Valdžios įnorio kaina: skurdas, ligoninė, kapai

Valdžios įnorio kaina: skurdas, ligoninė, kapai

Valdžios įnorio kaina: skurdas, ligoninė, kapai

Praėjo vos mėnuo nuo tada, kai Šiaulių mieste panaikinti maršrutiniai mikroautobusai. Šiaulių valdžios sprendimo kaina – kas iš atleistų vairuotojų jau kapuose, kas ligoninėje, o kas liko be jokių pajamų. Žmonės nusprendė nebetylėti apie valdžios sprendimų pasekmes ir sulaužytus likimus.

Rita ŽADEIKYTĖ

rita@skrastas.lt

Nepriklauso net bedarbio statusas

Penkiasdešimt devynerių metų Valentinas Maselskis, dešimt metų Šiauliuose 1-ojo maršruto mikroautobusu vežiojęs keleivius, nuo vasario 1 dienos neteko darbo. Tačiau net bedarbio statuso neturi teisės gauti ir dabar gyvena be jokių pajamų.

„Labai didelis smūgis buvo netekti darbo, bet kai neturiu teisės ir į bedarbio pašalpą, visiškai kojas pakirto“, – liūdnai rinko žodžius vyras.

Kai nuo vasario 1 dienos Šiauliuose buvo panaikinti maršrutiniai mikroautobusai ir sukurtas savivaldybės įmonės „Busturas“ keleivių pervežimo monopolis, Valentinas susitaikė su tuo, kad jam teks kreiptis į Darbo biržą. „Busturas“ žadėjo įdarbinti autobusų vairuotojais bent dalį išmestų į gatvę žmonių, tačiau įdarbino vos kelis iš beveik 100 darbo netekusių vairuotojų.

Iš Darbo biržos Valentinas tikėjosi darbo, o kol jį ras, tikėjosi gauti bedarbio pašalpą. Tačiau paaiškėjo, kad bedarbio pašalpa Valentinui nepriklauso, nes jo žmona yra ūkininkė.

Šeima turi kelis hektarus žemės. Kol buvo sveikatos tikėjosi prisidurti ir iš žemės ūkio, tačiau iš tiesų jokios žemės ūkio veiklos šeima nebepradėjo. Tačiau ūkininko pažymėjimas niekur nedingo ir smogė šeimai sunkiausią akimirką.

Nulis litų pajamų

„Juk dirbdamas aš mokėjau visus mokesčius ir niekas man mokesčių nesumažino dėl to, kad žmona turi ūkininko pažymėjimą. O kai atsitiko tokia bėda, valstybė man trenkė dar vieną smūgį – nepriklauso!“, – apmaudo neslėpė Valentinas.

Jis ne tik negauna bedarbio pašalpos, bet ir dar iš kažkur turi paimti pinigų susimokėti privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) – per mėnesį beveik 100 litų. Kitaip jam ir susirgus tektų mokėti už gydymą.

„Iš ko?! Mano pajamos šiandien yra nulis!“, – skauduliu dalijosi V. Maselskis.

Šeima, kurioje yra sunkus ligonis, šiuo metu gyvena iš vos 430 litų žmonos pensijos.

Gal reikia gero vairuotojo?

V. Maselskis 10 metų dirbo įmonėje „Jūsų taksi“, keleivius vežiojo 1-ojo maršruto mikroautobusu.

„Atvažiavau anądien į Šiaulių turgų nusipirkti maisto, pasisveikino gal koks dešimt vos iš matymo pažįstamų žmonių. Tai mano keleiviai, su kuriais nuo „labas rytas“ pradėdavom darbo dieną dešimt metų iš eilės. O po darbo atsisveikindavome, kai juos parveždavau namo. Kai kurie jų bėdojo, kad sunaikinta patogi paslauga šiauliečiams, kiti teiravosi, kur susiradau darbo, užjautė, stebėjosi, kad gero vairuotojo niekam nereikia“, – pasakojo Valentinas.

Valentinas už gerą darbą, pareigingumą ne kartą buvo skatintas, vadovavo įmonės vairuotojų brigadai, neturi jokių nuobaudų. Tačiau darbo iki šiol neranda.

„Skambinau pažįstamiems, prašiau, bet kol kas nieko nepasiūlė, sakė, kai tik atsiras – tau pirmam pranešim, geri vairuotojai nesimėto. Bet kol kas tik laukiu. Prie „fūros“ vairo sėsti man jau nebeleidžia amžius. O vairuoti lengvąją mašiną ar mikroautobusą aš galėčiau“, – sakė V. Maselskis, sutikęs papasakoti savo bėdą ir dėl to, gal straipsnį perskaitys darbdavys, kuriam reikia patikimo vairuotojo.

Mirė nuo širdies smūgio

„Vienas vairuotojas, dirbęs vienoje įmonėje, gavo infarktą būtent vasario 1 dieną, kai mikroautobusai nebeišvažiavo į Šiaulių gatves. Jis jau kapuose“, – dar vieną Šiaulių valdžios sprendimo iššauktą tragediją papasakojo Arūnas Sabanskas, vienos iš sunaikintų „mikriukų“ įmonės savininkas.

Jis patarė neieškoti tos įmonės vadovo, kurio vairuotojas jau palaidotas. Įmonės savininkui paūmėjo širdies problemos.

A. Sabanskas pasakojo, kad penkiasdešimt devynerių metų vyras sausio 31-ąją paskutinį kartą vežiojo keleivius maršrutiniu mikroautobusu. Baigęs darbą pastatė automobilį ir grįžęs namo krito nuo infarkto. Greitoji išvežė į ligoninę. Po poros dienų jis mirė ligoninėje.

„Tokią kainą reikia mokėti už valdžios sprendimus. Kas paneigs, kad tam žmogui ne dėl didžiulio pergyvenimo plyšo širdis. Jis maršrutinį mikroautobusą vairavo apie 20 metų“, – pasakojo A. Sabanskas.

Panaikinus maršrutinius mikroautobusus A. Sabanskui teko atleisti dvylika savo įmonės darbuotojų, kurių amžiaus vidurkis – apie 50 metų.

„Nuotaikos žmonių baisios. Kai kurie negali patikėti, kad yra nebereikalingi. Baisus stresas. Nemaža dalis mano buvusių vairuotojų buvo vieninteliai šeimos maitintojai. Daugybė sulaužytų gyvenimų“, – apgailestavo A. Sabanskas.

Įmonės vadovė atsidūrė Kardiologijos skyriuje

Jolitai Dūdienei, įmonės „Jūsų taksi“, kurioje dirbo ir V. Maselskis, direktorei, ilgokai negalėjome priskambinti. Moteris po „mikriukų“ sunaikinimo atsidūrė Šiaulių ligoninės Kardiologijos skyriuje dėl širdies veiklos sutrikimų.

„Didelių pakitimų širdies veikloje nerado, tad oficiali ligos priežastis – nervinis stresas. Nuo įtampos. Dėl pergyvenimų. Tai pripažino ir mano šeimos gydytoja, kuri yra ir Šiaulių miesto Tarybos narė“, – ligos priežastis įvardijo J. Dūdienė, ir šiuo metu dar turinti nedarbingumo pažymėjimą.

Įmonės vadovė pasakojo, kad ne tik jos, bet ir jos darbuotojų likimus sulaužė miesto valdžios ir politikų sprendimas.

Įmonėje dirbo kelios šeimos: ir vyro, ir žmonos pajamos buvo tik iš „Jūsų taksi“. Šeimos paliko iš viso be jokių pajamų sulaukę penkiasdešimties ir daugiau metų.

„Tragedija ant tragedijos“, – nedaugžodžiavo įmonės vadovė.

Vyrų raudos

J. Dūdienė be ašarų negalėjo pasakoti apie tai, kaip atsisveikinėjo su savo įmonės darbuotojais. Vieną vairuotoją atsiimti atleidimo dokumentų atlydėjo žmona, bijojusi išleisti jį vieną dėl labai pablogėjusios sveikatos.

Penkiasdešimt penkerių metų vyras maršrutinio mikroautobuso vairuotoju įmonėje išdirbo devyniolika metų. Grįžo namo atidirbęs paskutiniąją savo darbo dieną, bet žmona susirūpino, kad vyras kažkodėl labai ilgai nepareina iš garažo. Kadangi vyrui įdėtas širdies stimuliatorius, žmona išsigandusi bėga jo ieškoti. Rado užsikniaubusį ant turėklų ir verkiantį. Kas atsitiko: su sveikata blogai, avariją padarė, žmogų sužalojo?

„Viskas. Aš daugiau nebeturiu darbo. Kam aš reikalingas“, – drebantį vyro balsą lydėjo graudžios vyriškos ašaros.

Kryžkelėje ir įmonės likimas

Įmonėje „Jūsų taksi“ dirbo 40 vairuotojų. Tik du priimti dirbti privežamuosiuose maršrutuose, kiti varsto Darbo biržos duris, tikisi bedarbio pašalpų, mokamų iš valstybės biudžeto.

J. Dūdienė pasakojo, kad įmonė iki „mikriukų“ sunaikinimo dar nusipirko tris naujus mikroautobusus, kurie niekam nebereikalingi.

Įmonė vien mokesčių Mokesčių inspekcijai ir Sodrai iki kovo 15 dienos dar turi sumokėti apie 20 tūkstančių litų.

„Žmonės išgyvena baisias tragedijas, o mūsų įmonė atsidūrė kryžkelėje. Gali būti, kad teks įmonę uždaryti. Baisiausia, kad Šiaulių valdžia mums į akis klykia, kad „mikriukai“ buvo Šiaulių klaida! Dvidešimt metų įmonės mokėjo mokesčius, darbo turėjo šimtas žmonių, keleiviai buvo patenkinti ir buvome tik klaida?! Todėl ir nebelaiko nei sveikata, nei nervai“, – stebėjosi valdžios cinizmu J. Dūdienė.

J. Dūdienė mano, kad „mikriukus“ reikėjo patraukti iš kelio nepaisant daugiau nei 100 žmonių sulaužytų likimų vien dėl to, kad „Busturas“ turintis paslaugos monopoliją, būtų patrauklesnė prekė, kai atsidurs ant privatizavimo prekystalio.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

GEDULAS: Sužinoję apie valdžios ketinimus naikinti Šiauliuose maršrutinius mikroautobusus, „mikriukininkai“ protestavo užsirišę ant automobilių juodus kaspinus. Jie tada dar nežinojo, jog kai kuriems vairuotojams šis valdžios sprendimas iš tiesų baigsis tragiškai.

NEDARBAS: Valentinas Maselskis, dešimt metų dirbęs maršrutinio mikroautobuso vairuotoju Šiauliuose, liko net ir be bedarbio statuso ir pašalpos. Jis intensyviai ieško darbo, nes šeima gyvena vos iš kelių šimtų litų žmonos pensijos.

ŠIRDIS: Įmonės „Jūsų taksi“ direktorė Jolita Dūdienė po „mikriukų“ sunaikinimo atsidūrė Šiaulių ligoninės Kardiologijos skyriuje. Sveikata neatlaikė dėl streso, pergyvenimų ir darbuotojų bėdų.

KAINA: Arūnas Sabanskas, taksi įmonės savininkas, pasakojo, kad vienas maršrutinio mikroautobuso vairuotojas, netekęs darbo, patyrė širdies smūgį ir praėjus kelioms dienoms po „mikriukų“ mieste panaikinimo buvo palaidotas.