
Naujausios
Valdininkų darbo brokas... apdraustas!
Kai šiauliečiui Evaldui Danilovui pabodo gyventi dulkėse, jis nusprendė paraginti Šiaulių miesto savivaldybę bent retkarčiais palaistyti žvyruotą gatvės atkarpą. Bet Savivaldybė nepajudėjo. Žmogus kreipėsi į teismą ir jį laimėjo. Savivaldybei priteista padengti jam 672 eurus teismo išlaidų. Pasikeitęs įstatymas leidžia šias išlaidas išieškoti iš valstybės tarnautojo, kuris pridarė žalos, bet Savivaldybės darbuotojai tokios grėsmės nebijo – jie jau turi draudimą. Už miestiečių pinigus.
Jūratė RAUDUVIENĖ
jurate@skrastas.lt
Dūsta dulkėse
Šiaulietis E. Danilovas gyvena žvyruotoje Daubos gatvės atkarpoje. Jo bėda yra ta, kad šioje gatvėje stovi tik jo sodyba. Žmogus pasakojo, kad oro tarša ypač padidėjo, kai buvo atidarytas Pietinis aplinkkelis Išradėjų ir Baltų gatvėmis. Norėdamas sutrumpinti kelią ir nevažiuoti judriomis gatvėmis žvyruota gatvės dalimi, važiuoja pakrautas sunkiasvoris krovininis transportas, keldamas dulkių debesis.
Kai dulkėtumas pasidarė nepakenčiamas, E. Danilovas 2017 metų vasaros pabaigoje kreipėsi į Savivaldybę, primindamas, kad ji turi Aplinkos oro kokybės valdymo programą. Savivaldybė patvirtino, kad joje yra suplanavusi nagrinėti žvyruotų gatvių teritorijų oro užterštumo problemas ir diegti oro užterštumą mažinančias priemones. Aktyvus visuomenininkas pateikė Savivaldybės administracijai Aplinkos apsaugos agentūros raštą, kuriame rašoma, kad žvyruotose gatvėse oro užterštumas kietosiomis dalelėmis galimai viršija du kartus.
„Nors prie žvyruotos Daubos gatvės dalies yra tik mano vieno gyvenamasis namas, tai nereiškia, kad aš neturiu teisės gyventi švarioje ir neužterštoje aplinkoje“, – piktinasi žmogus.
Šiaulietis gavo raštą, pasirašytą tuometinio Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Marijaus Veličkos, kad Savivaldybė asfaltuoti žvyruotos Daubos gatvės atkarpos neketina, tačiau nupirko gatvių laistymo dulkėtumą mažinančiomis priemonėmis paslaugą, kurią taikys 2018 metais. Taip pat kreipėsi į Šiaulių VPK, kad minėta gatve dažniau pravažiuotų policijos ekipažas ir drausmintų dideliu greičiu važiuojančių automobilių vairuotojus.
Laimėjo teismą
2018 metų vasarą nesulaukęs nei gatvės laistymo, nei patrulių, E. Danilovas apie save ir vėl priminė Savivaldybei. Tuometinis Administracijos direktorius Antanas Bartulis liepos mėnesį atsakė, kad išasfaltuotų minėtos gatvės žvyruotą atkarpą, jei gyventojai prisidėtų savo lėšomis. Tai reiškia, vienas pats pilietis savo pinigais turėtų išasfaltuoti pusę žvyruotos gatvės dalies.
A. Bartulis paaiškino, kad kalcio chlorido tirpalu laistomos tik tos gavės, kurios yra šalia mokyklų, darželių, gydymo įstaigų arba jomis važiuoja visuomeninis transportas.
Nusivylęs tokiu atsakymu E. Danilovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti tokį Savivaldybės sprendimą ir įpareigoti Savivaldybę taikyti dulkėtumą mažinančias priemones Daubos gatvėje.
Teismas, paaiškinęs, kad negali priversti savivaldybę rūpintis žvyruotomis gatvėmis ir jose gyvenančiais žmonėmis, panaikino Savivaldybės administracijos raštą E. Danilovui ir įpareigojo situaciją išnagrinėti iš naujo. Šiauliečiui iš Savivaldybės priteisė sumokėti teismo išlaidas.
Dulka miesto pakraštyje, matuoja – centre
Savivaldybė teismo sprendimą įvykdė. Paskutinę praėjusių metų dieną atsiuntė E. Danilovui jau laikinai einančio direktoriaus pareigas Gintauto Sitniko pasirašytą raštą, kurio esmė ta pati – gatvės neasfaltuos, nelaistys. O ir Savivaldybės atliekamas valstybinis oro užterštumo monitoringas nerodo padidėjusios taršos.
„Vienkartinis kelio dulkėjimas, pavyzdžiui, pravažiavus automobiliui, (...) negali būti vertinamas kaip kenksmingas žmonių sveikatai“, – rašoma atsakyme.
Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja Eglė Bružienė pavirtino, kad oro užterštumas matuojamas vienoje metrologinėje stotelėje miesto centre tarp asfaltuotų gatvių. Kad būtų nustatyta grėsmė sveikatai, užterštumas kietosiomis dalelėmis turi būti viršijamas daugiau nei 35 dienas per metus.
Ar galima vertinti oro užterštumą žvyruotose gatvėse, atliekant matavimus miesto centre?
„Gal ir negalima, vadovaujamės teisės aktais“, – trumpai atsakė vedėja.
Ji paaiškino, kad viena sodyba su keturiais registruotais žmonėmis nėra prioritetas, o laistyti visą miestą pinigų neužtenka. E. Bružienė pavardijo, kad laistomos gatvės prie Medelyno progimnazijos, Respublikinės ligoninės.
G. Sitnikas žadėjo, kad žiūrės situaciją, įvertins sąnaudas, nes „lėšos tai visų miestiečių“. Jis prisiminė, kad pats nusipirkdavo maišą druskos ir barstydavo, kai gyveno dulkėtoje gatvėje.
„Ir neprašydavau Savivaldybės paramos, bet, aišku, žmogus turi tokią teisę“, – sakė vadovas.
E. Danilovo raštiškas laikinojo Administracijos direktoriaus atsakymas netenkino, ir jis jį vėl apskundė teismui. Tik šį kartą paprašė priteisti dar ir 100 eurų neturtinę žalą. Teismas šiauliečio skundą nagrinėti priėmė ir paprašė Savivaldybės per 14 dienų pateikti atsiliepimą bei medžiagą.
Nuo atsakomybės gelbės draudimas
Pilietiškas šiaulietis kreipėsi į Savivaldybę, primindamas, kad pasikeitus Valstybės tarnybos įstatymui, jame numatyta materialinė tarnautojo atsakomybė, jei dėl jo kaltės savivaldybės ar valstybės institucija patyrė žalą.
E. Danilovas tikisi, kad dabar, kai valdininkams grės sumokėti teismo išlaidas iš savo kišenės, atsakymai iš Savivaldybės bus kitokie. Ar tikrai?
Pasirodo, Šiaulių miesto savivaldybės administracija apsidraudė Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, atsakomybės draudimu. Taigi iš to miesto biudžeto (miestiečių sunešto) sumokėjo 2 950 eurų draudimo įmoką (metams).
Bendrųjų reikalų skyriaus Personalo ir vidaus administravimo poskyrio vyriausioji specialistė Rasa Valantinaitė paaiškino, kad draudimas padengs valstybės tarnautojų ir pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Tai yra – žala tarnautojo, o sumokės pačių miestiečių pinigais?
R. Valantinaitė pateikė pavyzdžių: neteisėto atleidimo iš darbo, nesąžiningos nuobaudos, šmeižto, neįdarbinimo ir kitais atvejais. Anot specialistės, draudimas vertins, dėl ko kilo žala. Jis turėtų dengti nuostolius, padarytus dėl klaidos, piktnaudžiavimo, sutarties pažeidimų ir panašiai. R. Valantinaitė sakė, kad draudimo objektas – taip pat ir teisinio atstovavimo, gynybos, reputacijos atstatymo išlaidos.
Draudimo sutartis sudaryta šiems metams, jos vertė 50 tūkstančių eurų sutarties galiojimo laikotarpiui.
Specialistė akcentavo, kad šis draudimas galioja tik Administracijos darbuotojams, tačiau netaikomas politinio pasitikėjimo pareigūnams ar politikams.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulietis Evaldas Danilovas bando iš Savivaldybės išsireikalauti dulkėtos žvyruotos gatvės problemos sprendimo per teismus.
Laikinai einantis administracijos direktoriaus pareigas Gintautas Sitnikas atskleidė, kad Savivaldybės darbuotojai „nuo netikėtumų“ yra apdrausti.