Vasario 16-osios Akte – ryškūs šiauliečių pėdsakai

Va­sa­rio 16-osios Ak­te – ryš­kūs šiau­lie­čių pėd­sa­kai

Ži­nia, kad Vo­kie­ti­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos dip­lo­ma­ti­nia­me ar­chy­ve Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Liu­das Ma­žy­lis ra­do Va­sa­rio 16-osios Nep­rik­lau­so­my­bės Ak­tą su dvi­de­šim­ties sig­na­ta­rų pa­ra­šais, su­jau­di­no ir šiau­lie­čius. Net ke­tu­ri sig­na­ta­rai – My­ko­las Bir­žiš­ka, Ste­po­nas Kai­rys, Al­fon­sas Pet­ru­lis ir Jo­nas Vi­lei­šis – XIX–XX am­žių san­dū­ro­je mo­kė­si Šiau­lių ber­niu­kų gim­na­zi­jo­je. Ke­lia­ma ver­si­ja, kad Ak­tą su­ra­šė bū­tent S. Kai­rys.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Pro­ga skam­bin­ti var­pu

„Ži­nia su­jau­di­no ir kaip žmo­gų, ir kaip šiau­lie­tį, ir kaip Lie­tu­vos pi­lie­tį. Di­de­lis džiaugs­mas, kad at­ras­tas toks svar­bus Lie­tu­vai do­ku­men­tas. Šiau­lie­čiai yra stip­riai pri­si­dė­ję prie Ak­to kū­ri­mo“, – va­kar sa­kė Ju­liaus Ja­no­nio gim­na­zi­jos, ku­rio­je vei­kė Šiau­lių ber­niu­kų gim­na­zi­ja, di­rek­to­rius Ri­mas Bud­rai­tis.

Jo­nas Vi­lei­šis (1872 –1942) gim­na­zi­ją bai­gė 1892 me­tais, Ste­po­nas Kai­rys (1879–1964) – 1898 me­tais, My­ko­las Bir­žiš­ka (1882–1962) – 1901 me­tais. Al­fon­sas Pet­ru­lis (1873–1928) gim­na­zi­jo­je mo­kė­si iki 1884 me­tų.

Va­kar Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos iš­pla­tin­ta­me pra­ne­ši­me mi­ni­ma ver­si­ja, kad Ak­tas bu­vo su­ra­šy­tas so­cial­de­mok­ra­to S. Kai­rio ran­ka.

Pa­sak So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jo Ge­di­mi­no Kir­ki­lo, S. Kai­rys is­to­riš­kai lai­ko­mas vie­nu iš pa­grin­di­nių Nep­rik­lau­so­my­bės Ak­to kū­rė­jų: „To­dėl ne­nuos­ta­bu, kad is­to­ri­kai ne­tgi be eks­per­ti­zių da­ro prie­lai­das, kad Vo­kie­ti­jo­je su­ras­tas do­ku­men­tas pa­ra­šy­tas bū­tent jo ran­ka.“

„Ši­tuos da­ly­kus pa­li­ki­me is­to­ri­kams, moks­li­nin­kams ir eks­per­tams. O jei šiau­lie­tis su­ra­šė teks­tą – mums dvi­gu­bas pa­si­di­džia­vi­mas, nes S. Kai­rys ir J. Vi­lei­šis stip­riai pri­si­dė­jo ku­riant Va­sa­rio 16-osios Ak­tą“, – sa­kė R. Bud­rai­tis.

„Tau, Lie­tu­va, kad bū­tum tik lais­va, de­mok­ra­ti­nė, aš sky­riau vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą“, – toks bu­vo S. Kai­rio gy­ve­ni­mo mo­to.

Šiau­lių Ju­liaus Ja­no­nio gim­na­zi­ja tu­ri gra­žią tra­di­ci­ją: kiek­vie­nais me­tais Va­sa­rio 16-osios pro­ga ke­tu­ris kar­tus nu­skam­ba mo­kyk­los var­pas – po vie­ną dū­žį ke­tu­riems 1918 me­tų Nep­rik­lau­so­my­bės ak­to sig­na­ta­rams.

R. Bud­rai­čiui ir mu­zie­ju­je tal­ki­nan­čiai mo­ky­to­jai Ri­tai Mar­ge­vi­čie­nei va­kar bu­vo ki­lu­si min­tis pa­skam­bin­ti var­pu dėl džiu­gios nau­jie­nos, bet nu­ta­rė kiek pa­lauk­ti, kol ži­nia bus ofi­cia­liai pa­tvir­tin­ta.

Var­pas gim­na­zi­jo­je skam­ba ir Ko­vo 11-ąją bei per Pa­sku­ti­nį skam­bu­tį. R. Bud­rai­tis svars­to, kad atei­ty­je gal­būt bus dar vie­na pro­ga iš­girs­ti var­po dū­žius.

Sig­na­ta­rų at­mi­ni­mas sau­go­mas gim­na­zi­jo­je mo­ky­to­jo, kraš­to­ty­ri­nin­ko Jo­no Kri­vic­ko įkur­ta­me mu­zie­ju­je. Čia ga­li­ma su­si­pa­žin­ti su me­džia­ga apie sig­na­ta­rus: straips­niais, lei­di­niais. Ant sie­nos pa­ka­bin­ti sig­na­ta­rų po­rtre­tai. Sau­go­mi se­nie­ji lei­di­niai, pa­vyz­džiui, M. Bir­žiš­kos „Anuo me­tu Viekš­niuo­se ir Šiau­liuo­se (iš 1882–1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raš­tų)“.

Gim­na­zi­ja yra iš­lei­du­si buk­le­tą „Va­sa­rio 16-osios ne­prik­lau­so­my­bės ak­to sig­na­ta­rai“, in­for­ma­ci­nį lei­di­nį „Bir­žiš­kos: trys bro­liai-trys pro­fe­so­riai“.

Ruo­šia­si šimt­me­čiui

Nė vie­nas iš di­džiau­sių Lie­tu­vos mies­tų – Vil­niaus, Kau­no, Klai­pė­dos – ne­tu­ri gim­na­zi­jos, ku­ri ga­lė­tų pa­si­gir­ti išug­džiu­si tiek sig­na­ta­rų. Ke­tu­ri sig­na­ta­rai bu­vo iš Min­tau­jos (Jel­ga­vos), trys – iš Lie­po­jos, du – iš Pa­lan­gos, vie­nas – iš Tar­tu ir pen­ki – iš Ma­ri­jam­po­lės gim­na­zi­jos.

R. Bud­rai­tis sa­ko, kad mo­kyk­la jau ruo­šia­si Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo 100-mečiui. Di­de­lį dė­me­sį sie­kia­ma skir­ti mu­zie­jui. Bū­ti­na per­žiū­rė­ti, įver­tin­ti, skait­me­nin­ti per­nai 165 me­tų ju­bi­lie­jų mi­nė­ju­sios gim­na­zi­jos eks­po­na­tus.

Pla­nuo­se – se­nų­jų gim­na­zi­jos nuo­trau­kų (iki so­viet­me­čio) al­bu­mo lei­dy­ba. Pa­na­šus al­bu­mas bu­vo iš­leis­tas gim­na­zi­jos 75-mečio pro­ga – 1926 me­tais.

Mo­kyk­los bend­ruo­me­nė svars­to apie sig­na­ta­rams skir­to ak­cen­to su­kū­ri­mą mo­kyk­los vi­du­je, apie tai R. Bud­rai­tis jau kal­bė­jo­si su dai­li­nin­kais. Di­rek­to­rius ti­ki­si, kad ir mies­tas pri­si­dės įam­ži­nant sig­na­ta­rų at­mi­ni­mą ak­cen­tu prie Til­žės gat­vės.

„Pla­nų yra. Ir mes, ir mies­tas tu­ri­me džiaug­tis, kad tu­ri­me ke­tu­ris Va­sa­rio 16-osios Ak­to sig­na­ta­rus“, – ra­gi­no R. Bud­rai­tis.

Per­nai Šiau­liuo­se, Lie­po­rių par­ke, bu­vo ati­da­ry­ta Sig­na­ta­rų alė­ja. Par­ko priei­go­se ati­deng­ta me­mo­ria­li­nė len­ta, jo­je įam­žin­tos 1918 me­tų Va­sa­rio 16-osios ir 1990 me­tų Kovo 11-osios ak­tų sig­na­ta­rų pa­var­dės.

Sig­na­ta­rų var­dais pa­va­din­tų gat­vių iki šiol Šiau­liuo­se nė­ra.

Viekš­niuo­se (Ma­žei­kių r.) 1995 me­tais pa­sta­ty­tas pa­mink­las vi­siems trims bro­liams Bir­žiš­koms (skulp­to­rius Čes­lo­vas Pe­čiu­kas, ar­chi­tek­tas Re­gi­nal­das Pa­lu­kai­tis).

Kau­ne bus pa­sta­ty­tas pa­mink­las J. Vi­lei­šiui (skulp­to­rius Kęs­tu­tis Bal­čiū­nas). Apk­lau­sa pa­ro­dė, kad kau­nie­čiai bu­vu­sį mies­to bur­mist­rą no­ri ma­ty­ti Ro­tu­šės aikš­tė­je.

Iliust­ra­ci­ja iš Ge­di­mi­no Il­gū­no kny­gos „Ste­po­nas Kai­rys“

Ste­po­no Kai­rio raš­to pa­vyz­dys. Vy­riau­sio­sios tie­ki­mo val­dy­bos tech­ni­ko sky­riaus vir­ši­nin­ko S. Kai­rio 1919 02 22 raš­tas Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Vy­riau­sio­jo šta­bo vir­ši­nin­kui.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Šiau­lių Ju­liaus Ja­no­nio gim­na­zi­jos di­rek­to­rių Ri­mą Bud­rai­tį ži­nia apie Ber­ly­ne ras­tą Va­sa­rio 16-osios ak­tą su­jau­di­no ir nu­džiu­gi­no. Ke­tu­rių sig­na­ta­rų at­mi­ni­mas sau­go­mas gim­na­zi­jo­je vei­kian­čia­me mu­zie­ju­je.

MU­ZIE­JUS: Ju­liaus Ja­no­nio gim­na­zi­jos mu­zie­ju­je kau­pia­ma me­džia­ga apie ke­tu­ris Va­sa­rio 16-osios Nep­rik­lau­so­my­bės ak­to sig­na­ta­rus.

KNY­GA: My­ko­lo Bir­žiš­kos kny­gą „Anuo me­tu Viekš­niuo­se ir Šiau­liuo­se“ ja­no­nie­čiai va­di­na gim­na­zi­jos is­to­ri­jos va­do­vė­liu.

VER­TĖ: Gim­na­zi­jos mu­zie­ju­je sau­go­mos sig­na­ta­rų pa­ra­šy­tos kny­gos.

Sig­na­ta­rų alė­ją žy­mi me­mo­ria­li­nė len­ta, ku­rio­je iš­var­dy­tos Va­sa­rio 16-osios ir Ko­vo 11-osios ak­tų sig­na­ta­rų pa­var­dės.

SIG­NA­TA­RAI

My­ko­las Bir­žiš­ka

Iš Viek­š­nių ki­lęs My­ko­las Bir­žiš­ka, bai­gęs Šiau­lių ber­niu­kų gim­na­zi­ją, mo­kė­si Mask­vos uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­te. Rin­ko me­džia­gą Lie­tu­vos is­to­ri­jai.

Da­ly­va­vo 1905 me­tų Di­džio­jo Vil­niaus Sei­mo dar­be. Iki 1922 me­tų gy­ve­no Vil­niu­je, bu­vo iš­rink­tas į Lie­tu­vos Ta­ry­bą. 1918–1919 me­tais bu­vo švie­ti­mo mi­nist­ras, stei­gė va­do­vė­lių ko­mi­si­ją. Pa­ra­šė pir­mą­jį Lie­tu­vos geog­ra­fi­jos va­do­vė­lį.

Len­kams oku­pa­vus Vil­nių, M. Bir­žiš­ka ta­po Vil­niaus lie­tu­vių lai­ki­no­jo ko­mi­te­to pir­mi­nin­ku.

1922 me­tais pa­kliu­vo į ka­lė­ji­mą. Len­kų iš­trem­tas iš Vil­niaus, at­va­žia­vo į Kau­ną, dir­bo uni­ver­si­te­te, bu­vo iš­rink­tas Hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų fa­kul­te­to de­ka­nu, 1926–1927 me­tais – uni­ver­si­te­to rek­to­riu­mi.

1940–1944 metais buvo Vilniaus universiteto rektorius. 1944 metais pasitraukė į Vokietiją, po penkerių metų – į JAV. M. Biržiška mirė 1962 metais rugpjūčio 24 dieną Los Andžele.

Viekšniuose 1995 metais pastatytas paminklas visiems trims broliams Biržiškoms (skulptorius Česlovas Pečiukas, architektas Reginaldas Palukaitis).

Alfonsas Petrulis

Alfonsas Petrulis (gimė Kateliškių kaime, Biržų apskrityje), Šiaulių berniukų gimnazijoje baigė šešias klases. Įstojo į Žemaičių kunigų seminariją. Išvykęs į Lvovą, mokėsi veterinarijos institute. 1897 metais įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. Kaip labai gabus klierikas, išsiųstas į Peterburgo dvasinę akademiją.
Klebonavo Rytų Lietuvoje, kur rūpinosi lietuvių kalba, skaitė pamokslus lietuviškai. 1907 metais buvo iškeltas į Gudiją, paskui – į Marcinkonis, Pivašiūnus.
Aktyviai dalyvavo steigiant laikraščius, draugijas. 1917 metais su bendraminčiais pasirašė memorandumą Vokietijos kancleriui, dalyvavo Vilniuje surengtoje Lietuvių konferencijoje, išrinktas Tarybos nariu. Dirbo Lietuvos Tarybos komisijoje, rengusioje pirmąją laikinąją Konstituciją.
Mirė 1928 metais Musininkuose, palaidotas šventoriuje.

Jonas Vileišis

J. Vileišis (gimė Medinių kaime, dabar – Pasvalio r.) Šiaulių gimnaziją baigė kartu su vyresniaisiais broliais Petru ir Antanu.
Peterburge studijavo fiziką, matematiką, vėliau perėjo į teisę. Buvo išrinktas lietuvių slaptos studentų draugijos pirmininku, bendradarbiavo "Varpe". Broliai Petras ir Jonas Vileišiai leido laikraštį "Vilniaus žinios", vėliau pervadintą "Lietuvos žiniomis".
J. Vileišis – vienas iš Lietuvos demokratų partijos organizatorių, savaitraščio "Lietuvos ūkininkas" steigėjas ir redaktorius, Lietuvos valstiečių sąjungos, Lietuvos mokslų draugijos organizatorius, Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo agronomijos ir teisės draugijos pirmininkas. Nuo 1917 iki 1920 metų – Lietuvos Tarybos narys.
J. Vileišis buvo vidaus reikalų, o nuo 1919 metų – finansų ministras. 1921–1933 metais – Kauno miesto burmistras.
Mirė 1942 metais Kaune, palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.

Steponas Kairys

Steponas Kairys (gimė Užunvėžių kaime, dabar – Anykščių r.), baigęs gimnaziją, įstojo į Peterburgo technologijos institutą, už dalyvavimą demonstracijoje iš jos pašalintas.
S. Kairys buvo vienas žymiausių Socialdemokratų partijos veikėjų, 1905 metų Didžiojo Vilniaus Seimo vicepirmininkas.
Gavęs inžinieriaus diplomą, išvyko į Rusiją statyti tiltų. Grįžęs dirbo Vilniaus savivaldybėje. Vokiečiams okupavus Lietuvą, dalyvavo Lietuvos reikalų gynimo grupėje, pavergtų tautų kongrese Lozanoje. Buvo išrinktas Lietuvos Tarybos vicepirmininku.
Raudonajai armijai okupavus Vilnių, pasitraukė į Kauną, įkūrė Tiekimo ir maitinimo ministeriją. Dalyvavo visų keturių Seimų darbe.
1923–1938 metais dirbo Kauno miesto savivaldybėje, parengė Kauno, Šiaulių vandentiekio ir kanalizacijos projektus.
1940 metais S. Kairiui suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas, 1941–1943 metais buvo Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakulteto dekanas.
Tik atsitiktinumo dėka išvengė tremties. 1943 metais su bendražygiais įkūrė Vyriausiąjį Lietuvos Išlaisvinimo Komitetą ir jam vadovavo.
Pasitraukęs į Vakarus, organizavo lietuvių sąjungas ir bendruomenes, kūrė Lietuvos atkūrimo projektus. Mirė 1964 metais Niujorke. Perlaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune.

Parengta pagal Jono Krivicko surinktą medžiagą

Pre­zi­den­tė su­si­sie­kė su A. Mer­kel dėl Va­sa­rio 16-osios Ak­to

Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė su­si­sie­kė su Vo­kie­ti­jos kanc­le­rės An­ge­los Mer­kel biu­ru dėl ga­li­my­bės su­si­grą­žin­ti Va­sa­rio 16-osios Ak­tą į Lie­tu­vą.

D. Gry­baus­kai­tė pa­ti as­me­niš­kai su Vo­kie­ti­jos kanc­le­re tei­gė šį­kart pa­kal­bė­ti ne­ga­lė­ju­si to­dėl, kad ši yra ke­lio­nė­je.

„Bet esa­me įsi­ti­ki­nę, kad, esant to­kiems šil­tiems ir as­me­ni­niams san­ty­kiams tarp va­do­vų ir tarp­vals­ty­bi­niams san­ty­kiams, tik­rai ti­ki­my­bė, kad tas do­ku­men­tas ga­li pa­siek­ti Lie­tu­vą, yra. Aiš­ku, mes dar ne­ži­no­me de­ta­lių, koks do­ku­men­to sta­tu­sas, ko­kia yra Vo­kie­ti­jo­je tei­si­nė ba­zė. Vi­sus šiuos da­ly­kus da­bar aiš­ki­na­mės, bet, tu­rint gal­vo­je tą drau­giš­kų san­ty­kių lyg­me­nį, nea­be­jo­ju, kad Vo­kie­ti­ja sieks taip pat pa­gal sa­vo įsta­ty­mus mums su­grą­žin­ti šį do­ku­men­tą“, – sa­kė D. Gry­baus­kai­tė.

Ša­lies va­do­vė ne­spė­lio­jo, ka­da tai ga­lė­tų įvyk­ti. „Ti­ki­mės, kad tai įvyks tuo­met, kai tai bus įma­no­ma, bet šios ša­lies ge­ra­no­riš­ku­mu tik­rai nea­be­jo­ju“, –-sa­kė D. Gry­baus­kai­tė.

Pa­sak ša­lies va­do­vės, šis au­ten­tiš­kas do­ku­men­tas yra di­džiau­sia do­va­na ir di­džiau­sias šimt­me­čiui skir­tas pa­mink­las.

MG Bal­tic“ pre­zi­den­tas: įsi­pa­rei­go­ji­mai bus įvyk­dy­ti

Kon­cer­no „MG Bal­tic“ pre­zi­den­tas Da­rius Moc­kus dar kar­tą pa­tvir­ti­no, kad įsi­pa­rei­go­ji­mai su­mo­kė­ti mi­li­jo­ną eu­rų už Lie­tu­vai grą­žin­tą Lie­tu­vos Nep­rik­lau­so­my­bės Ak­tą bus įvyk­dy­ti, dėl to ne­ga­li kil­ti jo­kių klau­si­mų.

„At­ly­gis už ori­gi­na­lų do­ku­men­tą, sa­va­no­riš­kai grą­žin­tą Lie­tu­vos vals­ty­bei, bus iš­mo­kė­tas 2018 me­tų va­sa­rio 16-ąją“, – ti­ki­na D.Moc­kus.