Naujausios
Važinėji limuzinu – neprašyk pašalpos
Socialinės paramos teikimo eksperimente dalyvaujančios penkios šalies savivaldybės, tarp jų Radviliškio ir Akmenės, kol kas nesigaili tapusios pionierėmis, nors joms kasdien tenka sukti galvas, kaip išsiversti su turimu lėšų krepšeliu ir netgi imtis detektyvių vaidmens, kad išaiškintų nesąžiningus paramos kaulytojus.
Jei eksperimentas pasiteisins, socialinės paramos lėšas griežčiau skaičiuoti, ko gero, imsis ir kitos savivaldybės, kurios kolegių pasirinkimą vadino politine savižudybe.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Eksperimente dalyvaus trejus metus
Penkių šalies rajonų savivaldybės – Radviliškio, Akmenės, Raseinių, Šilalės ir Panevėžio – nuo šių metų dalyvauja eksperimente. Jos piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams teikia vykdydamos ne valstybės, o savarankiškąją savivaldybių funkciją.
Trejus metus, kol tęsis eksperimentas, jos gaus tą pačią lėšų sumą ir socialinei paramai skirtas lėšas tvarkys savo nuožiūra.
Jei lėšų pavyks sutaupyti, šioms savivaldybėms nebereikės jų, kaip iki šiol, grąžinti valstybei.
Savivaldybės jas galės panaudoti kam norės – švietimo įstaigų remontui, gatvių apšvietimui ar kelių tvarkymui.
Blogiau bus, jei skirtųjų lėšų pritrūks. Tuomet „pilotininkės“ turės verstis per galvą, perskirstyti rajono biudžeto lėšas, tačiau privalės užtikrinti socialinę paramą nepasiturintiems Savivaldybės gyventojams.
„Tai juk politinė savižudybė“, – taip kolegos iš kitų savivaldybių mėgino įspėti eksperimentuoti nusprendusį Akmenės rajono merą Vitalijų Mitrofanovą.
„Žinojimas, kad, pritrūkus lėšų, atsiradusią socialinės paramos „skylę“ teks lopyti biudžeto lėšomis, savivaldybes verčia jas branginti, atsakingiau skirstyti“, – teigė Radviliškio vicemeras Kazimieras Augulis, po ekperimento praėjus trims mėnesiams.
Tramdo gudraujančius
„Mes jau turime sutaupę 700 tūkstančių litų“ – džiūgavo kovo mėnesį Radviliškyje apsilankęs Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas. Pasak akmeniškio, jie tikisi per metus sutaupyti dar daugiau ir tas lėšas panaudoti visų gyventojų labui.
Eksperimentu džiaugėsi ir Raseinių rajono meras Remigijus Ačas. Mero teigimu, gyventojai jau irgi pradeda apsiprasti su naująja paramos skyrimo tvarka ir vis mažiau mėgina gudrauti, norėdami gauti paramą.
Esą iki tol buvo tokių gudruolių, kurie, patys nenorėdami atidirbti už socialinę paramą, vietoj savęs pasamdydavo kitus žmones.
Parama turi pasiekti tik varguolius
„Nesistengiame dirbtinai sutaupyti socialinės paramos lėšų. Mūsų tikslas kitas – valstybės skiriama parama turi pasiekti varguolius, o ne tuos, kurie mėgina ieškoti įvairių landų“, – „Šiaulių kraštui“ sakė Radviliškio savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Ivanna Žmiejauskienė.
Pasak I. Žmiejauskienės, gudragalviai sugalvoja įvairiausių būdų, kaip neteisėtai iš valstybės gauti paramą. Būna, jog vienu atveju sugyventiniai nurodo gyvenantys kaip šeima, o jau kitu – kaip gyvenantys atskirai, yra gaunančių nelegalių pajamų ir apie jas nutylinčių.
Vedėja prisiminė: neseniai į skyrių dėl socialinės pašalpos kreipėsi individualios įmonės savininkas, nurodęs, kad jo pajamos yra mažesnės nei minimalios.
„Kreipsimės į Mokesčių inspekciją, aiškinsimės, ar iš tiesų jo pajamos yra tokios mažos. Turime teisę patikrinti ir gyvenimo sąlygas, nes būna ir tokių paramos prašytojų, kurie važinėja prabangiais automobiliais, gyvena prašmatniame name, atostogauja užsienyje, bet prašo socialinės pašalpos“, – sakė I. Žmiejauskienė.
Anksčiau esą būdavo ir tokių gudruolių, kurie, gaudami tūkstantinius atlyginimus, įsigudrindavo gauti ir socialines pašalpas, ir nemokamą maitinimą vaikams.
Daugiausia tuo naudojosi tolimųjų reisų vairuotojai, kadangi jiems mokami dienpinigiai nebūdavo rodomi pateikiamuose dokumentuose.
Seniūnijoms talkina tarybos
Kai reikia išaiškinti neteisėtus paramos gavimo atvejus, rimtais seniūnijų pagalbininkais tampa iš aktyviausių gyventojų, bendruomenių atstovų sudarytos tarybos.
„Vienas seniūnijos gyventojas tris mėnesius gavo pašalpą ir, susitvarkęs dokumentus dar trims mėnesiams, išrūko dirbti į užsienį. Apie tai sužinojusi, pašalpos mokėjimą taryba sustabdė“, – pasakojo Šaukoto seniūnas Albinas Augustis.
Anot jo, kaime žinoti tikrąją situaciją yra daug lengviau nei miestuose, nes čia visi vienas kitą pažįsta.
Pasak seniūno, dalį pašalpas gaunančių šaukotiškių tenka nuolat mokyti gyventi: paraginti, kad sumokėtų skolas už elektrą, vandenį, net padėti nusipirkti bulvių, kad vaikai nebadautų, didžiąją dalį pašalpos atiduoti ne pinigais, o talonais.
„Kur tai matyta – kaimo žmonės nebenori nei bulvės pasisodint, nei vištų pasilesint, o tik laukia pašalpų mokėjimo dienos. Net valgyt gaminti tingi – gauna pašalpą ir lekia pusfabrikačių pirkti. Sarmata, kai be darbo sėdinčių ir iš pašalpų gyvenančių šaukotiškių daržuose žolės želia. Sugriežtinta paramos skyrimo tvarka gal pripratins žmones vėl grįžti prie kaimiško gyvenimo?“, – svarstė seniūnas.
Tvarkos – daugiau, dirbti – sunkiau
„Pradėjus atsakingiau teikti paramą, gyventojai tapo pilietiškesni, patys praneša apie nesąžiningus atvejus“, – teigė Sidabravo seniūnas Vidmantas Blužas.
Neseniai seniūnija gavo signalą, jog du pašalpas gaunantys seniūnijos žmonės įsidarbino pas ūkininkus. Seniūnijai apie įsidarbinimą jie nepranešė. Informacijai pasitvirtinus, taryba peržiūrės, ar šiems sidabraviškiams vis dar galima skirti pašalpą.
Rajono seniūnai džiaugėsi, kad nebeliko problemų dėl aplinkos tvarkymo – už socialines pašalpas bei kompensacijas ateinantys talkininkauti gyventojai tvarko pakeles, kapines, pavasarį ir vasarą prižiūrės gėlynus, atliks daug kitų darbų.
Rajono Savivaldybės duomenimis, vien Radviliškio mieste kovo mėnesį talkininkavo apie 380 radviliškiečių.
„Dabar tenka net pasukti galvas, kokiais darbais aprūpinti pašalpų gavėjus. Turintiems atitinkamą kvalifikaciją, pasiūlome įvairesnių darbų, ne tik aplinkos tvarkymo“, – sakė seniūnas V. Blužas.
Kita vertus, seniūnai pabrėžė, jog atsakingiau skiriama parama, išaugęs talkininkų būrys seniūnijoms gerokai padaugino darbo.
KOMENTARAS
Socialinės apsaugos ir darbo ministro Donatas JANKAUSKAS:
– Labai teigiamai vertinu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva prasidėjusį eksperimentą. Nors laiko praėjo nedaug, tačiau naujausi duomenys rodo, kad šios naujovės tikrai pasiteisino.
Džiugina tai, kad pokyčiai pastebimi ne tik skaičiuose, bet ir vertybiniuose dalykuose. Po truputį keičiasi žmonių požiūris į tam tikrus moralinius dalykus, vis dažniau nebetoleruojami tie atvejai, kai darbingi ir galintys dirbti žmonės piktnaudžiauja valstybės parama ir, užuot ėję dirbti, nori būti išlaikomais valstybės. Išaiškinama vis daugiau atvejų, kai paramą gaudavo tie, kurie neturi jos gauti. Tokius atvejus padeda atskleisti bendruomenė. Nelegaliai dirbantieji, kurie šalia nelegalių pajamų gauna ir socialinę valstybės paramą, irgi patenka į bendruomenės akiratį.
Naujos tvarkos, kuria siekiama skatinti žmones dirbti, o ne gyventi iš pašalpų, ir paramą skirti tiems, kam jos labiausiai reikia, rezultatai išties džiuginantys.
Keturiose savivaldybėse, dalyvaujančiose bandomajame projekte, socialinės paramos gavėjų sumažėjo, Akmenės ir Šilalės savivaldybėse – ypač gausiai. Jau yra ir tokių savivaldybių, kurios klausia, kaip, nelaukiant bandomojo projekto pabaigos, prisijungti prie jo nuo kitų metų.
Tai padaryti yra galimybių, todėl labai tikėtina, kad 2013 metus pasitiksime su gausesniu savivaldybių būriu, dalyvaujančių pilotiniame projekte.
Autorės nuotr.
TALKININKAI: Pašalpas ir kompensacijas gaunantys talkininkai daugiausia tvarko aplinką. Kovo mėnesį vien Radviliškio mieste jų darbavosi apie 380.
PASTANGOS: Radviliškio savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Ivanna Žmiejauskienė: „Socialinę paramą turi gauti tik nepasiturintys gyventojai, piktnaudžiautojams stengsimės uždaryti galimas landas“.
TAUPYMAS: Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas: „Sekasi neblogai. Sutaupę lėšų, jas panaudosime rajono reikmėms“.
LAUKIMAS: Šaukoto seniūnijos seniūnas Albinas Augustis: „Kaime nemažai atsirado žmonių, nebenorinčių nieko užsiauginti, o tik laukiančių pašalpų“.
LĖŠOS: Socialinei paramai skirtos lėšos turėtų pasiekti tik varguolius.
