Virš Šiau­lių oro uos­to – 20 me­tų pliur­pa­lų

Virš Šiau­lių oro uos­to – 20 me­tų pliur­pa­lų

Vla­das VER­TE­LIS

Šį mė­ne­sį su­kan­ka 20 me­tų, kai baig­tas sta­ty­ti, įreng­ti Šiau­lių aerod­ro­mo skry­džių val­dy­mo bokš­tas – pra­si­dė­jo Šiau­lių oro uos­to epo­pė­ja. Dar prieš tai bu­vo di­džio­ji so­vie­ti­nio ka­ri­nio areod­ro­mo iš­sau­go­ji­mo mi­si­ja. Iš­sau­go­ti tai, ko dar ne­spė­ta su­griau­ti, iš­vog­ti, kol gar­su­sis il­ga­sis pa­ki­li­mo ta­kas ne­vir­to ari­mais.

Mi­si­ja įvyk­dy­ta, ae­rod­ro­mas ga­lė­jo funk­cio­nuo­ti ir ta­po vie­nu stip­riau­siu ko­zi­riu de­ry­bo­se dėl Lie­tu­vos na­rys­tės NA­TO.

Tuos du de­šimt­me­čius, kai ša­lia ka­ri­nio ae­rod­ro­mo, vė­liau – NA­TO ba­zės kaip ci­vi­li­nė įmo­nė vei­kia Šiau­lių oro uos­tas, ga­li­ma va­din­ti mies­to (re­gio­no) vil­ties, nu­si­vy­li­mo, val­džių blaš­ky­mo­si ir nepanau­do­tų ga­li­my­bių me­tais. Ypač iš­to­bu­lė­jo po­li­ti­nės de­ma­go­gi­jos, spe­ku­lia­ci­jų ir pliur­pa­lo­gi­jos žan­ras.

Mir­ties kil­pos virš Zok­nių.

30 pro­cen­tų sėk­mės

Ne­bus Oro uos­to – ne­bus Šiau­lių: to­kį už­kei­ki­mą kar­to­ja vi­sos Šiau­lius val­dan­čios po­li­ti­nės jė­gos. Ši sie­kia­my­bė la­bai am­bi­cin­ga ir aiš­ki, jog, ro­dos, pa­kan­ka ir vie­nos oro uos­to idė­jos, kad šiau­lie­čiai rin­kė­jai bū­tų už­ga­nė­din­ti. Trą­ša po­li­ti­nei de­ma­go­gi­jai. Ar Vil­niaus, Kau­no ir Pa­lan­gos oro uos­tai – vals­ty­bi­nės įmo­nės – vei­kia jau ne­be šiuo­se mies­tuo­se ar truk­do jiems vys­ty­tis, o Šiau­lių ka­ri­nis ae­rod­ro­mas – ne Šiau­liuo­se?

Ko­kia stip­ri min­tis: mies­tui oro uos­tas – psi­cho­lo­gi­nis fak­to­rius, le­mian­tis in­ves­ti­ci­jų ga­ran­ti­jas, švie­sią mies­to ir re­gio­no atei­tį. Tie­siog – pa­na­cė­ja nuo vi­sų kri­zių ir gel­bė­ji­mo­si ra­tas ... kai ki­šė­nė­se – vė­jai, o gal­vo­se – ne kaž­kas.

Ar­ba pla­ce­bo tab­le­tė, ku­rią su­var­to­jęs pa­si­jau­ti svei­kas.

Vi­sus tuos me­tus oro uos­to įmo­nė (vals­ty­bi­nė ir sa­vi­val­dy­bės) sklan­dė la­biau ant že­mės nei dan­gu­je: tarp nuo­sto­lių ir mi­ni­ma­laus pel­niu­ko, tarp bū­si­mo pro­ver­žio ir skan­da­lė­lių.

Ar­tū­rą Vi­soc­ką – Šiau­lių me­rą ir mies­to gel­bė­to­ją – oro uos­to pro­ble­mos ėmė spaus­ti stip­riau nei jo pirm­ta­kus. Praei­tų me­tų sau­sį nau­jo­ji mies­to val­džia Oro uos­to įmo­nei sky­rė apie pu­sę mi­li­jo­nų eu­rų. Ta­da A.Vi­soc­kas „Šiau­lių kraš­tui“ tei­gė, jog pi­ni­gai – ne į ba­lą, nors pa­ts da­vė tik 30 pro­c., jog įmo­nę pa­vyks iš­gel­bė­ti.

„Pa­si­se­ki­mo ga­li­my­bė – 30 pro­cen­tų. Jei Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja (KAM) ati­duo­tų vis­ką, ko mums rei­kia, lau­kia krū­va dar­bų ir pi­ni­gų. Neaiš­ku, ar tai tap­tų sėk­mės is­to­ri­ja“, – me­ras bu­vo at­vi­ras ir nuo­šir­dus.

Taip svars­tant, bet ko­kio ly­gio va­do­vui tu­rė­tų kil­ti klau­si­mas: gal tik­rai pi­ni­gai į ba­lą. Gal Sa­vi­val­dy­bei, pri­pa­žįs­tant, kad ci­vi­li­nio oro vys­ty­mas – vi­sos vals­ty­bės rū­pes­tis, pa­si­trauk­ti iš pa­sau­li­nės, la­bai su­dė­tin­gos, mil­ži­niš­kų in­ves­ti­ci­jų ir aukš­čiau­sio ly­gio va­dy­bos ir lo­biz­mo ek­vi­lib­ris­ti­kos rei­ka­lau­jan­čios rin­kos?

Pa­si­ro­do – pro­ble­ma daug pa­pras­tes­nė, la­biau kas­die­ni­nė, kaž­kas – bui­tiš­ko. Bū­tent pro­ble­mos su­pap­ras­ti­ni­mo link mi­nė­ta­me in­ter­viu pa­su­ko A.Vi­soc­kas.

Kas – jei ne­pa­si­seks?

„Blo­giau­siu at­ve­ju nuo­sto­liai ne­bus di­de­li – ke­li mi­li­jo­nai,"– at­sa­kė me­ras.

„Ga­lė­jau už­da­ry­ti vos pra­dė­jęs ka­den­ci­ją. Aiš­ku, už­da­ry­ti bū­tų po­li­tiš­kai ne­nau­din­ga. Bet bū­tų nau­din­ga taip neuž­sik­rau­ti dar di­des­nių nuo­sto­lių“, – kal­bė­jo Šiau­lių gal­va, ak­cen­ta­vęs, kad „prieš dve­jus me­tus olan­dų bend­ro­vės už 400000 li­tų pa­reng­tas oro uos­to iš­vys­ty­mo pla­nas pra­si­len­kia su rea­ly­be.“

Mi­nė­ti ke­tu­ri šim­tai tūks­tan­čių li­tų jau ba­lo­je.

Be jo­kios abe­jo­nės, de­šimt­me­čiais sėk­mės ne­su­ran­dan­čios įmo­nės už­da­ry­mas bū­tų su­kė­lęs aud­rą tarp po­li­ti­kų, ku­rių dau­ge­lis bu­vo prie šios įmo­nės lop­šio – spren­dė, da­rė, siū­lė, pik­ti­no­si, to­dėl po­li­ti­ne at­sa­ko­my­be tu­rė­tų da­ly­tis su da­bar­ti­niu me­ru.

A.Vi­soc­kas nu­ta­rė ieš­ko­ti pro­ver­žio, nors yra sa­kęs:

„Jei ne­pa­vyks­ta – tai ne nu­si­kal­ti­mas. Juk ne­bū­ti­nai ir iki ki­to mies­to pa­vyks­ta nu­va­žiuo­ti – su­gen­da au­to­mo­bi­lis.“

Ma­žiau erd­vės fan­ta­zi­joms

Au­to­mo­bi­lis gen­da vos pa­ju­dė­jęs. To­li ne­nu­va­žiuo­ta nei po 2016-ųjų in­jek­ci­jos, nei įmo­nei pra­dė­jus va­do­vau­ti klai­pė­diš­kiui And­riui Dau­jo­tui.

Nu­ti­lo Sei­mo rin­ki­mų kam­pa­ni­jos triū­bos – su­gro­ta ne vie­na va­ria­ci­ja oro uos­to gel­bė­ji­mo te­ma. Prob­le­ma gi­lė­jo, išei­čių – vis ma­žiau.

A. Dau­jo­tas va­sa­ros pra­džio­je, kreip­da­ma­sis į Šiau­lių val­dan­čiuo­sius, pra­trū­ko: ap­si­spręs­kit, pa­ga­liau – rei­ka­lin­ga vei­kian­ti oro uos­to įmo­nė, ar bul­vių lau­kas?

„Sa­vi­val­dy­bė – kaip ma­žas vai­kas, ku­riam val­gy­ti truk­do jo pa­ties ran­ky­tės“, – toks di­rek­to­riaus sar­kaz­mas tu­rė­tų pa­lies­ti me­ro A.Vi­soc­ko ir Ta­ry­bos na­rių ego.

Ar pa­lie­tė? Grei­tai su­ži­no­si­me.

A. Dau­jo­tas, vis la­biau pra­ran­dan­tis vil­tį su­gau­ti sėk­mę, ban­do už­ves­ti po­li­ti­nę dis­ku­si­ją.

„Rei­kia priim­ti pa­pras­tą po­li­ti­nį spren­di­mą – ar no­ri­me tu­rė­ti tie­siog Šiau­lių oro uos­to lo­go­ti­pą, ku­riam rei­kia su­si­mo­kė­ti ke­lių žmo­nių at­ly­gi­ni­mams? Ar prii­ma­me spren­di­mą, kad mums to oro uos­to ne­rei­kia?“,– in­ter­viu „Šiau­lių kraš­tui“ taš­kus dė­lio­jo įmo­nės di­rek­to­rius.

Pa­gal pa­reng­tą 2007 – 2016 me­tų mies­to stra­te­gi­nį pla­ną Sa­vi­val­dy­bė į oro uos­to inf­rast­ruk­tū­rą kar­tu su Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­ra­ma tu­rė­jo in­ves­tuo­ti 9,5 mi­li­jo­nų eu­rų.

In­ves­tuo­ta 400 000.

Per vė­lai už mies­to pi­ni­gus įren­gus ve­te­ri­na­ri­jos po­stą, NA­TO kro­vi­niai ati­te­ko Ry­gai, o ir pa­ts po­stas – ka­riš­kių.

Lie­pos pra­džio­je A. Dau­jo­tas, pa­klaus­tas, ar dar iš­mo­ka dar­buo­to­jams at­ly­gi­ni­mus at­sa­kė: „Net­ru­kus su­sto­si­me. Lėk­tu­vų nė­ra.“

Lai­ko įmo­nės gy­vas­čiai – vis ma­žiau. Erd­vės dis­ku­si­joms ir fan­ta­zi­joms – vis dau­giau.

Dir­va po­li­ti­nėms spe­ku­lia­ci­joms

Šiau­lių oro uos­tas – kaip vis­kis su van­de­niu, kur stip­ru­sis kom­po­nen­tas – ka­ri­nis ae­rod­ro­mas, NA­TO ba­zė, o van­duo – sa­vi­val­dy­bės įmo­nė, ku­ri, pa­sak da­bar­ti­nio jos va­do­vo, tu­ri tik oro uos­to iš­ka­bą.

Oro uos­tas – pra­ktiš­kai be tur­to, su ne­se­niai gau­tais per 20 ha pie­vos, su ka­riš­kiams pri­klau­san­čiu pe­ro­nu, pri­va­žia­vi­mo ke­liais ir su in­ves­tuo­tais į mi­ra­žą mi­li­jo­nais.

Si­tua­ci­ja, kai no­ri­ma ne veik­ti, o tik imi­tuo­ti veik­lą, ge­ra dir­va vi­so­kiau­sioms po­li­ti­nėms, eko­no­mi­nėms spe­ku­lia­ci­joms.

In­for­ma­ci­nė erd­vė ap­link šią sa­vi­val­dy­bės įmo­nę už­tvin­dy­ta ge­rų no­rų dek­la­ra­ci­jo­mis, te­zė­mis be ar­gu­men­tų ir pa­pras­čiau­sio ne­su­si­kal­bė­ji­mo ir ne­no­ro su­si­kal­bė­ti. Vi­sa tai su­si­lie­ja į pliur­pa­lo­gi­jos ko­še­lie­ną, ku­ria mai­ti­na­si ir pa­tys jos vi­rė­jai, ir pa­tei­kia­ma vsuo­me­nei.

Keis­tai at­ro­do, kaip pa­sku­ti­nė­mis sa­vai­tė­mis Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius ir Oro uos­to va­do­vas vie­šai aiš­ki­na­si, kas pa­si­kly­do tarp mi­li­jo­nų: 5 ar 15 mi­li­jo­nų eu­rų rei­kia, kad įmo­nė pa­kil­tų skry­džiui?

Kas­kart, kai ši įmo­nė pra­dė­da­vo dar vie­ną Mir­ties kil­pą, pa­si­girs­da­vo siū­ly­mų per­leis­ti ( jei ims?) ją vals­ty­bei: gal ta­da ji kaž­kuo tap­tų – gal at­sar­gi­niu kro­vi­ni­niu Lie­tu­vos oro uos­tu.

Praė­ju­siais me­tais prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius „Šiau­lių kraš­te“ ak­cen­ta­vo, kad oro uos­tų vers­las – nė­ra sa­vi­val­dy­bių funk­ci­ja, kad vals­ty­bei Šiau­liuo­se svar­biau­sia – ka­ri­nis oro uos­tas, o ne sa­vi­val­dy­bės įmo­nė.

Tuo­me­ti­nis su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Ri­man­tas Sin­ke­vi­čius tie­siai švie­siai rė­žė tai, ką ki­ti vals­ty­bės vy­rai vy­nio­jo į va­tą. Pa­reiš­kė, kad sa­vi­val­dy­bės įmo­nė nė­ra ne tik tarp­tau­ti­nis oro uos­tas, bet ir ne oro uos­tas, tai tik ant­že­mi­nio ap­tar­na­vi­mo bend­ro­vė, tei­kian­ti or­lai­vių ap­tar­na­vi­mo pa­slau­gas.

Ro­kas Ma­siu­lis, da­bar­ti­nis su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras, grį­žęs iš Pe­ki­ne vy­ku­sio fo­ru­mo „Vie­na juos­ta, vie­nas ke­lias“, kal­bė­da­mas ir apie oro ke­lius iš Ki­ni­jos, ak­cen­tuo­ja Kau­no oro uos­to ga­li­my­bes, o apie Šiau­lius vėl kar­to­jama stan­dar­ti­nė fra­zė: „Šiau­lių oro uos­tas yra val­do­mas sa­vi­val­dy­bės, jie sa­vo spren­di­mus prii­ma. Per ke­lias pa­ko­pas la­bai sun­ku bend­ra­dar­biau­ti.“

Aki­vaiz­di tie­sa: nei prieš me­tus, nei prieš de­šimt me­tų vy­riau­sy­bės ne­troš­ko gel­bė­ti mies­to ci­vi­li­nio oro uos­to (ne oro uos­to). Sėk­min­gai vei­kia ir ple­čia­si ka­ri­nis areod­ro­mas, kei­čia­si mi­si­jos ir aukš­tų už­sie­nio ša­lių va­do­vų de­le­ga­ci­jos. Bū­tent dėl ka­ri­nės oro ba­zės Šiau­liai ži­no­mi pa­sau­ly­je, ta­po ma­žiau pro­vin­cia­lūs. Tad Šiau­lių val­džios de­jo­nės ša­lies val­džiai tur­būt at­ro­do ne tik keis­tos, bet ir įky­ro­kos.

Įmo­nė ne­tu­ri dar­bo, va­dy­ba – ne pa­sau­li­nio lyg­mens, vy­riau­sy­bei, eu­ro­pi­nės tei­sės ap­ri­bo­tai teik­ti pa­ra­mą ci­vi­li­niams oro uos­tams, la­biau rū­pės sa­vi Vi­niaus, Kau­no ir Pa­lan­gos oro uos­tai, Sa­vi­val­dy­bės ža­dė­tų in­ves­ti­ci­jų nė­ra, o ir pa­čio­je me­ri­jo­je konst­ruk­ty­viems po­kal­biams erd­vės la­bai ma­žai.

Lai­kas skirs­ty­tis. Ta­čiau to ne­bus. A.Vi­soc­kas ir jo se­kė­jai, Šiau­lių pub­li­kai ant au­sų ka­bin­da­mi ma­ka­ro­nus, po­strin­gaus apie eks­ko­mu­nis­tų, juo­dų­jų so­cial­de­mok­ra­tų, Kau­no ma­fi­jos pa­ga­lius į ci­vi­li­nio oro uos­to tur­bi­nas ir pa­kar­tos mal­de­lę apie mies­to ir re­gio­no vil­tį, dėl ku­rios ne­gai­la mi­li­jo­nų.

Va­di­na­mo­ji opo­zi­ci­ja ban­dys vi­sus ak­me­nys su­mė­ty­ti į A.Vi­soc­ko dar­žą, bet ir ji la­bai ne­per­sis­tengs, nes be oro uos­to te­mos Šiau­lių po­li­ti­nė­se vi­zi­jo­se liktų tuš­tu­ma.

Už­da­rius šią įmo­nę reik­tų pa­skai­čiuo­ti, kiek į šį pro­jek­tą in­ves­tuo­ta. Ap­va­lios su­mos. To­dėl akis­ta­ta su iš­švais­ty­tais mi­li­jo­nais Šiau­lių po­li­ti­nei grie­ti­nė­lei ba­dy­tų akis. Ne­pa­to­gi tie­sa.

Dis­ku­si­jų ir pliur­pa­lo­gi­jos oro uos­to te­ma dau­gės ar­tė­jant Sa­vi­val­dos ir Pre­zi­den­to rin­ki­mams, to­dėl lie­žu­viais šią idė­ją gai­vins ir di­des­nio ka­lib­ro po­li­ti­kai. Ta­čiau įmo­nė ve­ge­tuos ir blaš­ky­sis be gel­bė­ji­mo­si ra­to. Ir taip jau 20 me­tų.

Šiau­lių sa­vi­val­dy­bės įmo­nė Šiau­lių oro uos­tas – du de­šimt­me­čius neišsp­ren­džia­ma pro­ble­ma – kaip ak­muo sken­duo­liui.

Pla­čiu žings­niu į švie­sią atei­tį. Lie­pos pra­džio­je įmo­nės pro­ble­mų spręs­ti su­si­ti­ko me­ras Ar­tū­ras Vi­soc­kas (deš­inė­je), su­si­sie­ki­mo vi­ce­mi­nist­ras Ri­čar­das De­gu­tis, Šiau­lių oro uos­to di­rek­to­rius And­rius Dau­jo­tas (pir­mas iš kai­rės).

Vaiz­das iš skry­džių val­dy­mo bokš­to. Ae­rod­ro­mas ne­din­go iš Šiau­lių te­ri­to­ri­jos.

---

APŽVALGA

Po šam­pa­no – pa­gi­rios

Šiau­lių oro uos­to vie­šo­jo­je in­for­ma­ci­nė­je erd­vė­je do­mi­nuo­ja tam­sios spal­vos: nuo­sto­liai, są­moks­lai, bank­ro­tai, dūž­tan­čios vil­tys ir Sa­vi­val­dy­bės in­ves­tuo­tos ap­va­lios su­mos.

Ati­da­ry­mo šven­tės šam­pa­nas

1997 me­tų rugp­jū­čio 18 Lie­tu­vos ir Šiau­lių val­džios vy­rai kė­lė šam­pa­no tau­res už Zok­nių oro uos­tą. Bu­vo šven­čia­mos bu­vu­si­o so­vie­tų ar­mi­jos ka­ri­nio areod­ro­mo mo­der­ni­za­vi­mo, ku­rį at­li­ko kom­pa­ni­ja „Phi­lips“, pa­baig­tu­vės. Prieš ket­ve­rius me­tus Zok­nius pa­li­ko pa­sku­ti­nis ru­sų ar­mi­jos lėk­tu­vas.

Šven­tė­je da­ly­va­vo Pre­zi­den­tas Al­gir­das Bra­zaus­kas, Sei­mo pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Lands­ber­gis. Pre­zi­den­tas ta­da ak­cen­ta­vo Šiau­lių val­džios, ypač me­ro Alf­re­do Lan­kaus­ko už­si­spy­ri­mą iš­sau­go­ti oro uos­tą nuo su­nio­ko­ji­mo.

Skry­džių val­dy­mo bokš­te vei­kė ba­ras, bu­vo ir šam­pa­no.

Sko­las – vals­ty­bei

2000 m. lie­pą Šiau­lių mies­to ta­ry­ba siū­lo pa­nai­kin­ti lais­vą­ją eko­no­mi­nę zo­ną (LEZ), ta­čiau pa­si­ža­da steng­tis iš­sau­go­ti oro uos­tą.

Mies­to ta­ry­bos pa­tvir­tin­ta­me oro uos­to plėt­ros pla­ne nu­ma­to­ma lik­vi­duo­ti bend­ro­vę „Šiau­lių ae­rouos­tas“, jos dau­giau nei 100 milijonų li­tų sie­kian­čias sko­las per­duo­ti vals­ty­bei ir ru­de­nį įsteig­ti vals­ty­bi­nę įmo­nę „Šiau­lių oro uos­tas“.

Sie­kia­ma par­duo­ti slap­čia?

2000 m. gruo­dį Šiau­lių mies­to me­rė Vi­da Sta­siū­nai­tė tei­gia, jog Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos val­di­nin­kai ir Kau­no oro uos­to va­do­vai ren­gė pro­jek­tą, kaip Šiau­lių oro uos­tą per­duo­ti Vals­ty­bės tur­to fon­dui, ku­ris da­li­mis jį par­duo­tų.

Me­rės žo­džiais, Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja ne­pla­nuo­ja Šiau­lių oro uos­to pa­da­ry­ti stra­te­gi­niu ob­jek­tu, sto­jant į NA­TO.

„Šiau­lių oro uos­tas są­mo­nin­gai bu­vo žlug­do­mas“, – tvir­ti­na mies­to me­rė V.Sta­siū­nai­tė.

LEZ žlu­gi­mas at­ne­šė 130 mln. li­tų nuo­sto­lį

2001 m. ge­gu­žę Sei­mas pri­ta­rė Šiau­lių lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos (LEZ) lik­vi­da­vi­mui. Į šią zo­ną, ku­rios te­ri­to­ri­jo­je vei­kė Šiau­lių oro uos­tas, Vy­riau­sy­bė in­ves­ta­vo 130 mln. li­tų.

Gel­bė­jo nuo „pri­chva­ti­za­ci­jos“

2003 me­tų lie­pą Sei­mas ypa­tin­gos sku­bos tvar­ka priė­mė įsta­ty­mo pa­tai­sas, lei­džian­čias iš­brauk­ti bend­ro­vę „Šiau­lių oro uos­tas“ iš stra­te­gi­nę reikš­mę na­cio­na­li­niam sau­gu­mui tu­rin­čių įmo­nių są­ra­šo.

Pa­tai­sos nu­ma­to, kad Šiau­lių oro uos­to tur­tas bus per­duo­tas Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jai, o pa­ts uos­tas bus nau­do­ja­mas tiek ka­ri­niams, tiek ci­vi­li­niams skry­džiams ap­tar­nau­ti. Sei­mo na­rio Al­gi­man­to Ma­tu­le­vi­čiaus tei­gi­mu, Šiau­lių oro uos­to tur­to per­da­vi­mas mi­nis­te­ri­jai yra „vie­nin­te­lis iš­si­gel­bė­ji­mas nuo „pri­chva­ti­za­ci­jos“.

Pla­nas – skrai­din­ti ke­lei­vius

2005 m. sau­sį pa­skelb­ta, kad Šiau­lių oro uos­tas pa­va­sa­rį ti­ki­si iš Šiau­lių pra­dė­ti ke­lei­vi­nių or­lai­vių skry­džius į Eu­ro­pos mies­tus.

„ Svars­to­me ga­li­my­bes šį pa­va­sa­rį pra­dė­ti ne­di­de­lių ke­lei­vi­nių or­lai­vių skry­džius į ke­le­tą Eu­ro­pos mies­tų“, – „Vers­lo ži­nioms“ sa­kė Šiau­lių oro uos­to di­rek­to­rius Jo­nas Jut­ke­lis.

Šiau­lių oro uos­tas 2004-aisiais ga­vo apie 0,8 mln. li­tų pa­ja­mų ir pa­ty­rė apie 120 tūkst. li­tų nuo­sto­lių. Pa­sak J.Jut­ke­lio, per­nai įmo­nė ap­tar­na­vo 92 or­lai­vius, iš jų apie 20 bu­vo kro­vi­ni­niai, li­ku­sie­ji – ke­lei­vi­niai.

Ieš­ko­ma nau­jo va­do­vo

2005 m. ge­gu­žę Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba nu­spren­dė at­šauk­ti nuo­sto­lin­gai dir­ban­čio Šiau­lių oro uos­to val­dy­bą ir skelb­ti kon­kur­są di­rek­to­riaus pa­rei­goms.

Per pen­ke­rius va­do­va­vi­mo Šiau­lių oro uos­tui me­tus Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos į šį po­stą de­le­guo­tas J.Jut­ke­lis pri­si­me­na tik vie­ną mė­ne­sį, kai sa­vi­val­dy­bės kont­ro­liuo­ja­ma įmo­nė ga­vo 13 tūkst. li­tų pel­no. Per praė­ju­sius me­tus sa­vi­val­dy­bei pa­val­di bend­ro­vė pa­ty­rė be­veik 230 tūkst. li­tų nuo­sto­lių.

Di­rek­to­rius ne­mo­ka nuo­mos mo­kes­čių

2005 m. ge­gu­žę Lie­tu­vos ra­di­jas pra­ne­šė, kad Šiau­lių oro uos­to di­rek­to­rius 5-erius me­tus gy­ve­na oro uos­to ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­tal­po­se, ne­mo­kė­da­mas nuo­mos mo­kes­čių.

Ak­cen­tuo­ta, kad nors di­rek­to­rius tei­gia dir­ban­tis iš­ti­są pa­rą, oro uos­tas per­nai pa­ty­rė per 200 tūkst. li­tų nuo­sto­lių.

Ban­do rea­ni­muo­ti

2006 m. lapk­ri­tį mer­din­čiam Šiau­lių oro uos­tui mies­to sa­vi­val­dy­bė vėl sky­rė 200 tūkst. Lt ir lai­da­vo pa­sko­lą už 300 tūkst. Lt.

Pa­sak oro uos­to di­rek­to­riaus Ro­mo Mik­šio, už šiuos pi­ni­gus bus nu­pirk­ta spe­cia­li tech­ni­ka, lei­sian­ti ap­tar­nau­ti vi­sų ti­pų „Boeing“ or­lai­vius. Ta­čiau net ir po to, per mė­ne­sį Šiau­liuo­se nu­ma­ty­ti tik 3 nuo­la­ti­niai rei­sai.

Pra­neš­ta, kad bend­ro­vei pri­klau­so 5 kom­piu­te­riai ir vie­na žo­liap­jo­vė. Vi­sas ki­tas tur­tas – pa­sta­tai, san­dė­liai – ka­riš­kių nuo­sa­vy­bė.

No­ri skrai­din­ti ke­lei­vius

2008 me­tų pa­va­sa­rį pa­skelb­ta, kad įmo­nė pla­nuo­ja re­konst­ruo­ti ke­lei­vių ter­mi­na­lą ir pra­dė­ti ke­lei­vi­nių lėk­tu­vų skry­džius. Pir­mu eta­pu no­ri­ma už 1,5 mln. Lt su­kur­ti rei­kia­mą inf­rast­ruk­tū­rą ke­lei­viams ap­tar­na­uti, o vė­liau pra­šy­ti ka­riš­kių per­duo­ti skly­pą, ku­ria­me už 20-30 mln. li­tų bū­tų sta­to­mas nau­jas ke­lei­vių ter­mi­na­las.

Dramb­liai

2010 gruo­dį po­sė­džia­vu­si Šiau­lių oro uos­to dar­bo gru­pė nu­ta­rė reng­ti oro uos­to plėt­ros pla­ną. Ke­ti­na­ma per Šiau­lių oro uos­tą ne tik eks­por­tuo­ti, bet ir im­por­tuo­ti ne tik gal­vi­jus, bet ir ki­tus gy­vū­nus. Pa­vyz­džiui, dramb­lius.

Pra­de­da­ma kal­bė­ti apie stra­te­gi­nį oro uos­to vys­ty­mo­si pla­ną pen­ke­rių me­tų lai­ko­tar­piui.

Gė­lės

2011 m. ba­lan­dį iš Šiau­lių į Iz­rae­lį ga­be­na­mi gal­vi­jai, o iš Iz­rae­lio į Šiau­lius lėk­tu­vais skrai­di­na­mos gė­lės. Ban­do­mie­ji rei­sai pra­dė­ti va­sa­rį.

2010 m. įmo­nės apy­var­ta su­da­rė 3 mln. li­tų, nuo­sto­lių pa­tir­ta 180 tūkst. li­tų. Sko­los yra pa­sie­ku­sios grės­min­gą ri­bą – 80 pro­c. įmo­nės tur­to ver­tės.

Per 5 me­tus, kai įmo­nei va­do­vau­ja Ro­mas Mik­šys, tai re­kor­di­nis kro­vi­nių srau­tas, įmo­nė pel­nin­gai dir­bo tik 2008-ai­siais.

Rei­kia 230 mln. Lt

2012 m. spa­lį Sa­vi­val­dy­bė­je pri­sta­ty­ta olan­dų kom­pa­ni­jos NA­CO pa­reng­ta Šiau­lių oro uos­to iš­vys­ty­mo stra­te­gi­ja iki 2027 me­tų.

Jai įgy­ven­din­ti rei­kės 230 mi­li­jo­nų li­tų in­ves­ti­ci­jų. Oro uos­to per­spek­ty­va sie­ja­ma su kro­vi­nių ga­be­ni­mu.

Su vil­ti­mi – į Ki­ni­ją

2014 m. sau­sį oro uos­tas ža­da tu­rė­ti tvir­tą pa­grin­dą po spar­nais. Šie­met ka­riš­kiai ci­vi­li­niam oro uos­tui ža­da per­duo­ti da­lį sa­vo val­do­mos te­ri­to­ri­jos – iš vi­so 30 hek­ta­rų.

Įmo­nė 2013 m. dir­bo pel­nin­gai. Į­mo­nės pel­nas su­da­ro dau­giau ne­gu 200 tūks­tan­čių li­tų. Dar­bo re­zul­ta­tus „Šiau­lių kraš­tui“ ko­men­ta­vęs oro uos­to di­rek­to­rius Ro­mas Mik­šys džiau­gė­si išau­gu­siu įmo­nės ga­be­na­mų kro­vi­nių srau­tu.

Oro uos­to di­rek­to­riaus duo­me­ni­mis, ša­lies pie­no per­dir­bė­jai ne­tru­kus ga­li pra­dė­ti tiek­ti Ki­ni­jos rin­kai il­go var­to­ji­mo pie­no pro­duk­tus. Ti­ki­ma­si, kad šie pie­no pro­duk­tai taip pat ga­li bū­ti ga­be­na­mi iš Šiau­lių.

Atos­to­gau­to­jai kils į Tur­ki­ją

2014 m. ge­gu­žės vi­du­ry­je Oro uos­tas ir ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­riai pri­sta­tė nuo ru­dens star­tuo­jan­tį skry­džių iš Šiau­lių į Tur­ki­ją pro­jek­tą. Pir­ma­sis skry­dis – į An­ta­li­ją rug­sė­jo 4 die­ną.

Pla­nuo­ta tap­ti ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­rių bend­ro­vės „Go pla­net tra­vel“ par­tne­riu reng­ti už­sa­ko­muo­sius skry­džius poil­si­nėms ke­lio­nėms į Tur­ki­ją.

Mies­to sa­vi­val­dy­bė re­mia pro­jek­tą, skir­da­ma lė­šų ke­lei­vių ter­mi­na­lo inf­rast­ruk­tū­rai pa­ge­rin­ti.

„Go Pla­net Tra­vel“ pa­gi­rios

2014 m. lie­pą paaiš­kė­jo, kad į Tur­ki­jos ku­ror­tus už­sa­ko­mai­siais lėk­tu­vų rei­sais tu­rė­ju­si ke­lei­vius skrai­din­ti „Go Pla­net Tra­vel“ žlu­go. Lie­pos 4-ąją Tu­riz­mo de­par­ta­men­tas su­stab­dė „Go Pla­net Tra­vel“ veik­lą, bet iš­va­ka­rė­se Šiau­lių oro uos­to ir „Go Pla­net Tra­vel“ at­sto­vai „Šiau­lių kraš­tui“ dar gar­si­no, kad vyks­ta pa­si­ren­gi­mas skry­džiams į Tur­ki­ją.

Su­tar­tį Šiau­lių oro uos­tas tu­rė­jo pa­si­ra­šy­ti su ve­žė­ju „Grand Cru Air­li­nes“. Nors ji ir ne­bu­vo pa­si­ra­šy­ta, pro­jek­tas star­ta­vo, kai tik mies­to ta­ry­ba bu­vo įti­kin­ta at­riek­ti jam per dve­jus me­tus 350 tūkst. li­tų.

Ro­mas Mik­šys iš Šiau­lių oro uos­to va­do­vo pa­rei­gų at­leis­tas 2015 m. va­sa­rą. R.Mik­šys įmo­nei va­do­va­vo 10 me­tų.

Pa­reng­ta pa­gal „Šiau­lių kraš­to“, „Vers­lo ži­nių“, EL­TA ir BNS pra­ne­ši­mus