Naujausios
Buvo aplenkę laiką
Prasidėjus vaikų globos sistemos pertvarkai Šiauliuose iš pradžių didelių pokyčių nereikėjo. Maždaug prieš 10 metų K. Korsako gatvėje atidarytuose vaikų globos namuose buvo atsisakyta koridorinės sistemos, pereita prie atskirų kotedžų, kuriuose gyveno šeimynos po 8 įvairaus amžiaus vaikus.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Ramutė Pilypienė pasakojo, kad nuo šių metų sausio 1 dienos visi vaikai privalėjo gyventi bendruomeniniuose šeimos namuose. Nuo liepos 1 dienos jie pervadinti į šeiminius.
„Bet pas mus ir taip gyveno kotedžuose po 8 vaikus su vienu vadovu, socialiniu darbuotoju. Jų daug pertvarkyti nereikėjo. Tačiau Aušros alėjoje įrengus bendruomeninius šeimos namus, dalį vaikų iškėlėme ten. Tokios pertvarkos tikslas – kad kuo mažiau globojamų vaikų būtų vienoje vietoje, atsisakyti jų segregacijos, kad integruotųsi į bendruomenę, mokėtų deramai elgtis išėję į gatvę“, – pasakojo vedėja.
Čia vaikai gyvena iki 18 ar 21 metų, jei mokosi. Siekis – kad jie būtų paruošti gyventi savarankiškai. Patys perka produktus, gaminasi maistą, tvarkosi namus.
Kadangi dveji bendruomeniniai (dabar šeiminiai) šeimos namai atsidarė gegužės mėnesį, vedėja apžvelgė jų patirtį. Čia iš K. Korsako gatvės buvo perkelti labiau padūkę vaikai: apgyvendinti po 6 vaikus vienuose namuose. Jiems vis norėjosi bėgti į parką. Socialinės darbuotojos iš pradžių eidavo kartu, bet paaugliams to visai nesinorėjo. Tuomet su jais kalbėjosi, kvietėsi pareigūnus, Probacijos tarnybos atstovus, aiškino, kokios pasekmės gali laukti už tam tikrus pažeidimus. Tvarkos pažeidimų būna, bet susitvarko. Čia vaikai turi įvairių veiklų – gamina maistą, karoliukus veria, piešia.
Šiauliuose – 5 šeimynos ir 150 globėjų
Vaikų globos institucijoje šiuo metu gyvena apie 30 vaikų. Nors pertvarkos tikslas yra, kad kuo daugiau vaikų gyventų šeimose, vedėja pastebi, kad yra vaikų, kurie šeimose nepritampa. Ypač tai aktualu paaugliams, kurių elgesys kelia daug problemų ir jų globoti niekas nenori. Dažnai jų globoti nesiryžta net artimieji.
Dėl iškilusių priežasčių paėmus vaiką iš šeimos, pirmiausia jam globoti ieškoma artimų žmonių, giminaičių. Jei tokių neatsiranda, tuomet vaikas vežamas pas budinčius globotojus. Jei Vaiko teisių apsaugos tarnyba neranda vaiko artimųjų arba jie atsisako juo pasirūpinti, jis iš budinčio globotojo nukreipiamas į šeimyną.
R. Pilypienė vardija, kad Šiauliuose veikia 5 šeimynos. Dvi yra nuaugančios, tai reiškia, kad globėjai yra pensinio amžiaus ir globojamiems vaikams pasiekus pilnametystę, šių šeimynų veikla bus sustabdyta.
Šiauliuose yra apie 150 nuolatinių globėjų, kurie šiuo metu rūpinasi 148 tėvų globos netekusiais vaikais. Globėjų šeimoje negali augti daugiau nei 5 vaikai, įskaitant ir jų pačių vaikus. Anot vedėjos, dažniausiai globėjai priima vieną vaiką, kartais dar paima jo brolį ar sesę ir labai retais atvejais globoja 3 vaikus.
Vaikų globos namai tapo Šeimos centru
Ištuštėjus vaikų globos namams, ten įsikūrė kitos tarnybos. Šiaulių vaikų globos namai tapo Šeimos centru, kuriame be to, kad globojami 28 vaikai, teikiama pagalba budintiems globotojams, kitos paslaugos.
Čia dirba 44 darbuotojai, o visos įstaigos išlaikymas per metus atsieina beveik milijoną eurų.
Kai budintiems globotojams atveža vaikus, kol atliekamos teisinės procedūros, Šeimos centras organizuoja susitikimus su tėvais, veža pas psichologus, tarpininkauja dėl nuvežimo į gydymo įstaigą. Paėmus iš šeimos kūdikį ir atvežus pas budintį globotoją, jis nežino net mažylio sveikatos būklės. Reikia neatidėliotinų sprendimų. Šeimos centras yra įstatyminiai tokio vaiko atstovai.
Šeimos centre veikia dienos centras, kurį lanko vaikai su socialinio pedagogo ar atvejo vadybininko rekomendacija, iš socialinių įgūdžių stokojančių šeimų. Jei vaikas dienos centre būna ilgiau nei 4 valandas, jam duoda ir pavakarius. Centrą vaikai lanko nemokamai, jo išlaikymą finansuoja valstybė ir Savivaldybė.
„Alka“ persikėlė į buvusius kūdikių namus
2019-ųjų pabaigoje vaikų globos namus „Šaltinis“, kuriuose gyveno vaikai, turintys psichinę arba intelekto negalią, iš valstybės perėmė Savivaldybė ir įsteigė kompleksinių paslaugų namus „Alka“. Įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą, Šiauliuose buvo pastatyti 4 atskiri namai, juose įrengti 3 grupinio gyvenimo namai ir vieni bendruomeniniai šeimos namai, kuriuose teikiama ilgalaikė globa vaikams. Sunkią negalią turintys ir slaugomi vaikai iškelti į Slaugos padalinį Vilniaus gatvėje 303, buvusiuose Šiaulių kūdikių namuose. Čia rugpjūtį po kapitalinio pastato remonto persikėlė kompleksinių paslaugų namai „Alka“.
Valstybė rekomenduoja kuo daugiau žmonėms teikti socialines paslaugas bendruomenėje ir kuo mažiau institucijose.
„Kiek įmanoma, bandome. Tai yra labai brangu, nes prie vieno žmogaus yra pririštas vienas darbuotojas. Tai reiškia ir išlaidas didesnes“, – aiškino vedėja.
Buvusiuose kūdikių namuose dabar slaugomas visišką negalią turintis 31 vaikas (suaugę irgi ten lieka), kuris niekuomet nepaliks šių namų. Čia taip pat įrengtas mamos ir vaiko kambarys, kuriame prireikus galės įsikurti neįgali mama, susilaukusi kūdikio. Kol kas šis kambarys tuščias, o kelioms mamoms, auginančioms neįgalius vaikus iki 2–3 metų, socialinės paslaugos teikiamos jų namuose.
Čia taip pat veikia dienos užimtumo centras, į kurį atvažiuoja asmenys iš grupinio gyvenimo namų ir vykdo įvairias veiklas, bei socialinės dirbtuvės. Tėvams, auginantiems neįgalius vaikus, teikiamos atokvėpio paslaugos. Kilus poreikiui, jie gali palikti fiksuotam laikui savo neįgalų slaugomą vaiką šioje įstaigoje.
„Alkoje“ iš viso dirba 61 socialines paslaugas teikiantis darbuotojas, o įstaigai išlaikyti per metus išleidžiama beveik 900 tūkstančių eurų.
Kompleksinių paslaugų namų „Alka“ direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Inga Punzienė aprodė dar dažais kvepiančias patalpas. Atnaujintos grupės, baldai, pastatytos funkcinės lovos neįgaliems vaikams, įrengti liftai. Tiesa, kieme neliko vaikų žaidimų aikštelių. Vietoje jų – aikštelės automobiliams.
Nauji namai
Neįgalieji, kurie su pagalba gali gyventi savarankiškai, iškelti į tris „Alkos“ grupinius gyvenimo namus, o vaikai – į bendruomeninius šeimos namus. Iš viso čia įsikūrę 23 gyventojai. Kadangi projektas buvo vykdomas kartu su Ventos socialinės globos namais (Akmenės rajone), pertvarkos procese į grupinio gyvenimo namus Šiauliuose turi pervažiuoti globojami žmonės iš Ventos. Grupinio gyvenimo namai skirti darbingo amžiaus žmonėms, turintiems psichikos negalią. Čia taip pat apsigyvena žmonės, kurie ilgą laiką gyveno su artimaisiais ir lankė dienos centrą „Goda“. Mirus ar sunkiai susirgus tėvams arba globėjams, jie nebegali gyventi jų namuose, todėl perkeliami į grupinio gyvenimo namus, kurie pastatyti skirtingose miesto vietose.
R. Pilypienė paaiškino, kad vieną pastatą apgyvendinti neskubama, yra laisvų vietų.
Kai aplankėme bendruomeninius šeimos namus Gegužių gatvėje, vaikai buvo pamokose. Socialinė darbuotoja Sanjana Šedovikienė aprodė kambarius, kuriuose po vieną arba po du gyvena 7 vaikai, turintys raidos, intelekto, emocinio elgesio sutrikimų. Vieno aukšto pastato viduryje – virtuvė ir bendra erdvė. Socialinė darbuotoja dirba kartu su padėjėja. Jos su vaikais perka produktus, gamina maistą. Moterys juokiasi, kad yra ir virėjos, ir kirpėjos, ir dar daug įgūdžių privalo turėti.
„Čia nepalyginamai geresnės sąlygos. Daugiau su vaikais išeiname, keliaujame, vaikai gyvena socialinėje aplinkoje, todėl jaučiasi geriau. Namų aplinka daug ką duoda“, – sako S. Šedovikienė.
Vaikus keičia senoliai
Buvęs vaikų globos namų „Šaltinis“ pastatas Vytauto gatvėje perduotas Šiaulių globos namams ir ten ketinama perkelti Savarankiško gyvenimo namus.
Savarankiško gyvenimo namai buvo įkurti apie 2012 metus prie Rėkyvos ežero už ES lėšas. Jau vėliau buvo pristatytas priestatas ir ten perkelti Trakų gatvėje veikę globos namai, kuriuose gyvena senyvo amžiaus žmonės.
R. Pilypienė tikino, kad vietų globos namuose labai trūksta, senyvo amžiaus asmenims, žmonėms su sunkia negalia patekti į globos namus eilė yra dveji metai. Tokie žmonės negali gyventi vieni, jiems reikia pagalbos, todėl nustatoma ilgalaikė institucinė globa globos namuose. Tokie asmenys toliau liks Rėkyvoje.
Savarankiško gyvenimo namuose gyvena žmonės, kurie neturi kur gyventi, tačiau su daline pagalba gali gyventi savarankiškai. Juos perkėlus į Vytauto gatvę, ketinama Rėkyvoje esančiuose globos namuose padidinti vietų skaičių.
Vedėja mano, kad iš dalies savarankiškiems žmonėms centre bus geriau – parduotuvė šalia, miesto parkas.
Pastaruoju metu šalyje ypač sparčiai statomi privatūs globos namai, kuriuose už senyvo amžiaus ar neįgalių žmonių slaugą didžiąją dalį lėšų skiria valstybė, taip sumažindama laukiančiųjų eiles. Tačiau Šiauliuose tokių globos namų nėra ir greitai nenusimato.
