Naujausios
Pasirašyta taikos sutartis
Gruodį, artėjant kalėdinėms šventėms, Kraujo centre apsilankiusi ir davusi kraujo LNK televizijos žurnalistė, donorė Ligita Gorodničenko reportažui pakalbino čia dirbusias medikes Ingą Krivickienę ir Ingridą Skridailienę. Daugiau kaip po 25 metus darbo stažo turėjusios specialistės buvo gerai pažįstamos miesto donorams.
Televizijos žiniose parodytame reportaže jos kalbėjo, kad per šventes donorai būna mažiau aktyvūs, be to, žiemą jų skaičių sumažina įvairios ligos, kad prisikviesti aukojančių kraują reikia nemažų pastangų. Per dieną darbuotojos išsiunčia iki 1 000 SMS žinučių, skambina donorams ir kviečia duoti kraujo. Šiauliuose kasdien sulaukiama apie dvidešimt kraują aukojančių miestiečių, tačiau sausį jų įprastai būna mažiau, todėl sumažėja ir kraujo atsargos.
Šis reportažas nepatiko Nacionalinio kraujo centro direktoriui Daumantui Gutauskui. Jis dar gruodžio 19 dieną nusprendė atleisti medikes iš darbo už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, nes be vadovo leidimo bendravo su žiniasklaida ir esą paskleidė įstaigą menkinančią informaciją. Specialistės buvo atleistos be išeitinių kompensacijų.
Šis atleidimo faktas sukėlė didelį rezonansą. Tarpininkaujant Šiaulių miesto savivaldybei, medikės greit gavo darbą Šiaulių centro poliklinikoje, tačiau dėl neteisėto atleidimo kreipėsi į Darbo ginčų komisiją.
Jos laikėsi santūriai, viešai situacijos nekomentavo, nenorėdamos pakenkti pačiai donorystės idėjai.
Šią savaitę Darbo ginčų komisijoje abi medikės su savo buvusia darboviete pasirašė taikos sutartį. Jos neprašė grąžinti į darbą, tačiau už neteisėtą atleidimą joms bus išmokėtos kompensacijos. Taikos sutarties sąlygos turi konfidencialumo reikalavimą, todėl nėra skelbiamos. Ieškinio suma siekė beveik 30 tūkstančių eurų, gali būti, kad taikos sutartyje ši suma yra kiek sumažinta. Be to, įstaiga samdėsi Vilniuje dirbančios advokatų kontoros du advokatus, tad teisinės išlaidos taip pat turėtų būti nemenkos.
Neoficialiais duomenimis, medikės buvo supažindintos su vidaus tvarka, kurioje numatyta, kaip bendrauti su žiniasklaida, jau po pasirodžiusio reportažo.
Kaip galima už kvietimą tapti donorais atleisti iš darbo?
Reportažo, dėl kurio buvo atleistos medikės, autorė ir ilgametė donorė Ligita Gorodničenko negalėjo patikėti, kad darbuotojos buvo atleistos dėl tokios priežasties. Ji akcentavo, kad moterys dirbo, davė interviu tik dėl įstaigos, ne dėl savo asmeninių užgaidų.
„Man išvis nesuvokiama, kaip galima atleist darbuotojas, kurios prieš kamerą paprašo tapti donorais, dovanoti kraujo ir daryti gera. Jos prašė nelikti abejingus ir prisidėti prie donorystės. Donorų trūksta nuolat, dažnai pati gaunu SMS žinutes su prašymu dovanoti kraujo. Po atleidimo teko pačiai kalbinti ir Kraujo centro vadovą, klausiau jo, ar nebūtų užtekę tik žmogiškai pabarti, nors ir pažeidė taisykles, tai jo atsakymas buvo: gal ir galėjom, bet jau padaryta tai, kas padaryta. Toks požiūris man nepasirodė garbingas. Vadovui lyg ir nieko nenutiko, o daug metų donorystės centrui atidavusios moterys – tiesiog išmestos“, – piktinosi žurnalistė.
Ji kraujo donoryste užsiima nuo 18 metų, nuolat matydavo tas pačias moteris dirbant, sveikindavosi su jomis mieste, kol, atrodytų, dėl menko nesusipratimo jų įstaigoje tiesiog neliko.
Reikalaus, kad žala būtų išieškota iš vadovo
Sausį Šiauliuose posėdžiavo LR Seimo Sveikatos reikalų komitetas. Ten dalyvavęs sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas žadėjo situaciją išsiaiškinti, o komiteto pirmininkas Antanas Matulas piktinosi, kad tokia situacija mūsų visuomenėje apskritai įmanoma.
Paprašėme A. Matulą pakomentuoti taikos sutarties pasirašymo faktą.
„Aš buvau šokiruotas išvažiuojamojo posėdžio Šiauliuose metu, kad tokie dalykai dar dedasi, kad jauni vadovai gali už tokius dalykus atleisti žmogų“, – emocingai stebėjosi parlamentaras.
Jis pasakojo, kad praėjusią savaitę šių moterų atleidimo klausimą buvo įrašęs į komiteto darbotvarkę, tačiau pačių medikių prašymu jis buvo atidėtas. Moterys prašė sulaukti Darbo ginčų komisijos verdikto.
„Sveikinu moteris laimėjus ginčą. Su savo komanda jau viską aptariau. Savo, o jei komitetas pritars, ir komiteto vardu kreipsiuosi į sveikatos apsaugos ministrą, kad įvertintų Kraujo centro direktoriaus tinkamumą eiti pareigas. Tai ne pirmas atvejis, kai buvo atleisti žmonės. Mažų mažiausiai reikalausime, kad iš jo būtų išieškotos atleistoms moterims išmokėtos lėšos, nes žala padaryta didžiulė, įstaigos reputacijai padaryta žala didžiulė, tokie atvejai neturi praeiti kaip niekur nieko. Medžiaga bus išplatinta komiteto nariams, jie bus supažindinti su situacija“, – aiškino komiteto pirmininkas.
Jis pasidžiaugė, kad Lietuvoje demokratija egzistuoja, kad yra sistema, kuri geba apginti žmogų.
„Gėdingas, sunkiai suvokiamas atvejis, kad už interviu, kuriuo skatinama žmones duoti kraują, vadovas geba pripaišyti, kad tai yra šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Gėda, kad tokie žmonės gali vadovauti. Reikia peržiūrėti konkursų nuostatas. Konkursus laimi žmonės, kurie turi išsilavinimą, bet neturi vadybinio darbo patirties ir loginio mąstymo. Kaip šitą pakeisti nelabai ir žinau“, – sakė A. Matulas.
Jis teigė, kad Sveikatos apsaugos ministerija žadėjo išsakyti savo poziciją, kai bus aiškios taikos sutarties sąlygos.
Ministro patarėjas Tomas Bagdonas žiniasklaidai aiškino, kad ministerijai šiuo metu yra žinomas tik faktas, kad susitarimas – tarp atleistų darbuotojų ir Nacionalinio kraujo centro – yra pasiektas. Šalys darbo ginčą išsprendė taikiai – sudaryta abi šalis tenkinanti taikos sutartis, kuri įsigalioja nuo jos pasirašymo datos ir privaloma abiem šalims. Ministerija nėra sutarties šalis, todėl daugiau informacijos apie taikos sutarties turinį ir jos sąlygas neturi.
Anot patarėjo, ministras kreipėsi į Nacionalinio kraujo centro vadovą, nurodydamas pateikti detalesnį paaiškinimą, kokiu pagrindu ir kokiomis sąlygomis buvo pasiektas toks susitarimas, kai pirminėje atleidimo priežastyje nurodoma darbuotojų atleidimo priežastis – „už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus“ ir kodėl nebuvo laukta Darbo ginčų komisijos išvados. Vadovo veiksmai bus vertinami gavus jo paaiškinimą.
Nacionalinio kraujo centro direktorius atostogauja.
Šiaulių donorai taip pat neketina ramiai stebėti situaciją. Dėl diskredituotos donorystės idėjos ketinama kreiptis į ministeriją, prašant įvertinti Nacionalinio kraujo centro vadovo tinkamumą eiti pareigas.
Mikroklimatas NKC Šiaulių mobiliajame punkte nėra geras
Situacija Nacionalinio kraujo centro Šiaulių mobiliajame punkte domėjosi ir Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Patikrinimo metu buvo tikrinama, kaip darbdavys vykdo teisės aktų nuostatas, susijusias su smurto ir priekabiavimo darbe prevencija. Buvo bendrauta su darbuotojais, vertinta dokumentacija. Siekiant įvertinti bendrą mikroklimatą, įstaigoje atlikta anoniminė darbuotojų apklausa, kurioje dalyvavo 109 darbuotojai. Rezultatai parodė, kad bendroji situacija dėl psichologinės atmosferos įstaigoje nėra pakankamai gera.
VDI padarė išvadą, kad „nors darbdavys ir ėmėsi įvairių teisinių ir organizacinių priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti, tačiau šios priemonės nėra pakankamos darbuotojų psichologiškai saugiai aplinkai užtikrinti, todėl darbdavys turi taikyti kitas papildomas priemones, padėsiančias užtikrinti darbuotojams psichologiškai saugias darbo sąlygas bei pagerinti jų emocinę būseną“.
Įvertinus patikrinimo metu surinktą medžiagą bei anoniminių anketų duomenis, darbdaviui pateiktos rekomendacijos, kurios galėtų gerinti psichosocialinę darbo aplinką, užtikrinti smurto ir priekabiavimo darbe prevenciją bei patobulinti kai kurias darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo sritis.
