Naujausios
Įvedė kitus ribojimus
Į posėdį susirinkęs Ministrų kabinetas priėmė sprendimą nuo šeštadienio, vasario 5 d., šalyje ne atšaukti, bet stabdyti Galimybių paso taikymą, tačiau prekybos vietose išlaikyti srautų valdymo ir kitus sveikatos saugos reikalavimus.
Sveikatos apsaugos ministerijos parengtame projekte numatoma, kad kontaktiniu būdu teikiamoms paslaugoms, ūkinei veiklai, prekybai, renginiams ir susidūrimams toliau galios valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatyti saugumo reikalavimai.
Tuo metu parduotuvėms, turgavietėms ir kitoms prekybos vietoms, esančioms uždaroje erdvėje, nustatytas reikalavimas užtikrinti 15 kv. m prekybos plotą vienam lankytojui arba vienu metu aptarnauti ne daugiau kaip vieną asmenį.
Nutarimo pakeitimus pristatęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pažymėjo, kad savo laiku šis pandemijos valdymo įrankis padėjo išlaikyti socialinį ir ekonominį gyvenimą, kartu sulėtinant ir viruso plitimą, tačiau dabar, plintant „Omikron“ atmainai, Galimybių paso efektyvumas, pasak jo, yra sumažėjęs.
Vis dėlto Ministrų kabinetas neatmeta, kad atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją ir esant poreikiui prie Galimybių paso taikymo bus galima grįžti.
Suderino su verslu
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė laikosi nuomonės, kad, svarstant panaikinti Galimybių pasą, naujų ribojimų verslui neturėtų būti. „Tai nėra naujai įvedami ribojimai. Jie yra suderinti su verslu dėl kvadratūros. Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo Sveikatos apsaugos ministerijai, kolegoms neįvedinėti, neapkrauti nelogiškais ūkinių veiklų ribojimais, nes vis dėlto ir prisitaikyti prie tų reguliavimų reikia“, – kalbėjo ministrė. „Girdėjome, kad 15 kv. metrų reikalavimas jiems tiko“, – pridūrė ji.
Nelieka ir privalomo testavimo
Vyriausybė taip pat priėmė sprendimą atsisakyti periodinio darbuotojų COVID-19 testavimo. Iki šiol testuotis privalėjo imuniteto neturintys arba sustiprinančiosios skiepo dozės po septynių mėnesių negavę asmenys.
Teisininkai įžvelgia klastą dėl Galimybių paso
Kaip žinoma, grupė Seimo narių yra kreipusis į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar Galimybių pasas neprieštarauja Konstitucijai. Nors „Basos mamos“ ir daugiau kaip 100 tūkst. parašų sulaukusi peticija prašė prezidento stabdyti šį žmonių skirstymą, šalies vadovas Gitanas Nausėda tikino, kad lauks Konstitucinio Teismo sprendimo ir paragino bylą išnagrinėti kuo skubiau. Taip ir buvo padaryta. Tačiau vos buvo paskelbta, kad byla bus nagrinėjama jau vasario 10 d., valdantieji ėmė kalbėti apie Galimybių paso pabaigą.
Patvirtinimą apie paskirtą posėdžio datą gavusi Seimo narė Agnė Širinskienė iškėlė klausimą, ar valdžia tyčia stabdo Galimybių pasą, kad šis nebūtų paskelbtas antikonstituciniu. „Toks retorinis klausimas, o kodėl A.Dulkys staiga suabejojo Galimybių paso ateitimi po kelių savaičių? Taip uoliai gynęs mėnesių mėnesius. Manau, kad tikrasis atsakymas yra ne omikronas. „Omikron“ yra pretekstas. Tikrasis atsakymas – artėjantis laikas, kai vasario mėn. šio „paso“ imsis Konstitucinis Teismas.
Iš viso konteksto panašu, kad valdžia suprato, jog Konstituciniame Teisme bus problema, o vienintelė galimybė iš situacijos Vyriausybei išeiti su pakelta galva – atšaukti jo galiojimą Konstitucinio Teismo sprendimų išvakarėse. Bylas, kur tiriami negaliojantys teisės aktai, Teismas turi teisę nutraukti“, – savo socialiniame tinkle parašė A.Širinskienė.
Ji svarsto, kad panašiai buvo pasielgta ir su vaikų Galimybių pasu: „Supratus, kad prezidentas kreipsis į Teismą dėl vaikų Galimybių paso, nes Vyriausybė neįvykdė jo reikalavimų užtikrinti testavimą, vaikų Galimybių paso veikimas buvo sustabdytas, taip teisinėmis priemonėmis užkertant kelią prezidento kreipimuisi. O kartu ir siekiant, kad žmonės niekuomet nesužinotų, teisėtai ar neteisėtai valdžia buvo suvaržiusi jų Konstitucijoje ginamas teises.“
Kad suplanuotas Konstitucinio Teismo posėdis ir kalbos apie Galimybių paso pabaigą ne sutapimas, įsitikinęs ir teisininkas Dominykas Vanhara. Savo nuomonę jis išreiškė socialinio tinklo anketoje. „Politikos kuluaruose sklinda gandai, kad valdžia to galimo Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo bijo. Todėl nori, kad KT nepriimtų jokio nutarimo. Beje, buvęs vyriausiasis Konstitucijos dvasių „dvasininkas“ pats pripažino, kad yra silpna vieta dėl GP įvedimo, kadangi jis buvo įvestas ne įstatymu, o Vyriausybės nutarimu (t. y. žemesnės galios teisės aktu). Tai vien pagal šį pagrindą gali būti pripažintas prieštaravimas Konstitucijai.
Lengviausias būdas šiai valdžiai išvengti KT nutarimo paskelbimo būtent ir yra iki KT bylos nagrinėjimo ar nutarimo paskelbimo panaikinti Vyriausybės nutarimą, kuriuo GP buvo įvestas. Kadangi KT įprastai nenagrinėja nebegaliojančio teisės akto atitikties Konstitucijai. Todėl jei Vyriausybė dabar panaikintų savo nutarimą dėl GP įvedimo, labai tikėtina, kad KT tos bylos nenagrinėtų ir ją perduotų į archyvą.
Savo ruožtu, išvengus KT nutarimo paskelbimo dėl to, kad dabar GP būtų atšauktas, tai paliktų laisvas rankas valdžiai jį vėl iš naujo įvedinėti. Tada, kai nebus ant nosies jokio KT nutarimo paskelbimo“, – dar iki Galimybių paso stabdymo paskelbimo sakė D.Vanhara.
