pabrėžė šalies vadovas.
Prezidentas priminė, kad Europos Sąjunga turėtų imtis visų reikalingų veiksmų, siekiant užtikrinti, kad Baltarusija visiškai įgyvendintų Astravo atominės elektrinės streso testų reikalavimus iki jos paleidimo, o pagaminta elektra nebūtų prekiaujama ES vidaus rinkoje.
Susitikime, kaip nurodo Prezidentūra, buvo apsikeista nuomonėmis dėl santykių su Rusija. Lietuvos prezidentas pažymėjo, kad jei nebus pasiekta pažangos, sprendžiant Rusijos agresijos Ukrainoje klausimą, būtina išlaikyti ir plėsti ES sankcijas Rusijai. Taip pat kalbėta apie siekius užkirsti kelią šios šalies bandymams klastoti istoriją, kištis į kitų šalių rinkimus bei kėsintis į žmonių gyvybes.
Nori skaidraus, o ne naivaus dialogo
„Kaip mes matome situaciją, jeigu mes norime, kad taika įsigalėtų ilgam laikui Europoje, mes turime dirbti su Rusija, nes turime bendrą praeitį ir geografiją. Mes išgyvename sunkių dalykų. Žinau, kad jūsų šalyje žmonės išgyveno represijas ir žmonės žuvo taip pat. Mes negalime gyventi taip lyg Europa būtų toli nuo Rusijos. Lyg Europa būtų tolima sala nuo Rusijos. Taigi dėl to mes turime dirbti strategiškai ir sukurti saugumo architektūrą, atnaujinto bendradarbiavimo architektūrą, pasitikėjimo architektūrą, kuri neleistų kilti įtampai“, – sakė E. Macronas.
Anot jo, turint dialogą su Rusija, Europa gali jaustis saugesne. Kita vertus, Prancūzijos prezidentas atkreipė dėmesį, kad Lietuva turi skaudžią istorinę atmintį su Rusija. Todėl, pasak jo, jis suprantąs ir Lietuvos poziciją.
„Aš paaiškinau prezidentui, kodėl Prancūzija ėmėsi dialogo su Rusija iniciatyvos. Mes norime turėti skaidrų ir ne naivų dialogą su Rusija. Rusija yra gretimais Europos, esanti galybė. Aš noriu, kad jūs būtumėte informuotas apie mūsų požiūrį ir kad jūs būtumėte, prezidente, informuotas kaip vyksta darbai į prieky. Manau, dialogas svarbus iš strateginės pusės, bet žinau, kad praeitis jums yra labai svarbi taip pat. Tai sakau su didele pagarba. Žinau, kad ši šalis išgyveno labai skaudžias žaizdas. Dvidešimtas amžius čia nebuvo toks pat kaip pas mus. Jūs jautėtės palikti likimo valiai ir po Antrojo pasaulinio karo laikas jums dar labiau prailgo. Žinau, ką reiškia jums kalbėti apie strateginį dialogą su Rusija. Dėl to jums sakau labai atvirai“, – sako jis.
Prancūzijos prezidentas per spaudos konferenciją į Lietuvos prezidentą kreipėsi vardu. E. Macronas padėkojo G. Nausėdai už nuoširdų priėmimą per susiklosčiusias koronaviruso sąlygas pasaulyje. Prancūzijos prezidentas atkreipė dėmesį, kad paskutinis dvišalis susitikimas Lietuvoje įvyko prieš 19 metų.
„Labai dėkoju prezidente, mielas Gitanai. Man labai malonu čia būti ir galėdamas su jumis diskutuoti. Nuoširdžiai dėkoju už nuoširdų priėmimą“, – teigė E. Macronas.
Prancūzijos prezidentas taip pat pagyrė Lietuvos ekonomikos konvergencijos procesą.
„Jūs elgiatės teisingai ir Lietuva per šiuos nepriklausomybės metus sugrąžino vietą Europos žemėlapyje. Dabar Lietuva yra ES centre. Lietuva turi kuo didžiuotis“, – teigė jis.
Vizito metu pasirašyti dokumentai – Lietuvos ir Prancūzijos strateginės partnerystės įgyvendinimo kelio gairės ir supratimo memorandumas dėl bendradarbiavimo finansinių paslaugų ir finansinių technologijų srityse.
Surengtame Lietuvos ir Prancūzijos verslo forume aptartos šalių bendradarbiavimo galimybės informacinių, finansinių technologijų, atsinaujinančios energetikos, infrastruktūros projektų įgyvendinimo ir kibernetinio saugumo srityse.
Antradienį Lietuvos ir Prancūzijos prezidentai kartu aplankys Prancūzijos karius NATO priešakinių pajėgų batalione, Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje.
Prancūzijos prezidentas E. Macronas Lietuvoje lankosi pirmą kartą.
