
Naujausios
Viešosios pirties gelbėjimas – pačių pirtininkų reikalas
Šiaulių miesto viešosios pirties lankytojams šių metų pabaiga kelia liūdesį. Po naujamečių švenčių pirties duris ras užrakintas. Pirtininkai pyksta ir tvirtina, kad miestas be bažnyčios ir viešosios pirties yra tarsi be širdies. Savivaldybės atstovai aiškina, kad neatsiranda norinčių teikti pirties paslaugas. Nebent tai daryti norėtų patys pirtininkai.
Jūratė RAUDUVIENĖ
jurate@skrastas.lt
Gyventojų balsas nerūpi
Gruodžio pradžioje Šiaulių miesto politikams Savivaldybės administracija siūlė priimti sprendimą išnuomoti pastatą J. Basanavičiaus gatvėje 11 komercinei veiklai. Tai reiškia, kad pastate, kuriame ne vieną dešimtmetį veikė viešoji miesto pirtis, atsirastų kitoks komercinis objektas.
Tarybos posėdyje pasiūlyta šį klausimą išbraukti ir dar paieškoti sprendimų. Tarybos narys Jonas Bartkus sakė girdėjęs, kad Savivaldybė gavo raštą su gyventojų parašais išsaugoti viešąją pirtį, tačiau politikų raštas nepasiekė.
„Niekas neprašė Tarybos narių supažindinti su kažkokiais parašais, todėl ir neturite“, – nukirto meras Artūras Visockas. Pirtininkų parašai pateko Peticijų komisijai.
Redakcijoje apsilankęs pirties mėgėjas šiaulietis Benjaminas Bendikas patvirtino, kad pirtininkai surašė peticiją, reikalaudami mieste išsaugoti viešąją pirtį, surinko apie 60 parašų. Tačiau mero pavaduotojas Domas Griškevičius jiems išaiškinęs, kad peticija turi trūkumų ir liepė juos ištaisyti. Tik tada jos turinį svarstys komisija.
B. Bendikas rodo dar vieną iniciatyvinės grupės vardu pasirašytą raštą, kurį lapkričio 23 dieną jis užregistravo Savivaldybėje. Kreipimasis skirtas miesto merui ir Tarybai. Tik ir šio rašto prie svarstomo klausimo nėra. Šiaulietis prisipažįsta, kad kai kuriems politikams nusiuntė šio rašto kopiją pats.
Be kitų argumentų, jame rašoma, kad viešąsias pirtis yra išlaikiusios Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybės.
„Aš net neabejoju, kad Tarybos nariai balsuotų už tai, kad reikia Šiauliams viešosios pirties, nes tokias turi ir kiti didieji miestai. O toliau, kaip tai išspręsti, jau detalės, kurias turėtų spręsti Administracija“, – sako B. Bendikas.
Norinčių kūrenti pirtį neatsirado
Ekonomikos ir investicijų skyriaus Turto valdymo poskyrio vedėja Irena Krugiškienė raštu paaiškino, kad pirties pastatas J. Basanavičiaus gatvėje 15 metų buvo išnuomotas UAB ,,Žemdirbių turgus“. Nuomos sutartis baigiasi paskutinę šių metų dieną. Nuomininkas nepageidauja toliau tęsti sutartį, todėl Savivaldybė skelbė naują nuomos konkursą su 0,75 euro vieno kvadratinio metro pradine nuomos kaina. Susidomėjimo nesulaukta. Po dviejų neįvykusių nuomos konkursų Negyvenamųjų patalpų skirstymo komisija pasiūlė nuomoti pastatą komercijai ir sandėliavimui, nurodant 5 eurų pradinę kvadratinio metro nuomos kainą.
Pakalbinta „Žemdirbių turgaus“ direktorė Regina Juodėnienė patvirtino, kad dėl savų priežasčių pastato tikrai nesinuomos ir pirties paslaugų minėtame pastate nebeteiks.
„Mes 15 metų atidirbome ir nebenorime tęsti šios veiklos jokiomis sąlygomis“, – sakė verslininkė ir priminė, kad pirtis veikia „Žemdirbių turgaus“ patalpose pietiniame mikrorajone ir pirtininkai gali ja naudotis panašiomis kainomis, kaip ir pamėgtoje pirtyje J. Basanavičiaus gatvėje.
Dar vienas bandymas
Šiaulių pirties bičiulių klubas „Lašas“, kuriam vadovauja B. Bendikas, siūlo Savivaldybei simboliškai išsinuomoti patalpas ir patiems organizuoti pirties paslaugas. Tačiau pastatas didžiulis – per 850 kvadratinių metrų, o pirčiai visuomenininkams užtektų mažiau nei trečdalio pastato, tik antro aukšto.
„Visą pelną tegul pasilieka Savivaldybė. Mes tos veiklos imtumėmės, kol galutinai išsispręs tas klausimas“, – sakė B. Bendikas.
Panašu, kad pirtininkų iniciatyvą Savivaldybė išgirdo. Turto valdymo poskyrio vedėja I. Krugiškienė sakė, kad nebeteiks pastato komercinės nuomos. Ketvirtadienį paskelbtas dar vienas pastato pirties nuomos konkursas, o kaina sumažėjo 10 procentų – iki 0, 68 euro.
„Aš jiems ("Lašui“ – aut. past.) parašysiu, kad jie turi pilną teisę išsinuomoti pirtį paskelbta kaina. Gal nuo sausio 1 dienos ir nesuspėtų, tačiau persiėmus patalpas galės toliau pertis“, – sakė I. Krugiškienė.
Tačiau Savivaldybė neketina kaip nors dalinti pastato plotą.
„Mes nuomojame pastatą, o ne paslaugas. Tik jo paskirtis – pirtis“, – tvirtino poskyrio vedėja.
I. Krugiškienė patikslino, kad Savivaldybė pirties paslaugų nedotuoja. Dotacijos buvo skiriamos tik dušo paslaugomis besinaudojantiems socialiai remtiniems asmenims. Nuo kitų metų pradžios jiems šios paslaugos bus teikiamos Socialinių paslaugų centre.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Ar po Naujųjų metų šiauliečiai vis dar persis viešojoje pirtyje, priklausys nuo pačių pirtininkų.