Vandentiekio bokšte atidengtas unikalus kryžius

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Nuėmus dalį apdailos virš trečio aukšto lango stogelio, geltonų plytų fone išryškėjo kryžius.
Remontuojamas Šiaulių vandentiekio bokštas atvėrė ilgus metus saugotą paslaptį – po tinku paslėptą kryžių. Apie raudonų plytų kryžių, atgręžtą į Vasario 16-osios gatvę, liudijo Šiaulių miesto garbės pilietis profesorius Vytenis Rimkus.

Bokštą remontuojantys statybininkai fasade kryžių atidengė trečiadienį. Kad bokštas slepia paslaptį, prisiminė profesorius V. Rimkus, ne kartą garsinęs idėją kryžių atidengti.

Pernai „Šiaulių krašto“ kultūros, meno literatūros leidinyje „Atolankos“ publikuotame pokalbių cikle su V. Rimkumi („Nuo Šiaušės pakrantės“ (9), Vladas Vertelis, 2019-05-31) profesorius sakė: „Vis dar paslėptas unikalus paminklas – ant vandentiekio bokšto užtinkuotas kryžius. (...) Jį atidengus būtų reikšmingas priedas prie Kryžių kalno, vaizdingas dvasinis ir istorinis ryšys tarp šių objektų.“

UAB „Šiaulių vandenys“, remdamasi V. Rimkaus liudijimu, eskiziniu piešiniu bei nežinomo autoriaus nuotrauka su pažymėtu kryžiumi, nusprendė ieškoti unikalaus istorinio paminklo.

Remonto darbus vykdanti UAB „Limega“ specialiai ardė tinką pažymėtame plote. Profesoriaus žodžiai bei vaizdinė medžiaga buvo teisingi – raudonų plytų pakylą, ant kurios buvo išmūrytas kryžius, statybininkams pavyko rasti iš karto. Ardant tinką, pasimatė ir pats kryžius – vietomis apgadintas, patrupėjusiomis plytomis, sutvirtintomis storu cemento sluoksniu. Pašalinus cementą, šviesių plytų sienoje išryškėjo taisyklingos formos kryžius.

Po bokšto remonto bendrovė rastą kryžių paliks atvirą – matomą visiems.

Vandentiekio bokštas buvo pradėtas statyti 1939 metais pagal profesoriaus P. Morkūno eskizus ir kai kuriuos A. Janulionio darbo brėžinius. Darbus nutraukė karas, statybos darbai atnaujinti 1945 metais.

Tarpukariu iš raudonų plytų pradėta bokšto statyba buvo tęsiama šviesiomis plytomis. V. Rimkaus prisiminimais, pereidami iš vienos spalvos į kitą, mūrininkai išmūrijo raudoną kryžių, atgręžtą į Vasario 16-osios gatvę.

„Ta istorija labai paini. Man atrodo, tai buvo pirmais tarybiniais metais – jei neklystu. Mūrininkai išmūrijo kryžių kaip prieštaravimą ateizmo propagandai. Lyg girdėjau, kad darbininkai buvo represuoti, bet tai yra daugiau gandai. Kryžius buvo tol, kol kažkas atkreipė dėmesį, vėliau užtinkavo. O gal atėjo laikas tinkuoti“, – svarsto profesorius.

V. Rimkus yra matęs dar neužtinkuotą kryžių. Dabar, tik sužinojęs, kad kryžius atidengtas, tą pačią dieną nuvažiavo pažiūrėti atradimo.

„Kaip turistinis taškas jis labai įdomus, tik reiktų apačioje parengti informaciją. Manau, ne tik Lietuvoje, bet ir niekur pasaulyje nieko panašaus nėra“, – sako V. Rimkus.

45,37 metro aukščio vandens bokšto statyba buvo užbaigta 1948 metais. Pastatas yra 4 aukštų su rūsiu. Bokšte veikia Vandentvarkos muziejus.