Naujausios
Opozicija ir be susitarimo
– Artėjant Seimo rudens sesijai kai kurie Socialdemokratų frakcijos atstovai pareiškė, kad frakcija nesijungs prie opozicinių frakcijų bendro susitarimo. Ką reiškia tokia nuostata? Ar ieškote kažkokio trečio kelio – būti nei pozicijoje, nei opozicijoje?
– Šiuo metu nesame opozicinės koalicijos dalis, bet esame opozicinė partija ir dirbame, kaip opozicinė partija.
Seimo pavasario sesija parodė, jog kaip opozicinė partija dirbome produktyviai, nuolat teikėme siūlymus ir laikėmės nuostatos, jog priimami sprendimai turi būti svarbūs Lietuvos žmonėms. Siūlėme ne vieną sprendimą, kuris leistų padidinti žmonių pajamas. Pavyzdžiui, didinti išmoką gimus vaikui, nes jos dydis nesikeičia eilę metų, mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) iki 9 proc. dujoms ir elektrai – juk šių paslaugų kainos išaugo. Taip pat siūlėme nustatyti lengvatinį 9 proc. PVM būtiniausiems maisto produktams, galiausiai – didinti socialines išmokas (pavyzdžiui, šalpos pensijas). Taip dirbsime ir toliau – kaip rimta opozicinė partija. Teiksime konkrečius pasiūlymus, kurie spręstų realias žmonių problemas.
Botagui nepritaria
– Visuomenės susipriešinimas kaip niekada akivaizdus – matėme protestus prieš skiepijimosi diktatą ir riaušes prie Seimo. Kai kas įžvelgia net segregacijos požymių, kai esame skirstomi į „galinčius“ ir „negalinčius“ visur eiti ar net dirbti. Kaip manote, kur glūdi susipriešinimo priežastys? Ar įžvelgiate Vyriausybės klaidų?
– Antri metai gyvename sudėtingu laikotarpiu – kovido pandemija užpuolė ir nesitraukia. Komunikavimo klaidų darė praėjusios kadencijos valdantieji, neišvengia klaidų ir dabartiniai valdantieji. Neįvertina situacijos, kad mūsų žmonės tiesiog pavargo nuo pandemijos.
Pavargo fiziškai ir ypač psichologiškai. Dirba ir mokosi iš namų, nebeliko įprastos bendravimo aplinkos. Daug kas prarado darbus ir ne visi rado naujus. Mes buvome pripratę prie savo kasdienybės, kai gali laisvai nueiti į parduotuvę, į teatrą, į koncertą, gali bendrauti su šeimos nariais, giminaičiais, kaimynais, draugais, gali sėsti į autobusą ir važiuoti kur nori, gali laisvai keliauti Lietuvoje ir užsienyje.
Visas gyvenimas pasikeitė ir tai pakeitė žmones. Politikai, ypač valdantieji, turi jausti žmonių nuotaikas, kai priima sprendimus, nes žmonės tiems sprendimams dabar ypač jautrūs.
O skiepytis reikia – kito kelio nėra. Mano mamai 93 metai bus rudenį, ji pasiskiepijo dar kovo mėnesį. Aš pati „kovidu“ persirgau pavasarį, bet irgi pasiskiepijau, ne tik dėl savęs – jaučiu atsakomybę už šalia esančius žmones.
Skiepai – vienas iš veiksmingiausių būdu įveikti viruso plitimą, gyventi ir išgyventi ir neatsisakyti įprasto gyvenimo būdo. Bet žmonės sunkiai supranta Vyriausybės siūlymus, kurie prilygsta botagui. Tas botagas tikrai gali būti per stiprus. Girdžiu siūlymą nemokėti ligos išmokos žmogui, kuris susirgo „kovidu“, bet nebuvo pasiskiepijęs. Jeigu toks siūlymas ateis iki Seimo, tam jokiu būdu nepritarsiu ir negaliu pritarti.
Žmogus dirbo, mokėjo socialinio draudimo įmokas, o susirgusį norima palikti be pajamų šaltinio. Tiesiog trūksta žmogiškumo ir supratimo. Lygiai taip pat stigo įsijautimo į žmogaus situaciją, kai buvo paskleista, kad į autobusus nepateksi be galimybių paso.
Sukilus pensininkams Vyriausybė iš dalies atsitraukė, bet tarpmiesčio autobusuose galimybių paso reikės – nebenuvažiuosi iš Šiaulių į mano gimtąją Linkuvą, jeigu esi nepasiskiepijęs, neturi galimybių paso. Tarpmiestiniai autobusai tikrai nėra prigrūsti, o važiuoja jais daugiausia vyresnio amžiaus žmonės.
Į tokius dalykus žmonės labai jautriai reaguoja. Tokio žmonių suskirstymo, susluoksniavimo į tam tikras kategorijas reikia vengti. Suprantu, kad sunku ir niekada nebus taip, kad politikas visiems įtiks. To nebūna. Bet politikams reikia bent išgirsti žmogų, jam paaiškinti, kodėl vienaip ar kitaip daroma, o perteklinių dalykų nė nesiūlyti ir netaikyti.
– Kai rugpjūtį vyko protestas prie Seimo, jo dalyviai, nekalbu apie riaušininkus, valdžios laikyti nevertais dialogo. Esą susirinkę įvairaus plauko antivakseriai, runkeliai. Ar visus protestuotojus galima laikyti antivalstybininkais, kaip bandė teikti viena ministrė po protesto prieš migrantų kaimynystę?
– Esu įsitikinusi, jog Lietuvoje – demokratinėje valstybėje – žmonės gali ir turi reikšti savo nuomonę, o ne šokti pagal kažkieno nustatytą vieną dūdelę. Visada palaikiau ir palaikysiu taikius mitingus, kuriuose žmonės išsako, kas netenkina.
Negalima skirstyti žmonių pagal „patinka–nepatinka“ principą, pagal tai, ar jis dirbantis, ar bedarbis, ar daug uždirba, ar gauna minimalią algą. Ar miestietis, ar kaimietis. Teistas ar neteistas.
Politikoje didžiausia klaida yra taip skirstyti žmones. Politikas su visais vienodai lygiai turi bendrauti – nepriklausomai nuo žmogaus išsilavinimo, pajamų ar gyvenamos vietos. Konservatoriams ir liberalams palinkėčiau daug daugiau empatijos ir supratimo, nei iki šiol jie demonstravo savo elgesiu ir sprendimais.
Bet nepritariu, ir kai mitinguose neišvengiama tokių dalykų, kaip Holokausto simbolikos naudojimo ar kartuvių, kaip buvo paskutiniame mitinge prie Seimo. Negalima taip elgtis, tokių dalykų nepateisinu.
Migrantų problema dar neišspręsta
– Susidūrėme su migrantų krize. Jų srautas sustabdytas, o kas toliau? Visuomenės apklausa parodė, kad tik trys procentai gyventojų pritaria migrantų integracijai. Ką apie tai manote?
– Socialdemokratų partija, nors dirbame opozicijoje, iš karto pateikėme rimtų siūlymų, kaip suvaldyti nelegalių, ekonominių migrantų antplūdžio krizę. Atkreipėme dėmesį, kad, deja, mūsų siena su Baltarusija yra kiaura kaip rėtis, kad ją reikia stiprinti. Dėl to klausimų niekam nekyla. Linkime, kad sienos statyba vyktų skaidriai ir sklandžiai.
Šiuo metu reikia kuo greičiau išspręsti migrantų statuso klausimą. Jeigu nesuteikiamas pabėgėlio statusas, turi būti kuo greičiau išsiųsti į kilmės šalį. Kai nuo sienos apgręžiame nelegalius migrantus, kai jų neįsileidžiame, nereikia manyti, jog problema jau ir išspręsta. Niekas dar nežino, koks srautas migrantų gali plūstelėti į Europos Sąjungą po įvykių Afganistane.
Manau, jog turime būti pasiruošę spręsti ir migrantų statuso, ir integracijos klausimus. Mūsų žmonės sunkiai juos priima, nes nežino jų kultūros, nežino jų gyvenimo būdo. Reikia aiškinti, kalbėtis, nes ne visada „baubas“ yra toks baisus, kaip piešiamas. Gyvenime taip atsitinka, kad pagalbos ranką reikia ištiesti.
Ką kalba žmonės
– Buvote gimtinėje, Linkuvoje. Ką žmonės kalba?
– Priklauso nuo to, kokios nuotaikos būna. Jeigu sutinki gerai nusiteikusius, o neseniai tokius buvau sutikusius senjorų renginyje, tai sako, kad tik blogiau nebūtų. Kad pensijos didėtų, nes kainos kyla, kad valdžia spręstų šildymo sezono kainų, kurios gali smarkiai didėti, problemą.
Dėl pandemijos nuomonės skirtingos – vieni už skiepijimąsi, kiti baiminasi, ar nuo skiepo nebus blogiau?
Bet mūsų žmonės išmintingi ir supratingi, nusiteikę gyventi taikiai, gerbti vienas kitą, padėti vienas kitam. Negalėčiau sakyti, kad nuotaikos būtų prastos. Svarbu, kaip prie žmogaus prieisi, kaip su juo kalbėsi. Ar pats būsi šiltas ir atviras. Politikų dalia kritikos nuolat sulaukti. Bet kai žmogus yra piktas ir sako „visi jūs tokie“, klausiu, kas gi taip širdį spaudžia, kad toks nepatenkintas?
Apie reitingus
– Kaip reaguojate, kad partijų reitinge pakilote į pirmą vietą? Politologai tai sieja su Jūsų tapimu partijos pirmininke.
– Ačiū žmonėms, kurie palaiko Socialdemokratų partiją, ačiū Šiaulių kraštui – mano gimtajam kraštui, kuriame augau.
Gal galima sakyti, kad pasitikėjimas išaugo, kai tapau partijos pirmininke. Bet partijos reitingas kyla jau trečią mėnesį iš eilės ir tai tikrai ne tik mano nuopelnas – negalėčiau jo viena prisiimti.
Mes labai susivienijome, aktyviai dirbame: ir frakcija Seime, ir mūsų merai, ir visi partijos bičiuliai. Norime žengti į priekį.
Man priekaištauja, kad aš vis kritikuoju konservatorius – taip kritikuoju, nes esu rimtos opozicinės partijos pirmininkė. Partijos, kuri yra praėjusi ir ugnį, ir vandenį. Jaučiame ir žinome žmonių nuotaikas ir jiems stengiamės atstovauti ir dirbti. Negaliu girti valdžios, kad viskas gerai, nes anaiptol ne viskas gerai.
Bet mes teikiame ir siūlymus. Vien dėl migracijos krizės įveikimo teikėme 31 siūlymą Vyriausybei. Premjerė už tai net padėkojo ir kai kurie buvo priimti.
Daug dirbome ir dėl nacionalinio susitarimo dėl švietimo. Kai kurie mūsų siūlymai taip pat buvo priimti. Pavyzdžiui, kad daugiau turi būti investuojama į mokslo tyrimus, kad neužtenka pasakyti, jog mokytojų, dėstytojų atlyginimai kils iki 2024 metų, nes susitarimas yra iki 2030 metų. Taip pat, kad turime daug daugiau investuoti į priešmokyklinį ir pradinį ugdymą, kaip daro Latvija, Estija. Ir turime savo atskirą nuomonę dėl privačių mokymo įstaigų – jos turi tapti nepelno siekiančiomis įstaigomis, kaip yra Švedijoje ar Estijoje.
Pateikėme siūlymus ir dėl energetikos kainų, kurios kilo nuo liepos, ir kurios iššauks ir kitų kainų kilimą. Raginame valdžią taip ramiai į tai nereaguoti, nes žmonėms sunku išgyventi. Dauguma gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo ar nuo pensijos iki pensijos.
– Šiauliai ir Šiaulių apskritis buvo laikomi socialdemokratų tėvonija, bet situacija yra iš esmės pasikeitusi. Šiaulių miesto taryboje – vos vienas socialdemokratas, merai tik du – Akmenės ir Pakruojo rajonuose. Kelmės meras socialdemokratas susikompromitavo, turėjo trauktis dėl kyšio ėmimo, yra nuteistas. Kodėl pozicijos užleistos?
– Partija, kaip kiekviena organizacija, yra gyvas organizmas. Būna geresni ir blogesni laikai. Būna pakilimai ir nuosmukiai. Daug kas priklauso nuo partijos narių. Gal kažkada buvo padaryti neteisingi sprendimai, buvo klaidų. Visa tai daro poveikį. Iš viso to reikia pasimokyti, to prašau ir net reikalauju iš visų bičiulių. Artėja savivaldos rinkimai ir žmonėms turime įrodyti, kad galime jiems tinkamai atstovauti.
Šaukštas deguto ir medaus statinę sugadina. Turime pasimokyti iš klaidų, padaryti išvadas ir nebijoti įlieti šviežio kraujo į skyrius. Lietuvoje labai reikia rimtos kairiosios partijos, atsvaros dešiniesiems. Socialdemokratai galime tai padaryti. Mes nesame vienadienė partija ir nesame vieno asmens partija.
Iš politinės paauglystės laikas išaugti
– Kokį politinį sezoną prognozuojate? Saulius Skvernelis grasinasi, kad gali išeiti iš „valstiečių“ frakcijos, gal pas socialdemokratus gali išeiti?
– Niekada nereikia užbėgti įvykiams už akių. Net neabejoju, jog naujas politinis sezonas bus karštas. Įtakos daro ir nelegali migracija, kuri nėra pasibaigusi, ir pandemijos bangos, ir kylančios kainos, ir ne visada stipri, ne visada vieninga valdančioji dauguma, kurioje yra daug blaškymosi ir negebėjimo komunikuoti, bendrauti su žmonėmis. Tad tikrai politikoje bus karšta, nors artėja ruduo ir žiema.
Labai linkėčiau, kad būtų įsiklausoma į kitokią nuomonę ir į opozicijos pasiūlymus, kad jie nebūtų atmetami vien dėl to, kad „ne tas“ pasiūlė. Politinės išminties, politinės brandos pritrūkstame, bet turi tam ateiti laikas. Trisdešimt vienerius metus Lietuva yra nepriklausoma, demokratinė valstybė ir iš politinės paauglystės jau reikėtų išaugti.
Manau, didžiausias pavojus valstybei ir demokratijai yra viena nuomonė. Dabar gi pasigirsta, kad, jeigu kritikuoji konservatorius ar liberalus, tai jau esi priešas. Ar turi būti tik viena nuomonė? Taip negali būti ir neturi būti. To linkiu visiems politikams – ir kairiesiems, ir dešiniesiems.
– Dabartinės socialinės apsaugos ir darbo ministrės kolega radijo žurnalistas klausė, ar nenorėtų būti tokia ministrė, kaip Blinkevičiūtė? Jūsų požiūriu, kas yra geras ministras?
– Būtų idealu, jeigu ministras būtų ir savo srities profesionalas, ir politikos profesionalas. O socialinė sritis yra ypač jautri. Man ministerija buvo mano namai, aš ten atėjau dirbti 23 metų, baigusi universitetą, o išėjau jau subrendusi. Labai svarbu, kad tas, kas dirba viešajame sektoriuje – ar jis yra ministras, ar specialistas – nebūtų praeivis. Kad rūpėtų žmonės ir dirbtų dėl jų.
– Jūsų požiūriu, kas ta gerovės valstybė, kurios viziją iškėlė Prezidentas?
– Gerai, kad apie tai pradėta kalbėti, tik ji nepasiekiama per vieną Prezidento kadenciją ar per vieną Seimo kadenciją. Gerai, kad dar kartą politikoje pasakoma, jog visi turi turėti lygias galimybes gyventi normalų ir orų gyvenimą. Dirbti ir užsidirbti, gauti prieinamas paslaugas, švietimą, socialinę apsaugą. Tam reikia investuoti ne tik į betoną, bet ir į žmones.
Gerovė ne vien pinigai. Labai svarbus yra požiūris į žmogų, mūsų tarpusavio santykiai. Kada žmogus jaučiasi reikalingas, kai yra girdimas, tada jis yra dalelė Lietuvos.
