Naujausios
Valstybė: gelbėkitės kaip mokate
„Įsivaizduokite, kad tapote bedarbiu. Ką darytumėt?“, — tokį klausimą uždavėme savo pašnekovams.
Akivaizdu, kad valstybė paliko žmones kapanotis vienus, tad variantų nedaug: bedarbio pašalpa (ne visi ir ne amžinai ją gauna), dirbti viešuosius darbus arba bandyti kapstytis. Jei kapstytis, tai nuo ko pradėti?
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Iš vadovės kėdės — į mišką
Keturiasdešimtmetė šiaulietė Saulė (moteris nenorėjo, kad būtų skelbiama jos pavardė) dirbo vadovaujantį darbą vienoje Šiaulių gamybos įmonėje, tačiau nuo metų pradžios buvo atleista.
Saulė prisipažįsta: iš vienos pusės tai buvo šokas, iš kitos — postūmis pradėti kažką nauja, nes darbas fabrike nebuvo jos gyvenimo svajonė. Moteris išsiuntinėjo savo CV, bet jokio atsakymo nesulaukė. Porą mėnesių ieškojo įvairios informacijos internete.
„Ėmiau galvoti, ką man patiktų daryti ir iš ko galėčiau užsidirbti“, — pasakoja moteris. Kadangi šeima turi sodybą, gerokai nutolusią nuo pagrindinių kelių, ji ėmė galvoti apie vaistažolių rinkimą. Pasvarstė, kad sodyboje galėtų gyventi visą vaistažolių rinkimo sezoną, džiovinimo sąlygos — idealios.
Internete rado informacijos apie vaistažolių rinkimą, kainas, platinimo būdus, kas ją galėtų priimti mokine, kur gauti sertifikatą, jei vėliau sumanytų platinti vaistažoles specializuotose parduotuvėse. Tačiau pirmaisiais metais ji mano pardavinėti vaistažoles tarp pažįstamų ir bičiulių rato.
Saulė jau paskaičiavo, kiek vaistažolių turėtų surinkti, sudžiovinti ir sufasuoti, jei norėtų užsidirbti 12 000 litų per metus (vidutiniškai, po 1000 — per mėnesį). Skaičius pasirodė labai didelis, bet, anot Saulės, įmanomas.
„Aš dar nežinau, ar pasiseks, labai trūksta žinių, bet man tai įdomu, ir aš bandysiu“, — sakė moteris, neprieštaraujanti, kad būtų paskelbtas jos verslo planas. Esą, idėjų yra daug, tačiau tik vienas kitas imasi jas įgyvendinti.
Pagalbos nėra
Pabandę ieškoti pagalbos valstybinėse organizacijose, įsitikinome, kad jokios specialios Vyriausybės programos, padedančios krizės aukoms sugrįžti į rinką, nėra. Tarnybos atlieka tas pačias funkcijas ir veiksmus, kaip ir daugelį metų iki šiol. Dažnai dirbama tik dėl varnelės.
Šiaulių Darbo birža gali suteikti iki 41 000 litų subsidiją verslą kuriančiam neįgaliam asmeniui, arba iki 38 000 litų paramą naujai darbo vietai sukurti (bet reikia turėti individualią įmonę ar UAB, o prie paramos pridėti ne mažiau 35 procentų savo lėšų). Tačiau vargu ar tokios paramos šiuo metu bedarbiui reikėtų.
Darbo centras, paiškėjo, teikia tik technines konsultacijas, kaip pradėti verslą ar individualią veiklą (konsultuoja patentų įsigijimo, įmonės steigimo, lengvatų klausimais).
Šiaulių darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnyba teikia daugiausiai psichologinę pagalbą.
Vienintelis Šiaulių verslo inkubatorius konsultuoja, norinčius pradėti verslą, bet tik tada, jei šie ateina jau su savo idėja.
Pinigai iš hobio
„Iš bet kokio hobio galima daryti verslą, tai šimtaprocentinė garantija. Ir tai yra pats perspektyviausias dalykas“, — įsitikinęs Darius Pietaris, kompanijos “TMD Partners“ verslo konsultantas.
Tačiau pašnekovas visiems, pradedantiems nuo nulio, patartų pirmiausiai žengti du svarbiausius žingsnius.
Pirma, atsisėsti ir susirašyti, ką moka gerai daryti ir ką patinka daryti.
Antra, dairytis aplinkui, kalbėtis su žmonėmis, aplankyti pažįstamus, įmonių darbuotojus — atlikti tarsi improvizuotą namudinį rinkos tyrimą.
Su žmonėmis Darius patartų kalbėtis apie tai, kas jiems aktualu, išklausti, ką jie perka, kodėl jie moka už tai, ir kiek moka. Taip būtų galima išsiaiškint, už ką šiuo laikotarpiu žmonės yra linkę mokėti pinigus.
„ Taip surenki ne tik informaciją, bet ir potencialų klientų ratą“, — pataria D. Pietaris.
Žmonės pirks tai, kas padeda taupyti
Paklaustas, kokie verslai krizės sąlygomis galėtų būti ant bangos, Darius pateikia pavyzdį:
„Važiuodamas iš Kauno į Vilnių pastebėjau reklaminį skydą: “Pastatų sandarinimas“. Sakyčiau, tas verslas bus ant bangos, nes jis tiksliai atitinka poreikį, kuris yra rinkoje“.
D. Pietaris iškelia hipotezę: krizės sąlygomis žmonės ar įmonės bus linkę mokėti pinigus už tai, kas padės sutaupyti, padidint pajamas arba kompensuoti stresą, kurį jie patiria.
Viena smulkaus urmo kompanija, pasakoja Darius, planuoja 30 procentų augimą ir ketina priiminėti naujus žmones. Jos niša: produktų pardavimas pigaus viešojo maitinimo įstaigoms.
„Dabar to žmonėms labai reikia. Kažin ar protinga dabar būtų atsidaryti restoraną, bet jei pigią valgyklą — jūsų šansai žymiai didesni“, — sako D. Pietaris.
Kita vertus, prognozuoja verslo patarėjas, tikėtina, kad krizės sąlygomis nemažai įmonių mažins ar nutraukinės veiklas, todėl liks tuščių erdvių. „Tarkim, kažkurioje vietoje užsidarė kirpykla, bet gal aš pas klientą galiu atvažiuoti į namus ir padaryti, tarkim, manikiūrą?“, — svarsto D. Pietaris.
„Visi žinome, kad grožis kainuoja, tačiau už grožį žmonės linkę mokėti ir krizės metu. Puošimasis — vienas iš nuotaikos pakėlimo būdų. Aš išbandyčiau tą sritį“, — sako specialistas.
Jis sutinka, kad drabužių parduotuvių neperspjausi, bet drabužių persiuvimas, taisymas — galėtų būti viena iš nišų. „Aš tiesiog tikrinčiau tuos dalykus. Krizė neseniai prasidėjo, bet ji tikrai gilės ir ateis diena, kai ims keistis žmonių įpročiai“, — sako D. Pietaris.
Tapk maloniausiu kiaušinių pardavėju
Paklaustas, ką darytų, jei netektų darbo, D. Pietaris atsakė: „Matyt, daryčiau tą patį, ką dariau iki šiol — konsultuočiau žmones ir įmones, tačiau privačiai“. Jo žodžiais, jei patiko ankstesnis darbas ir profesija, galima bandyti iš to daryti asmeninį verslą. Tik žmogus nebeatstovautų kompanijos, o pats sau būtų prekinis ženklas.
„Taip, aš kurčiau savo asmeninį prekinį ženklą, siekčiau, kad mane pažinotų kaip žmogų, specialistą, profesionalą, statybininką, siuvėją ar kiaušinių pardavėją, kuris yra patikimas, kurio produktas turi vertę“, — sako D. Pietaris.
Jis pateikia pavyzdį: jei nuspręstų pardavinėti kaimiškus kiaušinius, tai siektų tapti pardavėju, kurio vištų kiaušiniai būtų didžiausi, švariausi, kuris ir bendrautų maloniausiai. „Beje, malonus bendravimas — vienas iš geriausių reklamos būdų, ypač žmogui, kuris yra praradęs darbą ir neturi pajamų“, — sako Darius.
Sunkau bedarbį paversti verslininku
Šiaulių verslo inkubatorius nemokamai teikia konsultacijas, norintiems pradėti verslą ar individualią veiklą. Vis dėlto inkubatoriaus vadovas Alius Valys mano, kad bedarbį paversti verslininku nėra paprasta.
„Jei niekada į galvą nešovė mintis imtis verslo, kai buvo normali ekonominė situacija, tai dabar dirbtinai kurti verslą ir tikėtis sėkmės yra per drąsu“, — mano A. Valys.
Kita vertus, pripažįsta pašnekovas, ekstremali situacija žmogų gali paskatinti atskleisti verslumo galimybes.
Tačiau tokiu atveju jis nepatartų imtis jau gatavos idėjos.
„Dėl ko nuolat kenčia Šiaulių ekonomika? Dėl idėjų stygiaus. Kaimynas mezga — ir aš mezgu. Kaimynas veža — ir aš vežu. Prasideda betikslis konkuravimas, darome tą patį verslą, po to kartu krentame į bačką“, — komentuoja Šiaulių ekonomikos ypatumus A. Valys.
Kiek žmonių yra iš prigimties verslių, A. Valys galėtų pasakyti tik iš savo patirties. „Manau, kad verslo galėtų imtis trečdalis ar net pusė dabartinio jaunimo, o mano kartos žmonių — gal tik 10 iš šimto“.
A. Valys teigia verslo inkubatoriuje stebėjęs 160 įmonių įsikūrimą, iš kurių nepasisekė gal tik aštuonioms.
Taigi, ne šventieji puodus lipdo. Bedarbiams, galvojantiems apie savą veiklą, A. Valys patartų pirmiausia nusiraminti, įvertinti savo galimybes ir susikoncentruot ties viena idėja.
Koziris — kūrybiškumas
Galima prognozuoti, kad dalis bedarbiais tapusių ar išgyventi nebeišgalinčių miestiečių gali patraukti į kaimus, giminės sodybas ar sodus.
Lietuvos turizmo asociacijos prezidentės Danutės Mažeikaitės nuomone, naujam bedarbiui kaimo turizmas nėra lengva išeitis.
„ Bedarbis nėra beveidis, jis turi savo profesiją. Gal kažkokia kategorija moterų mezga, siuvinėja, kepa. O vyras gal mokėjo drožti šaukštus, tereikia prisiminti? Būtent dabar gali sužaisti kūrybiškumas. Juk sakoma, kai žmogus yra alkanas ir neviltyje, jis sukuria pačius geriausius savo gyvenime dalykus“, — svarsto pašnekovė.
Asociacijos prezidentę taip pat užklupome klausimu: ką ji darytų, tapusi bedarbe?
D. Mažeikaitė prisipažįsta, kad darytų, ką moka geriausiai — grįžtų prie ekskursijų, vietovių pristatymų, žygių.
APENDICITAS: „Viena iš klaidų, kurias daro kompanijos ir žmonės — noras pralaukti. Apendicito priepuolis savaime nepraeina. Jei norime gyventi, reikia daryti dabar, nes nebėra ko prarasti“, — Darius Pietaris krizę lygina su apendicito priepuoliu.
GALIMYBĖ: „Kai žmogus yra alkanas ir neviltyje, jis sukuria pačius geriausius savo gyvenime dalykus“, — sako Danutė Mažeikaitė.
Redakcijos archyvo nuotr.
