Naujausios
Pritrūko 10 seimūnų
Balsavimui užsiregistravo 61 Seimo narys, visi balsavo „už“. Norint priimti įstatymo pakeitimus, dėl jų turi balsuoti bent 71 parlamentaras. Dėl jų bus balsuojama kituose Seimo posėdžiuose.
Pagal įstatymo projektą, valstybinė vaistinė būtų vadinama ligoninės vaistine ir galėtų vaistinius preparatus išduoti ir gyventojams, o ne tik gydomiems toje įstaigoje, kaip yra dabar.
Seimas nepritarė Jurgio Razmos siūlymui, kad ligoninės vaistinėje vaistiniai preparatai galėtų būti parduodami gyventojams tik tuo laiku, kai atitinkamame mieste nėra nė vienos dirbančios vaistinės. Parlamentas taip pat nepritarė jo pasiūlymui neleisti ligoninės vaistinėms prekiauti internetu.
Parlamentaro Mykolo Majausko teigimu, jei pataisomis siekiama, kad vaistai gyventojams būtų pigesni, tai galima pasiekti juos daugiau kompensuojant.
„Turime savęs paklausti, kokio iš tikrųjų tikslo siekiame, nes iš šitų diskusijų ir valdančiosios daugumos pasisakymų nėra aišku. Jei tikslas yra atpiginti vaistus, tai yra daug paprastesnių ir efektyvesnių būdų pasiekti šį tikslą ir matyti labai aiškų rezultatą – pigesnius vaistus. Tam reikia skirti finansavimą ir kompensuoti daugiau vaistų ir didesnę kainos dalį. Kokiais tikslais reikia kurti dar vieną valstybinę instituciją, didinti biurokratiją? (...) Kviečiu nedalyvauti šiame priešrinkiminiame žaidime ir nebalsuoti“, – Seimo salėje teigė M. Majauskas.
Vaistinė – ne šiaip sau prekybos vieta
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ragino parlamentarus nelaikyti vaistinių eiline prekybos vieta.
„Ar mes tikrai vaistinę nuvertinome ir nužeminome iki parduotuvių lygio? Jeigu manome, kad vaistinė tai viso labo sandėlis ir parduotuvė, tai tada ten nereikia nei vaistininkų, nereikia jų ir ligoninėse, tai tiesiog prekyba. Nesutinku, kad valstybė kuria prekybos monopolį, nes vaistinė neturėtų būti tik prekyba.
Ko labiausiai yra bijoma? Ligoninių vaistinės ir dabar perka vaistus per centrinę perkančiąją organizaciją, tą daro skaidriai, nėra jokių lentynų mokesčių, nėra verslo planų, sudėliotų vaistininkams. Labiausiai bijoma, kad visas šis mechanizmas patvirtinus tokį sprendimą subyrės“, – kalbėjo A. Veryga.
Seimo narys Valius Ąžuolas teigė, kad valstybinės vaistinės padėtų išspręsti vaistų prieinamumo klausimą regionuose.
„Atvažiuokite į rajonus – arčiausia vaistinė už 50 km, 70 km. Siūlote žmonėms kiekvieną kartą važiuoti 70 km įsigyti vaistų? Sudarome galimybę žmonėms įsigyti tų vaistų. Žmonės eina į ligonines ir prašo paskolinti vaistų, nes kitaip negali jų gauti. Pasiūlymai atidėti įstatymo įsigaliojimą, leisti prekiauti tik naktimis yra tik desperatiški bandymai kažkokiu būdu išsaugoti farmacijos biznį“, – sakė jis.
Gal geriau lėšas skirti kitur?
Parlamentarė Aušrinė Armonaitė tuo tarpu pasisakė prieš šį įstatymo projektą.
„Sveikatos biudžeto lėšos turi būti skiriamos pacientų gydymui, medikų atlyginimams, vaistų kompensavimui, pasiruošimui krizėms, bet ne valstybinių vaistinių steigimui, valstybinio verslo darymui. (...) Kviečiu nepalaikyti. Iškalbinga tai, kad Sveikatos reikalų komitetas nepritarė šiam projektui“, – teigė A. Armonaitė.
Valdantieji teigia, kad valstybinių vaistinių steigimas padidins konkurenciją.
Įstatymo pakeitimai, jei jiems pritars Seimas ir prezidentas, įsigaliotų nuo 2021 metų sausio 1 dienos.
Savo ruožtu Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė Eltai sakė, kad iniciatyva steigti valstybines vaistines ne padidintų konkurenciją rinkoje, o ją iškreiptų, sukurdama skirtingas sąlygas verslui.
„Šis projektas negali paaiškinti jokio kito tikslo, kaip tik norą įvesti valdiškų vaistinių tinklą. Čia negalime kalbėti, kad tokiu būdu valstybė didins konkurenciją, priešingai, ji ją iškreips, sukurdama skirtingas sąlygas verslui, naudodama valstybės infrastruktūrą, švaistydama mokesčių mokėtojų pinigus ir didindama korupciją“, – Eltai kiek anksčiau teigė K. Nemaniūtė-Gagė.
Ministras neturi vilties
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako neturįs vilties, kad šią Seimo kadenciją pavyks patvirtinti pataisas, pagal kurias galėtų atsirasti valstybinės vaistinės ligoninėse.
„Nieko jau čia nebus, nes tikrai nėra tiek balsų, kad būtų galima priimti. Argumentai, švelniai tariant, juokingi. Žiūrima į vaistines kaip į kokią parduotuvę ar sandėlį, kad valstybė kišasi. Valstybė yra steigėja ir ligoninių, ir odontologijos paslaugų teikimo įstaigų. Neįsivaizduoju, kodėl vienintelis sektorius – vaistinės – yra iškritęs iš šios sistemos ir negali visavertiškai dalyvauti.
Norėtume, kad būtų girdimas tas pats vaistininkų žodis, vaistinė paversta prekybos vieta su prekybos planais, ką ir kiek reikia parduoti. Mūsų matymas, kad tai turėtų būti įstaiga, kuri teikia daugiau sveikatos priežiūros paslaugų, vakcinuoja, vertina tyrimus“, – žurnalistams sakė A. Veryga.
„Deja, bet to pritarimo nėra ir nemanau, kad šioje kadencijoje Seimas galėtų priimti. (...) Neturiu vilties, kad šitas Seimas tai padarytų“, – pridūrė jis.
