Uždarytą mokyklą naujai misijai prikelia spektaklis

Už­da­ry­tą mo­kyk­lą nau­jai mi­si­jai pri­ke­lia spek­tak­lis

Va­kar Vals­ty­bi­nis Šiau­lių dra­mos teat­ras (VŠDT) su­ren­gė neįp­ras­tą spau­dos kon­fe­ren­ci­ją-eks­kur­si­ją už­da­ry­to­je Šiau­lių Du­bi­jos mo­kyk­lo­je, kur sta­to­mas vie­nos da­lies spek­tak­lis „Dumb­las“ (pje­sės au­to­rė Ma­ria Ire­ne For­nes). „Dumb­las"– ne­tra­di­ci­nio for­ma­to spek­tak­lis, siū­lan­tis žiū­ro­vui nau­jų teat­ri­nių po­ty­rių neįp­ras­to­je erd­vė­je. Prem­je­ra įvyks lapk­ri­čio 25 ir 26 die­no­mis.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Į mo­kyk­lą grį­žo kul­tū­ra

Va­kar už­da­ry­ta Du­bi­jos mo­kyk­la at­gi­jo: kū­ry­bi­nė spek­tak­lio gru­pė pa­kvie­tė į teat­ra­li­zuo­tą eks­kur­si­ją.

Bu­vu­sio­je mo­kyk­los val­gyk­lo­je lėkš­tė­mis, puo­dais, ša­ku­tė­mis – vis­kuo, kas po ran­ka, už­gro­jo per­ku­si­nin­kas Gin­tau­tas Gas­ce­vi­čius. Pas­ku­ti­niais akor­dais nuai­dė­jo dūž­tan­čių lėkš­čių šu­kės. Gar­sai, iš­gau­na­mi iš mo­kyk­lo­je pa­lik­tų daik­tų, ly­dė­jo ir ke­liau­jant ko­ri­do­riais.

Imp­ro­vi­zuo­ta­me ba­re, skam­bant įra­šui apie ne­raš­tin­gu­mą, „vie­ną iš di­džiau­sių rykš­čių“, ar­ba­ta vai­ši­no spek­tak­lio he­ro­jė Mae (ak­to­rė Mo­ni­ka Šal­ty­tė). Ko­ri­do­riu­je ji ges­tais kvie­tė at­kreip­ti dė­me­sį į sten­de iš­ka­bin­tą in­for­ma­ci­ją.

Pas­ku­ti­nis su­sto­ji­mas – ak­tų sa­lė­je, vir­tu­sio­je teat­ro sce­na. Čia, G. Gas­ce­vi­čiui gy­vai įgar­si­nant vyks­mą, ak­to­riai su­vai­di­no iš­trau­ką iš spek­tak­lio.

Spek­tak­ly­je vaiz­duo­ja­ma sle­gian­ti sun­kiai dir­ban­čios vei­kė­jos Mae kas­die­ny­bė ir ją žlug­dan­ti ap­lin­ka. Du jos gy­ve­ni­me pa­si­ro­dę vy­rai – Loi­das ir Hen­ris – sie­kia skir­tin­gų tiks­lų, bet abu ne­lei­džia iš­trūk­ti iš kas­die­ny­bės ru­ti­nos.

Spek­tak­lio re­ži­sie­riai – Aa­ro­nas Kah­nas (JAV) ir Go­da Pa­le­kai­tė. Spek­tak­lis yra VŠDT ir VšĮ „Rat­her than Ha­pin­ness“ kop­ro­duk­ci­ja.

Pje­sės he­ro­jus įkū­ni­ja ak­to­riai Ai­das Ma­tu­tis, M. Šal­ty­tė, An­ta­nas Venc­kus. Spek­tak­lio gar­sas – G. Gas­ce­vi­čiaus, švie­sa – Ju­liaus Kur­šio.

Pa­sak VŠDT va­do­vo Au­ri­mo Žvi­nio, šis spek­tak­lis – iš­šū­kis ir eks­pe­ri­men­tas. A. Žvi­nys dė­ko­jo An­ta­no Si­rei­kos krep­ši­nio aka­de­mi­jai, ku­ri teat­rą įsi­lei­do į už­da­ry­tą mo­kyk­lą: „Kul­tū­ra, me­nas, kū­rė­jai pa­de­da at­gai­vin­ti ob­jek­tus, ku­rie yra pra­ra­dę sa­vo pir­map­ra­dę funk­ci­ją. Kū­ry­bi­nė bend­ruo­me­nė nau­jam gy­ve­ni­mui, nau­jai mi­si­jai pri­ke­lia šią mo­kyk­lą. Kul­tū­ra, švie­ti­mas grįž­ta į ob­jek­tą.“

VŠDT pir­mą kar­tą pri­sta­tys įvie­tin­to teat­ro prin­ci­pu su­kur­tą spek­tak­lį. Spek­tak­lio nuo­tai­ką žiū­ro­vai pa­jus jau pra­vė­rę pa­sta­to du­ris.

Bend­ra­re­ži­sie­rė G. Po­le­kai­tė sa­ko, kad įvie­tin­ta­me teat­re erd­vė, vie­ta ne tik da­ro įta­ką spek­tak­liui, bet ir jį są­ly­go­ja. Dėl vie­tos at­si­ran­da re­ži­sū­ros, sce­nog­ra­fi­jos, gar­so spren­di­mai.

„Lai­min­go at­si­tik­ti­nu­mo dė­ka at­si­ra­do­me čia. Iš pra­džių ši mo­kyk­la mums bu­vo pa­siū­ly­ta re­pe­ti­ci­joms. Atė­ję į mo­kyk­lą iš kar­to pa­ju­to­me, kad ir pa­ts spek­tak­lis tu­ri bū­ti čia“, – sa­kė G. Po­le­kai­tė. Ji at­krei­pė dė­me­sį ir į Šiau­lių mies­to spe­ci­fi­ką: ti­ki­si, kad spek­tak­lis pa­dės at­kreip­ti dė­me­sį į ap­leis­tas erd­ves.

VŠDT li­te­ra­tū­ri­nės da­lies ve­dė­jos No­me­dos Šat­kaus­kie­nės tei­gi­mu, spek­tak­lių ne­tra­di­ci­nė­se erd­vė­se yra su­ku­ria­ma vis dau­giau. Teat­ro­lo­gei yra te­kę ma­ty­ti spek­tak­lių, ro­do­mų ei­li­nia­me bu­te ar sto­ty­je – vie­ta yra ly­gia­ver­tis spek­tak­lio kom­po­nen­tas.

Išg­ry­nin­tas teat­ras

Pa­sak N. Šat­kaus­kie­nės, spek­tak­lio pje­sės au­to­rė Ma­ria Ire­ne For­nes bu­vo la­bai įta­kin­ga fi­gū­ra praė­ju­sio am­žiaus 6–7 de­šimt­me­čio Niu­jor­ke. 1983 me­tais pa­ra­šy­tas „Dumb­las“ – vie­nas po­pu­lia­riau­sių šios au­to­rės kū­ri­nių.

Spek­tak­lio bend­ra­re­ži­sie­rius A. Kah­nas ža­dė­jo ki­tą mė­ne­sį ap­lan­ky­ti Alz­hei­me­rio li­ga ser­gan­čią pje­sės au­to­rę.

A. Kah­nas šią pje­sę „at­ra­do“ 1992 me­tais, o 1996 me­tais pa­gal ją pir­mą kar­tą pa­sta­tė spek­tak­lį. Ame­ri­kie­tis iš­sky­rė sa­vi­tą au­to­rės ra­šy­mo sti­lių. Jo tei­gi­mu, bū­dai, ku­riais kū­rė spek­tak­lį Šiau­liuo­se, yra pa­na­šūs į tuos, ku­riais au­to­rė su­kū­rė pje­sę. Pir­ma at­ran­da­mas ob­jek­tas, o ta­da su­ku­ria­mas cha­rak­te­ris.

Spek­tak­lis lie­čia daug te­mų, bet pa­grin­di­nės yra skur­das ir fe­mi­niz­mas. Svar­bus leit­mo­ty­vas – ne­raš­tin­gu­mas.

A. Kah­no tei­gi­mu, žmo­nės, pir­mą kar­tą pa­ma­tę pje­sės vei­kė­jus, sa­vęs su jais ne­ta­pa­ti­na, gal­vo­ja, kad yra vi­sai ki­to­kie ir ne­tu­ri nie­ko bend­ra. Bet spek­tak­lį pa­ma­tę iki pa­bai­gos su­pran­ta ale­go­ri­ją: esa­me tie pa­tys žmo­nės. Pje­sė yra iš­gry­nin­to, ties­mu­ko, tie­sio­gi­nio teat­ro pa­vyz­dys.

A. Kah­no ma­ny­mu, tra­giš­ka spek­tak­lio ener­gi­ja nu­te­ka ir į kū­ry­bi­nę ko­man­dą: „Kai spek­tak­lį re­ži­sa­vau prieš 21 me­tus, tra­ge­di­ja ly­dė­jo kū­ry­bi­nę ko­man­dą, bet pje­sė bu­vo stip­ri. Da­bar mū­sų kū­ry­bi­nia­me pro­ce­se bu­vo tra­ge­di­jos, skaus­mo, kan­čios, bet spek­tak­lis yra la­bai stip­rus.“

Ly­gia­ver­čiai per­so­na­žai

G. Gas­ce­vi­čiaus in­dė­lį į spek­tak­lį A. Kah­nas įvar­di­jo api­bū­di­ni­mu „su­gro­ti sce­nog­ra­fi­ją“.

„Tai yra sri­tis, ku­rią aš ty­ri­nė­ju – erd­vės skam­be­sys, įvai­rių daik­tų, ra­kan­dų pa­nau­do­ji­mas gar­si­nei iš­raiš­kai. Per­so­na­žų pe­ri­pe­ti­jos įpa­rei­go­ja di­na­miš­kiau rea­guo­ti į ener­gi­nius pa­ki­ti­mus“, – sa­kė G. Gas­ce­vi­čius.

Pag­rin­di­nio vaid­mens spek­tak­ly­je nė­ra – vi­si trys per­so­na­žai yra vie­no­dai svar­būs. Mo­ters per­so­na­žas yra bū­ti­na są­ly­ga vy­rams iš­gy­ven­ti.

„Nau­ja erd­vė at­ve­ria ke­lius nau­jai ko­ky­bei“, – sa­kė M. Šal­ty­tė, par­tne­riams dė­ko­da­ma už kar­tais su­dė­tin­gą, kar­tais links­mą pro­ce­są. Ak­to­rė ma­gist­ro dar­bą taip pat kū­rė ne­tra­di­ci­nė­je erd­vė­je.

Šlu­bas, au­tis­tas, su­si­kūp­ri­nęs, su­pu­vęs iš vi­daus, bet mu­zi­ka­lus sau. Toks spek­tak­ly­je tam­pa A. Ma­tu­tis. Ak­to­rius sa­kė, kad šis vaid­muo yra la­bai sun­kus fi­ziš­kai.

A. Venc­kui ne­tra­di­ci­nė erd­vė – ne nau­jie­na, ak­to­rius yra vai­di­nęs da­bar­ti­nė­je Ig­na­co Lo­jo­los baž­ny­čio­je. „Ma­no me­tuo­se nė­ra ko bi­jo­ti, man pa­siū­lė, pa­ban­džiau“, – sa­kė ak­to­rius. Ir juo­kau­da­mas pri­dū­rė, jog teat­ras su­ga­di­no mo­kyk­lą: iš­šla­vė, iš­va­lė – prieš ke­lias die­nas vis­kas at­ro­dė ge­ro­kai pra­sčiau.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Spek­tak­ly­je vai­di­na Vals­ty­bi­nio Šiau­lių dra­mos teat­ro ak­to­riai An­ta­nas Venc­kus, Ai­das Ma­tu­tis ir Mo­ni­ka Šal­ty­tė.

Per­ku­si­nin­kas Gin­tas Gas­ce­vi­čius gro­jo už­da­ry­to­je Du­bi­jos mo­kyk­lo­je li­ku­siais daik­tais.

Imp­ro­vi­zuo­tos eks­kur­si­jos prie­ša­ky­je – spek­tak­lio he­ro­jė Mae (ak­to­rė Mo­ni­ka Šal­ty­tė).

Spek­tak­lis „Dumb­las“ bus ro­do­mas ap­leis­tos, jau ke­le­rius me­tus ne­vei­kian­čios Du­bi­jos mo­kyk­los ak­tų sa­lė­je. Spek­tak­lį vie­nu me­tu ga­lės žiū­rė­ti 70–80 žmo­nių.

Spek­tak­lio idė­jos au­to­riai ir re­ži­sie­riai – Aa­ro­nas Kah­nas (JAV) ir Go­da Pa­le­kai­tė.