Naujausios
Užgavėnių šventė — ištisus metus
Vakar Šiaulių Gubernijos mikrorajone šiaulietis tautodailininkas, Užgavėnių kaukių kūrėjas Saulius Tamulis, virtęs velnių velniu, žiemą varė taip, kad net žemė dundėjo. Sekmadienį su trenksmu šiaulietis šalčius vijo Rumšiškėse, kur jo kaukė pripažinta gražiausia. „Jei reikėtų apie save rašyti, viršuje parašyčiau: “Užgavėnės — ištisus metus“, — juokiasi Užgavėnėms širdį atidavęs tautodailininkas.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Kaukės kaip vaikai
Tik pravėrus šiauliečio buto duris, nuo sienų sužiūra išraiškingos kaukės. Koridoriuje rikiuojasi raganos, velniai, ubagai, žydukai — marga Užgavėnių bendruomenė. Ant suolelio, apsikabinusi statinaitę medaus, po šėlionių Rumšiškėse ilsisi meška — šiuo kostiumu buvo pasipuošusi S. Tamulio antroji pusė.
„Oi, buvo Užgavėnės Rumšiškėse, net kakta nuo kaukės nusitrynė“, — šviežiais įspūdžiais spirga tautodailininkas.
Pavyko išvyti žiemą? „Pažiūrėkit, už lango kokia diena! Akivaizdu!“, — džiūgauja. Iš tiesų, tvieskianti pavasario saulė jau ne tik šviečia, bet ir šildo.
Šiauliečio namuose įsitaisiusi 61 Užgavėnių kaukė, ne viena iš jų yra pelniusi įvairiausių įvertinimų — nuo „Kaukių kaukės“ titulo iki garbės tapti Rumšiškių Užgavėnių plakato veidu.
Vienos kaukės sukabintos ant sienos, kitos įsitaisiusios ant sofos, trečios savo laiko laukia maišuose, spintose.
Visos jos sukurtos S. Tamulio. Ir tik vieną vienintelę kaukę yra pardavęs. jei būtų galimybė, tučtuojau ją atpirktų. „Man kaukės kaip vaikučiai. Blogas tėvas vieną vaiką pardavęs“, — šypsosi. Ir pasakoja, jog, dalyvaudamas mugėje Joniškyje, pirkėjui kainą nurodęs taip: “Arba labai brangiai, arba neparduosiu“. O mintyse sukosi vienintelė mintis: “Būk geras, apsižiūrėk ir eik šalin“.
Velnių velnias
Viena kaukė šiemet — ypatinga. Ji Rumšiškėse buvo pripažinta gražiausia. Smailiais ir raitytais ragais velnias balina akis ir baugina perkreipta burna su vieninteliu dantimi.
Apsirengęs kailiniais ir užsimaukšlinęs šią kaukę, šiaulietis Rumšiškėse fotografavosi į kairę ir į dešinę: pro akis nepraslydo nei lietuviams, nei užsieniečiams.
„Negi žmonėms atsakyti“, — šypsosi S. Tamulis. Ir papasakoja, kaip vaikai, tėvų prašomi, su didžiule baime prie velnio atsistodavo.
Gražuolę kaukę iš liepos medienos išsidrožė dar lapkritį: apie Užgavėnes galvoja visus metus.
„Kai ją drožiau, jutau: čia tikrai mano“, — sako tautodailininkas ir užsismaukia kaukę ant veido. Akimirksniu vyras tampa nuožmiu, pašėlusiu, drąsiu ir įžūliu velniu. Kaukė tarsi atgyja — tikras Liuciferis.
Narvelyje šnekteli S. Tamulio numylėtinė žako papūga Albinukas. „Albino negaliu vestis į Užgavėnes. Galvoju, varna aprengčiau, bet vargšas sušals dar. Albiniukai, ar eisim į Užgavėnes?“ — šmaikštauja vyras.
Užgavėnių kaukes S. Tamulis mielai skolina ir bičiuliams iš Šiaulių kultūros centro folkloro ansamblio „Auda“. Ir į Rumšiškes važiavo dvylika narių. Žiemą varyti susirinko velniai, raganos, ubagai, meška ir net puošnus caro laikų generolas. Šiauliečiai buvo įvertinti ne tik už gražiausias, šmaikščiausias kaukes, bet ir už aktyvų dalyvavimą.
Dainuojant, pokštaujant nebuvo kada blynų paragauti. S. Tamulis sako grįždamas net dainoms jėgų nebeturėjęs.
Ranką vedžioja vizija
„Senelis dalyvaudavo Užgavėnėse, bet kaukių nedrožė. O iš kur man ta gyslikė, nežinau. Giminėje nėra žmonių prie meno. Esu savamokslis “, — gūžčioja pečiais tautodailininkas, surengęs ne vieną parodą.
Kaukių manija S. Tamulis užsikrėtė prieš porą dešimtmečių, svečiuose pamatęs griozdišką, įspūdingą molinę kaukę.
Pabandė kurti papjė mašė technika — iš popieriaus ir klijų. Taip nulipdė porą kaukių. Nepatiko. Sumanė savą receptūrą, naudojo marlę ir laką.
„Bet kai išbandžiau medį... Kvepia, šilta, malonu“, — net prisimerkia iš malonumo. Tąkart S. Tamuliui, pakalbinus medį, atrodė, kad kaukė išėjo tik “šiokia tokia“, bet ji Vilniuje iš karto pateko į katalogą.
Ragana, žydas ir velnias — svarbiausia kūrėjo trijulė. Veidai vis kitokie, pagražinti kudlomis, kailiais, šeriais, spuogais. Net miške rasti briedžio dantys vienai iš kaukių burnų tiko.
Mylimiausios, gražiausios, mieliausios — švelniai įvardydamas, vieną po kitos rodo kaukes S. Tamulis.
Pradėdamas drožti, kūrėjas vizijos neturi. Kuriant vizija pati ranką vedžioja.
Dabar tautodailininkas, jei skuba, kaukę išdrožia ir per dvi dienas. Įprastai užtrunka tris, o jei neskuba — ir savaitę. Tik bute ankštoka, kai reikia tilpti su kirviu virtuvėje. Stengiasi kaimynų nepiktinti, kuo trumpiau triukšmauti ir kuo tyliau skaptuoti.
Išradingumas — beribis
Ant stalo lapeliuose — S. Tamulio bandymai eiliuoti. Šmaikštūs posmai skirti Užgavėnėms.
Šiaulietis pasitikslina: „Padeklamuoti trumpą — šiaip, ar ilgesnį — savo kūrybos?“. Ir išradingai, pakiliai, su intonacija per kambarį nuskrieja nuotaikingi posmai.
Ko jau ko, o išradingumo S. Tamuliui netrūksta. Vienoms Užgavėnėms buvo pasigaminęs ožį su uodega. Nuo smakro iki uodegos per kilpeles pervėrė žarnelę. Nors nerūko, dėl Užgavėnių pasiaukojo: pakėlęs kaukę patraukdavo cigaretę, ir, priėjęs prie sėdinčiųjų, išpūsdavo per žarnelę dūmus, kurie išlėkdavo per uodegą.
„Sergu ta liga ir turbūt nepagysiu. Ko gero, nepasigirsiu sakydamas, kad Lietuvoje esu labiausiai atsidavęs Užgavėnėms. Šiauliuose tai tikrai. Žinoma, kiti kaukių išdrožia gerokai daugiau nei aš, bet man Užgavėnės yra širdyje“, — neabejoja S. Tamulis.
KŪRYBA: Kiekviena Užgavėnių kaukė tautodailininkui Sauliui Tamuliui — tarsi vaikas.
KAUKĖ: Pijokėlio kaukė, kaip dera, su pamėlynavusia akimi.
LIUCIFERIS: Užsismaukęs velnio kaukę, tautodailininkas tampa grėsmingu personažu — Liuciferiu. Ši kaukė šiemet Rumšiškėse pripažinta gražiausia.
IŠMONĖ: Užgavėnių kaukės — išraiškingos, visos detalės apgalvotos iki smulkmenų.
BIOGRAFIJA: Rengdamasis tautodailininkų parodai Šiaulių dailės galerijoje, Saulius Tamulis savo biografiją išguldė ant medžio.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
