Naujausios
Užžėlė atmintis apie grafus Zubovus
Grafų Zubovų palikimas Šiauliams — vienas vertingiausių. Rūmai, Didždvario gimnazijos pastatas, parkas, alėja, kiti iškilūs ir iki mūsų dienų išlikę pastatai. Šiauliai vieną gatvelę pavadino Grafo Zubovo vardu, o Didždvario gimnazijos laiptinėje pakabino grafienės Aleksandros Zubovos portretą. Takas iki grafienės kapo užžėlęs stora velėna ir krūmais. Šie metai grafienei Aleksandrai jubiliejiniai — sukako 170 metų nuo jos gimimo. Kodėl užžėlė atmintis? Ar ne dėl carinės imperijos tylima apie Zubovų darbų reikšmę mūsų kraštui?
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Jubiliejų mini tik neužmirštuolės
Pravoslavų kapines Šiaulių rajone, Bubių seniūnijoje, Beinoriškės kaime nežinant tiksliai surasti sunku. Važiuojame porą kilometrų už Bazilionų, Pašiaušės link. Tolumoje, už maždaug 200 metrų nuo žvyrkelio, matosi pušynas. Pieva apžėlusi susivėlusia šiųmete ir pernykšte dalgio nemačiusia žole. Per griovį permestas sulūžęs rąstukų tiltas — vienintelis liudytojas, kad ši pieva kažkur veda.
Mišku apžėlęs kalnas. Tankūs krūmai, žolė beveik iki pažastų. Kur ne kur iš krūmų ir žolės pasistiebę kryžiai, kai kur išryškėja kauburėliai, ant kai kurių kauburėlių — išdegusios žvakės.
Neužmirštuolių mėlynų žiedelių tiltai nuveda per mišką iki grafienės Aleksandros Vasiljevnos Olsufjevos— Zubovos (1840 — 1913) kapo.
Šie metai grafienei Aleksandrai jubiliejiniai — sukako 170 metų nuo jos gimimo. Tačiau niekas — nei istorikai, nei giminės, nei jos pastatytos Didždvario gimnazijos jaunimas nepaminėjo šios sukakties.
Pačioje kalno viršūnėje du metaline, aprūdijusia tvorele aptverti kapai. Grafienės ir jos sūnaus Dimitrijaus (1871 — 1944), valdžiusio Zubovams priklausiusį Bubių dvarą.
Grafienė Aleksandra senatvę leido sūnaus Dimitrijaus dvare Bubiuose. Prieš mirtį buvo išvykusi į Rusiją, viešėdama Tulos gubernijoje, 1913 metais mirė. Grafienės valia buvo amžinojo poilsio atgulti būtent Lietuvoje. Nors pagal tradiciją Zubovų šeimos kapavietė buvo Šventojo Valerijono sobore prie Peterburgo. Ten palaidotas ir grafienės Aleksandros vyras Nikolajus Zubovas (1832 -- 1898).
Kodėl užžėlė takas į miško kapines, ten, kur palaidota Šiaulių mergaičių gimnazijos— pensiono (dabar Didždvario gimnazijos) statytoja ir įkūrėja, kurios garbei pavadinta Aleksandrija, šalia Šiaulių? Kodėl užmiršta grafienė Aleksandra, kuri taip uoliai rūpinosi lietuvių vaikų ir jaunimo švietimu, lavinimu, dvasinėmis vertybėmis, prijautė ir skatino lietuvių tautinį judėjimą, knygnešystę, lietuvišką spaudą, lietuvybę?
Nespėja
Pravoslavų kapinės Beinoriškės kaime — kultūros paveldo objektas nuo 1991 metų.
Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėja Sigita Tauterienė teigė, kad kapinės apmatuotos, tik dar teisiškai neįregistruotos. „Kapinės yra Šiaulių rajono savivaldybės nuosavybė pagal visus naujausius įstatymus“, — sakė vedėja.
Kapines turi prižiūrėti Bubių seniūnija. „Turbūt nesuspėja seniūnas Vytautas Slabys nušienauti. Seniūnijoje yra 46 neveikiančios kapinės. Palengva nuo vieno galo pradeda šienauti, kol ateina iki kito pakraščio — vasara baigiasi“, — sakė S. Tauterienė.
Pasak jos, kartais Bazilionų, Bubių mokyklos „parodo iniciatyvą“, “kartais neparodo“.
„Sutinku, kad per mažai dėmesio skiriama pravoslavų kapinėms Beinoriškės kaime ir ten palaidotiems Zubovų giminės, davusios tiek daug Šiauliams ir Šiaulių rajonui, atstovams. Bet juk yra ir Zubovų giminės, bet jie kažkodėl neprižiūri savo artimųjų kapų. Užkraunama viskas Savivaldybei“, — sakė S. Tauterienė.
Nusipelnė bent atminimo lentelės
Grafienės Aleksandros proproanūkė Dalia Ona Zubovaitė— Palukaitienė, Danutės Čiurlionytės— Zubovienės ir Vladimiro (Vladžio) Zubovo dukra, gyvenanti Kaune, pripažįsta, kad jos kartos giminėms jau sunkoka atvažiuoti ir tvarkyti kapus.
„Veteranai išeina, o jauniems reikia įkvėpti domėjimąsi miesto praeitimi“, — sakė D. O. Palukaitienė. Daugelis jaunosios kartos giminės palikuonių — emigracijoje.
D. O. Palukaitienė sakė, jog anksčiau grafienės Aleksandros kapą prižiūrėdavo teta Elena Slavinskienė, atsiėmusi giminės sodybą ir malūną Mirskiškėje, netoliese nuo Beinoriškės kaimo. Bet ir ji jau nebeturinti sveikatos.
D. O. Palukaitienė dėkinga šviesios atminties šiauliečiui mokytojui Jonui Krivickui, su kuriuo jos tėvas Vladys Zubovas susitikdavo, rinkdavo medžiagą apie Zubovų giminę Šiauliuose ir kitur.
„Manau, kad Aleksandra Zubovienė nusipelno būti pagerbta nors atminimo lenta Šiauliuose, prie Didždvario gimnazijos. Miestas kol kas nieko nepadarė, kad būtų pagerbtas Aleksandros Zubovienės atminimas, o ji labai daug Šiauliams padarė“, — sakė D. O. Palukaitienė.
„Aleksandros svoris Šiaulių ir ne tik Šiaulių visuomenėje buvo didelis ir grafienė jį panaudojo lietuviškajam patriotizmui ugdyti“, — prisiminė propromočiutės nuopelnus D. O. Palukaitienė.
Imperializmo šešėlis
„Moteris skriaudžia — nieko nepadarysi“, -- iš pradžių juokavo grafienės Aleksandros proproanūkis iš jos sūnaus Dimitrijaus šakos Gintaras Slavinskas, grafikas, poetas, entomologas, gyvenantis Kaune.
Proprovaikaitis pripažįsta, kad grafienės Aleksandros atminimas „niekaip neminimas“.
G. Slavinskas 2007 metais dalyvavo Šiaulių „Aušros“ muziejaus surengtoje konferencijoje, skirtoje Zubovų giminei.
„Kai pasiūliau konferencijos dalyviams nuvežti bent gėlių ant Aleksandros kapo, atsakė, kad nėra kada“, — prisiminė G. Slavinskas.
„Caro laikais nebuvo Lietuvos valstybės. Buvo carinė imperija. Tuo laiku grafienė Aleksandra gyveno ir darė savo gerus darbus Lietuvoje. Manau, kad kai kam atrodo, jog gerbti imperijos laikus Lietuvoje — nemadinga, ne pagal sistemą. Todėl geriau patylėti apie Aleksandrą ir kai kada apskritai apie Zubovus“, — sakė G. Slavinskas.
Zubovai dovanojo, bet miestas pamiršo
Šiaulių „Aušros“ muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Irena Nekrašienė teigia, kad Zubovų (Didždvario) dvarvietė po Šiaulių katedros ir Chaimo Frenkelio vilos, yra viena svarbiausių architektūrinio paveldo objektų. Dvaro rūmus Zubovai dovanojo Šiaulių miestui.
„Gaila, kad ne visi autentiški pastatai išliko, pavyzdžiui, dvaro arklidės, kurios buvo perstatytos ir dabar ten įsikūręs Šiaulių apygardos teismas. Arba Kaštonų alėja, kažkada vedusi į pagrindinį dvaro pastatą rūmus, kur dabar įsikūręs Šiaulių universiteto Menų fakultetas. Senųjų kaštonų neišlikę, jie buvo atsodinti tarpukaryje“, — vardijo istorikė I. Nekrašienė.
Senasis Šiaulių centrinis parkas sodintas ir vėliau dovanotas Šiaulių visuomenei 1922 metais — taip pat Zubovų. Pasak I. Nekrašienės, viena iš dovanojimo sąlygų buvo, kad parkas vadintųsi Aleksandros ir Nikolajaus Zubovų vardu.
„Bet kažkodėl mes apie tai tylim. Parkas buvo vadinamas Karolio Požėlos, senuoju parku. Ar neatėjo laikas sugrąžinti istorinę atmintį parkui ir pavadinti Zubovų parku?“ — klausė istorikė.
Didždvario parke, Zubovų valdymo laikais, vykdavo žemės ūkio parodos, kurių pagrindiniai iniciatoriai buvo grafienės Aleksandros sūnūs Vladimiras ir Dimitrijus Zubovai. Parodų tikslas buvo skatinti pažangesnį ūkininkavimą, auginti veislinius gyvulius, derlingesnių veislių javus, modernesnius žemės ūkio padargus.
Ne daug kas, pasak I. Nekrašienės, žino, kad grafienė Aleksandra Zubova buvo ir dabartinės Didždvario gimnazijos pastato statytoja.
„Nikolajus ir Aleksandra Zubovai Šiaulių mergaičių gimnazijos--pensiono pastatui 1898 metais skyrė savo žemės, 50 tūkstančių plytų, nes Aleksandrijoje turėjo plytų ir koklių fabriką. Dar mergaičių gimnazijos pastato statyboms davė 10 tūkstančių rublių“, — minėjo istorinius duomenis I. Nekrašienė.
Rėmė ne tik turtais
Idėja statyti mergaičių gimnaziją buvo grafienės Aleksandros. Tuo metu Šiauliuose jau buvo berniukų gimnazija, o mergaitės buvo mažiau arba visai nelavinamos. Aleksandra sulaužė tradiciją lavinti tik berniukus, būsimus vyrus.
„Grafienei Aleksandrai parūpo mergaičių švietimo padėtis Šiauliuose. Privatūs mergaičių pensionai buvo populiarūs maždaug iki 1863 metų sukilimo. Po sukilimo caro valdžia juos pradėjo uždarinėti ir steigti valstybinius pensionus su dėstoma rusų kalba. Šiauliuose taip pat veikė valstybinis mergaičių pensionas, kurį A. Zubova globojo. Nors buvo nustatytos taisyklės, kad grafienė tik materialiai galėjo remti mergaičių pensioną, bet ji visaip stengėsi įtakoti, kad pensione būtų kuo daugiau tautiškumo, — pasakojo I. Nekrašienė. — Siekė, kad mergaitės gimtąja kalba galėtų kalbėtis bent po pamokų, tarpusavyje, pensione dėstė ne vien rusai, bet ir katalikai. 1895 metais valstybinio pensiono vadovė mirė ir tada A. Zubova perėmė vadovavimą mergaičių pensionui, kuris vėliau išaugo į mergaičių gimnaziją, kuriai A. Zubova pastatė savo lėšomis naują pastatą“.
Grafienės Aleksandros proanūkis Vladys Zubovas (1909 — 2007) savo prisiminimuose rašė, kad grafienė Aleksandra parašė carui Aleksandrui III memorandumą, argumentuotai patardama neversti kitatikių mokinių eiti į cerkvę melstis už carą. Tai esą žaloja vaikų psichiką, ugdo veidmainystę. Caras Aleksandras III ant atsakymo grafienei ranka parašęs: „Manau, kad vaikai, pasimeldę cerkvėje gali nueiti ir į savo bažnyčią. Tačiau, jei tai tikrai taip kenksminga, tai reikia apie tai pagalvoti“.
Grafienė Aleksandra leido į savo rūmus (dabar Šiaulių universiteto Menų fakultetas) perkelti slaptą lietuvišką moksleivių biblioteką, kai spaudos draudimo laikais bibliotekai grėsė pavojus. Kad niekas neįtartų, knygas vežiojo rogutėmis, pakinkytomis poni arkliuku, grafienės mažamečiai vaikai Marija, Olga ir Dimitrijus.
Savo vyresnįjį sūnų Vladimirą leido ne į kadetų korpusą pagal didikų tradiciją, bet į Šiaulių pilietinę vyrų gimnaziją, jau tada garsėjusią plintančiomis socializmo idėjomis.
A. Zubovienė, pasak I. Nekrašienės, tęsė Zubovų giminės tradiciją kurti mokyklas lietuvių vaikams. Zubovai įkūrė mokyklas Ginkūnuose, Naisiuose, Medemrodėje, Bubiuose ir kitur.
„Kur tik buvo Zubovų dvaras, ten buvo įsteigta ir mokykla lietuvių vaikams. Zubovų fonduota, išlaikoma, aprūpinama knygomis“, -- pabrėžė I. Nekrašienė.
Nepelnytai pamiršti
„Zubovų atminimo įamžinimas liūdnokas. Ginkūnų mokykla pavadinta Vladimiro ir Sofijos Zubovų vardu, įsteigtas mokyklos muziejus. Bubiuose yra jų vardu pavadinta gatvė, Šiauliuose yra Grafo Zubovo gatvė. Tiek atminimo“, -- neslėpė apmaudo istorikė I. Nekrašienė.
Ji abejoja, ar daug Šiaulių universiteto Menų fakulteto studentų žino, kad studijuoja Zubovų statytame puikios architektūros pastate.
„Reikėtų nors lentelės, oficialaus pavadinimo, kad tai yra Zubovų rūmai“, — mano I. Nekrašienė.
Jos teigimu, Zubovų giminė Šiauliuose būtų verta ir paminklo bei įamžinimo, įprasminimo, veiklos ir nuopelnų garsinimo.
Šiaulių „Aušros“ muziejus atskira knyga rengiasi išleisti 2007 metais vykusios tarptautinės konferencijos, skirtos Zubovams, medžiagos pagrindu. Knyga vadinsis “Grafai Zubovai Lietuvoje ir Latvijoje“.
Vieta tik laiptinėje
Istorikės I. Nekrašienės nuomone, Aleksandros Zubovos ir visos Zubovų giminės atminimui įamžinti daugiau dėmesio, gal net pagrindinės iniciatyvos, galėtų imtis Šiaulių Didždvario gimnazija. I. Nekrašienės teigimu, būtų prasminga parašyti Didždavrio gimnazijai Zubovų atminimo įamžinimo projektą, kuris galėtų gauti finansavimą.
„Didždvario gimnazija veikia Zubovų fonduotame name, todėl prie pastato galėtų atsirasti bent atminimo lenta grafienei Aleksandrai Zubovai. Bet reikia entuziasto“, -- sakė istorikė.
Didždvario gimnazijos direktoriaus Vitalio Balsevičiaus atsakymas buvo trumpas: „Gimnazijos laiptinėje, prie pagrindinių laiptų, kabo Aleksandros portretas. Manau, to užtenka. 170 gimnazijos statytojos grafienės Aleksandros gimimo metinių gimnazija nepaminėjo. Suprantat, šiais metais iš visų pusių mus draskė su renovacijomis, visokiais velniais. Ne tas buvo galvoje“.
FAKTAI
Aleksandra Vasiljevna Olsufjeva, pagal vyrą — Zubova, gimė 1840 metais kovo 6 dieną Maskvoje. 1854 metais, būdama vos keturiolikos metų, ištekėjo už Nikolajaus Zubovo. Susilaukė dviejų sūnų -- Vladimiro ir Dimitrijaus bei dviejų dukterų -- Marijos ir Olgos.
Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 metais Rusijos imperatorė Jekaterina II Šiaulių ekonomiją su centriniu dvaru padovanojo savo favoritui, vienam iš Respublikos padalijimo iniciatorių Platonui Zubovui. Jo brolio Dmitrijaus palikuonis Nikolajus Zubovas, grafienės Aleksandros vyras, vėliau paveldėjo Šiaulių guberniją ir apsigyveno su šeima Šiauliuose, giminės rūmuose (dabar — Šiaulių universiteto Menų fakultetas).
Atvykusi į Šiaulius grafienė Aleksandra pritapo prie miesto visuomenės, išmoko kalbėti lenkiškai bei lietuviškai.
1875 metais grafienė Aleksandra Šiauliuose įsteigė 18 vietų mergaičių našlaičių prieglaudą, rėmė įvairias labdaros įstaigas Šiauliuose, draugiją „Žiburėlis“. Įsteigė pensioną jos 1898 metais pastatytos mergaičių gimnazijos (dabar — Didždvario gimnazija) auklėtinėms ir jį globojo.
ŽOLĖ: Beinoriškės kaimo kapinaitėse grafienės Aleksandros ir jos sūnaus Dimitrijaus kapą užgožę krūmai ir žolės.
GRAFIENĖ: Grafienė Aleksandra, pati būdama pravoslavė, visokeriopai rėmė lietuvybę. Grafienė nufotografuota su savo keturiais vaikais Marija, Olga, Vladimiru ir jaunyliu Dimitrijumi.
NUOPELNAI: Grafienės Aleksandros nuopelnai Šiauliams — neabejotini: pastatyta mergaičių gimnazija, rūpintasi lietuvių vaikų švietimu, tikėjimo laisve.
RŪMAI: Senas atvirukas su senųjų Didždvario rūmų atvaizdu. Šiuose rūmuose gyveno kelios Zubovų šeimos kartos, o vėliau rūmai buvo padovanoti Šiaulių miestui.
GIMNAZIJA: Nuo tada, kai 1898 metais grafienė Aleksandra pastatė mergaičių gimnaziją Šiauliuose, kurioje dabar yra Didždvario gimnazija, pastatas nelabai tepasikeitė.
ALĖJA: Šiauliai iš Zubovų paveldėjo ir Kaštonų alėją.
„Aušros“ muziejaus fondų nuotr.
MIŠKAS: Miško kapinaitėse palaidotos grafienės Aleksandros ir jos sūnaus Dimitrijaus kapas apleistas.
PAMINKLAS: Grafienė, kaip byloja antkapinis paminklas, palaidota Beinoriškės miško kapinaitėse 1913 metais.
ATMINTIS: Prie grafienės sūnaus Dimitrijaus kryžiaus pritaisyta naujesnė lentelė.
TILTAS: Į Beinoriškės kaimo kapines veda sulūžęs tiltas.
Jono TAMULIO nuotr.
ATMINTIS: Šiaulių „Aušros“ muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Irena Nekrašienė sako, kad Zubovų atminimas įamžintas skurdžiai.
Giedriaus BARANAUSKO, Jono TAMULIO nuotr.
