Naujausios
Viršininko širdis suvirpa nuo variklio gausmo
Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazės štabo viršininku paskirtas 40-metis majoras Sergėjus Buitvidas. Nors dabartinės pareigos reikalauja daug laiko praleisti kabinete prie dokumentų, skrydžių su lengvuoju atakos lėktuvu L-39 majoras neatsisako.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Vaikiškas pajuokavimas
Aksniupiuose (Radviliškio rajonas) užaugusio S. Buitvido vaikystė nebuvo pilna svajonių apie kariuomenę ir skrydžius.
Net mokyklos kariniuose užsiėmimuose, paskirtas vadovauti savo būriui, juokaudavo: „Aš niekada nebūsiu kariškis, ko čia prie manęs, civilioko, kabinatės“. Bet civilinė aviacija viliojo.
Baigęs mokyklą, pasirinko studijas Ukrainoje, Charkovo karo aviacijos aukštojoje mokykloje. Iš Lietuvos 1989-aisiais važiavo dviese. Nors stojančiųjų buvo daug, pavyko įstoti.
„Pasirinkimas tuo metu atrodė kaip vaikiškas pajuokavimas, — apsisprendimą prisimena S. Buitvidas. — Traukė romantika: karyba, aviacija, naikintuvai.“
Bet antrą studijų dieną būsimasis lakūnas grįžo namo. „Nepatiko, — dabar juokiasi majoras. — Nuvažiavus laukė karinė tvarka. O dar vadų nusistatymas: “Mes jus mokysime, o jūs prieš mus eisite. Neišsilaikysite čia ilgai.“
Grįžus namo, artimiesiems teko pameluoti, kad netiko mokslams dėl sveikatos. Bet greitai reikėjo iš naujo apsispręsti: grįžti mokytis arba eiti į kariuomenę. Antroji perspektyva S. Buitvido neviliojo. Kadangi iš studijuojančiųjų sąrašų nebuvo išbrauktas, maždaug po mėnesio grįžo į Charkovą.
Iš pradžių karo aviacijos mokykloje buvo nejauku: dauguma įstojusiųjų turėjo skrydžių patirties, o S. Buitvidas prie šturvalo nebuvo sėdęs. Bet mokymuose pranoko ir labiau patyrusius.
„Pačiupinėjus“ lėktuvą, skrydžiai įtraukė. S. Buitvidas pradėjo treniruotis lengvuoju atakos lėktuvu L-39. Šio tipo lėktuvai, tik kiek kitokios modifikacijos, yra ir KOP Aviacijos bazėje.
„Civilinė aviacija daugiau nebeviliojo. Paskraidžius su kariniu naikintuvu, supratau: horizonto skrydis, kai skrendama įjungus autopilotą nuo taško A į tašką B, ne man. L-39 pilotažas — visai kas kita, jaučiamos lėktuvo galimybės“, — pasakoja štabo viršininkas.
Skrido prieš mėnesį
Situacija keitėsi, Lietuva atgavo nepriklausomybę. Dar prieš grįždamas į Lietuvą, S. Buitvidas pradėjo ieškoti darbo vietos: norint gauti diplomą, reikėjo įrodyti, kad tarnaus karinėse pajėgose.
S. Buitvidas džiaugiasi, kad mokslus baigė Ukrainoje, o ne Rusijoje. Baigusieji studijas Rusijoje gavo tik pažymas, jog išklausė kursą, o ne baigimo diplomus.
Po studijų Ukrainoje, atvyko dirbti į tuometinę 1-ąją Aviacijos bazę Meškuičiuose (Šiaulių rajonas). Leitenantas, lakūnas — nuo šio laipsnio ir pareigų pradėjo karjerą Lietuvos karinėse oro pajėgose.
Keičiantis struktūrai, keitėsi ir pareigos: dirbo vyriausiuoju lakūnu, grandies vadu. Pastaruosius penkerius metus vadovavo Aviacijos bazės S-3 skyriui. Šių metų spalį paskirtas Aviacijos bazės štabo viršininku — koordinuoja štabo, kuris yra tarsi bazės smegenys, veiklą.
Nors dabar pareigos neleidžia daug laiko skirti skrydžiams, S. Buitvidas į dangų pakyla. Pastarąjį kartą skrido prieš mėnesį.
Ore majoras yra praleidęs apie 700 valandų. L-39 tipo lėktuvais skraidantys lakūnai gausiu valandų skaičiumi nepirmauja, nes treniruotė vyksta apie pusvalandį.
Štabo viršininkas sako nesuprantąs žmonių, kurie variklių gaudesį vadina nemaloniu triukšmu: „Man širdis pradeda virpėti. Ir smagu, ir gražu. Variklio gausmas suteikia adrenalino“.
Misijose S. Buitvidas nėra dalyvavęs, bet jei bus įsakymas — rengsis: „Aš juk karys.“
S. Buitvido šeimoje auga dvi dukros. Karininkas mano, kad greičiausiai jo pasekėjų šeimoje nebus: „Net jei ir sūnų turėčiau, nelabai norėčiau, kad jis taptų lakūnu. Žmonai prie mano gyvenimo būdo teko priprasti, o jei dar vaikai...“
STATISTIKA: Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės štabo viršininkas majoras Sergėjus Buitvidas su lengvosios atakos lėktuvu L-39 ore yra praleidęs apie 700 valandų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
