Naujausios
Už stalčiaus puošmenas mokami milijonai
Su Europos Sąjungos pinigais sukurtas naujas mechanizmas, kaip iš jų prasimaitinti. Nori gauti pinigų projektui — renk galimybių studiją, kurioje kažkas pabraižys ar pasapnuos, kokios galimybės, pavyzdžiui, Šiauliuose kurti Logistikos centrą. Skambiai pavadintiems popieriniams projektams sumokami milijonai, o tos neprofesionaliai įvertintos „galimybės“ atgula į stalčių. Pristeigta galimybių studijas rengiančių firmų firmelių, tačiau joms nekeliami jokie reikalavimai.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Nustebino kaina
Šiaulių miesto savivaldybės Tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto nariai, sužinoję, kad iš šiemet surinktų viršplaninių pajamų 679 tūkstančius litų ketinama skirti Logistikos centro galimybių studijai ir dokumentams parengti, labai nustebo.
Šią sumą politikams pranešusi Savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Kazimiera Daujotienė sakė, kad iš pradžių šiai galimybių studijai planuota skirti pusę milijono. Savivaldybė studijai atlikti buvo skelbusi net du konkursus. Po konkursų suma tik išaugo.
„Kam tokia studija, jeigu mes viską žinome patys, ką reikia daryti su Logistikos centru“, — stebėjosi komiteto narys Justinas Sartauskas.
Į komiteto posėdį skubiai buvo iškviesta Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėja Aistė Žalevičienė. Ji paaiškino, kad „pateikti studijos dokumentą“ reikalauja Susisiekimo ministerija.
A. Žalevičienė bandė raminti politikus, kad 85 procentus numatytos sumos Savivaldybė susigrąžins iš Europos Sąjungos fondų, o Savivaldybei realiai ši studija kainuosianti „tik 15 procentų“ sumos. 15 procentų — daugiau, nei 100 tūkstančių litų iš Savivaldybės kišenės.
Milijonas jau išleistas
Šiaulių miesto savivaldybė įvairioms galimybių studijoms jau yra išleidusi apie milijoną litų. A. Žalevičienė pripažįsta, kad dalis jų liko gulėti stalčiuje niekam nereikalingos, nes „parengtos nekompetentingai“.
A. Žalevičienė prisiminė, kad Savivaldybė jau yra pirkusi vieną galimybių studiją Logistikos centrui 2006 metais. Savivaldybei tai kainavo 30 tūkstančių litų. Ji, pasak A. Žalevičienės, Susisiekimo ministerijos buvo atmesta, kaip visiškai netinkama. Tačiau pinigus už studijos parengimą vis tiek Savivaldybė sumokėjo. „Todėl reikia dar vienos studijos Logistikos centrui ir mes turime ją parengti“, — pripažino A. Žalevičienė.
Pirmoji, pasak A. Žalevičienės, Savivaldybės užsakyta ir nupirkta galimybių studija buvo dėl Šiaulių pramoninio parko. Ji, rengta drauge su detaliuoju planu, kainavo 650 tūkstančių litų. Pinigai iš Europos Sąjungos fondų.
Aukštabalio multifunkcinio komplekso galimybių studija kainavo 75 tūkstančius litų. 85 procentus šios sumos padengė Europos Sąjungos pinigai, likusią sumą Šiaulių savivaldybės biudžetas.
Lietaus nuotėkų sistemos mieste išvystymo galimybių studija kainavo 149 tūkstančius litų, 15 procentų sumos turėjo padengti Savivaldybė.
Šiaulių viešojo keleivinio transporto vystymo galimybių studija Savivaldybės biudžetui kainavo per 55 tūkstančius litų. Ši studija, pripažino A. Žalevičienė, atgulė į stalčių, nes yra „prastai parengta“.
Dar buvo rengta galimybių studija Salduvės parkui už 35 tūkstančius litų. Galimybių studija atgulė stalčių. Ją atliko Šiaulių regiono plėtros agentūra. Galimybių studijoje buvo žadėta, kad bus atliekami archeologiniai, biologiniai ir kitokie Salduvės parko ir piliakalnio tyrinėjimai. Sutvirtinti piliakalnio šlaitai, įrengta ant piliakalnio viršūnės apžvalgos aikštelė su žiūronais, nutiesti takai, įrengtas apšvietimas, laiptai, suolai, stendai, rodyklės, pavėsinės, laužavietės, tualetai. Šiuos darbus buvo numatyta atlikti iki 2010 metų gruodžio 31-osios.
Įvykdyta tik tai, kad Norvegijos finansinių mechanizmų fondo gautų pinigų Šiaulių regiono plėtros agentūrai už galimybių studiją Savivaldybė sumokėjo 35 tūkstančius litų.
Be galimybių studijų net nesikalba
Šiuo metu Savivaldybė yra užsakiusi dar daugiau galimybių studijų.
Nepabaigta Šiaulių oro uosto galimybių studija, už kurią bus paklota apie 60 tūkstančių litų, 15 procentų sumos — Savivaldybės biudžeto pinigai.
„Man tos studijos nereikia, aš ir taip žinau, ką daryti su oro uostu. Jeigu studijos reikia Savivaldybei, tegul mėto pinigus“, — neslėpė oro uosto direktorius Romas Mikšys.
Šiuo metu dar nepasibaigę Savivaldybės skelbti konkursai pirkti dar tris galimybių studijas: Daušiškių kapinėms, futbolo kompleksui Dainų parke bei Korsako gatvėje numatytam statyti socialiniam būstui.
Kol neatplėšti konkurso vokai, šių galimybių studijų kaina — nežinoma.
Kam reikalingos galimybių studijos, melžiančios didžiules sumas?
„Galimybių studija yra ekonominis projektas, kuris parodo ketinamo vykdyti projekto poreikį, atsiperkamumą. Be galimybių studijų su mumis Ūkio, Susisiekimo ministerijos net nesišneka dėl konkrečių projektų, finansuojamų iš Europos Sąjungos lėšų. Sako, parodykit studiją — dokumentą, o tada kalbėsime apie projekto finansavimą" - sakė A. Žalevičienė.
Už galimybių studijas mes priversti mokėti todėl, kad prieitume prie didesnių — projekto įgyvendinimui skirtų pinigų. Galimybių studijų besąlygiškai reikalaujama ir tada, kai projektas bus vykdomas iš viešojo ir privataus kapitalo. Esame priversti pirkti galimybių studijas. Jeigu jos garantuotai būtų geros — matau prasmę jas pirkti„.
Pasipinigavimas
„Galimybių studijų rengėjų apstu. Nemažai tokių, kurie ateina į konkursus pasipinigauti ir su tokiais labai daug vargo“, — neslėpė A. Žalevičienė.
Internetinėje paieškoje suradome ne vieną dešimtį Lietuvoje įsisteigusių įmonių, rengiančių galimybių studijas. Jos pradėjo masiškai kurtis tada, kai pajuto, kad galima „prasimaitinti“ iš Europos Sąjungos pinigų, o biudžetinės įstaigos yra priverstos užsisakinėti galimybių studijas, vadinasi, užsakymų visada bus ir už juos galima paprašyti brangiau. “Ne paslaptis, kad Lietuva — “švogerių“ kraštas“, — užsiminė A. Žalevičienė.
Savivaldybė pagal Viešųjų pirkimų įstatymą privalo rinktis pigiausią kainą pasiūliusį konkurso dalyvį.
„Kokia kaina, toks ir rezultatas. Todėl nupirkti kokybišką paslaugą yra be proto sunku. Labai blogai, kad privalome pirkti paslaugą iš įmonių, kurių veiklos, galimybių niekas nevertina, nesertifikuoja, neakredituoja. Už jų pagamintą broką niekas neatsako“, — neslėpė A. Žalevičienė.
Ji pasakojo, jog yra galimybių studijas rengiančių firmų, kurios net neišėjusios iš savo kabineto Vilniuje, parengia galimybių studiją Šiauliams. Tokios studijos taip pat gulė į stalčių, bet už jas teko sumokėti pinigus.
Vedėja A. Žalevičienė sakė, kad sutartyse su konsultacinėmis firmomis numato baudas. „Tačiau galimybių studijas rengiančios firmos yra labai gudrios, žino visas vingrybes, kaip išsisukti, kad mes neįrodytume, jog darbas atliktas prastai. Jie puikiai žino, jeigu samdytume ekspertus, kurie tikrintų jų darbą, išleistume dar papildomai pinigų, kurių ir taip trūksta“, — pasakojo A. Žalevičienė.
Ji pripažino, kad mažesnių rajonų savivaldybės yra dar labiau apgaudinėjamos su galimybių studijomis ir yra priverstos mokėti pinigus už absoliutų broką.
Laikas spręsti, bet nėra kam
„Laikas spręsti šias problemas šalies mastu. Kai projektui naudojami Europos Sąjungos pinigai, sąmatos dirbtinai išpučiamos galimybių studijomis. Ar tikrai galimybių studijų vertė yra šimtai tūkstančių, pusė milijono litų?“ — stebėjosi Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto narys Justinas Sartauskas.
Ūkio ministerijos atstovė Laura Šebekienė mums ilgai ieškojo, kas iš ministerijos atstovų galėtų pakomentuoti problemą dėl galimybių studijų. Nusiuntėme klausimus apie tai, kodėl yra būtina rengti galimybių studijas. Ar tai sugalvojo ministerijos, ar tai, duodama pinigus, Lietuvai deleguoja Europos Sąjunga?
Komentuoti pasiūlė Ūkio ministerijos kanclerį Gediminą Miškinį, tačiau jis, prisipažinęs, kad nelabai išmano galimybių studijų klausimą, atsiprašė ir greitai atsisveikino.
Kreipėmės ir į Seimo Ekonomikos komiteto narius. Įstatymus leidžiantys įvairių partijų atstovai tikino nieko negirdėję apie „kažkokias galimybių studijas“.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas, buvęs ekonomikos ministras penktojoje ir šeštojoje Vyriausybėse Julius Veselka taip pat prisipažino nieko negirdėjęs apie milijonus litų „suvalgančias“ galimybių studijas: “Galiu pasakyti tik tiek: rinka yra sukčių rojus“.
STUDIJA: Pagal Salduvės parko galimybių studiją, pirktą už 35 tūkstančius litų, jau iki šių metų gruodžio 31dienos čia turėjo stovėti suoliukai, įrengtas apšvietimas, laužavietės, pavėsinės ir laiptai. Pinigai sumokėti. Galimybių studija gulė į stalčių. Jokie darbai net nepajudėjo.
PASIPINIGAVIMAS: Šiaulių miesto savivaldybės Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėja Aistė Žalevičienė pripažino, kad gausybės galimybių studijų rengėjų tikslas — pasipinigavimas.
Jono TAMULIO nuotr.
KOMENTARAS
Europos Sąjungos pinigai — mūsų biudžeto dalis
Petras AUŠTREVIČIUS, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas :
— Galimybių studija yra neišvengiama bet kokio rimto projekto rengimo ir įgyvendinimo dalis. Tačiau Lietuvoje jaučiamas padidintas susidomėjimas galimybių studijų rengimu. Susidaro įspūdis, kad galimybių studija yra ta kaina, kurią privalo sumokėti visuomenė, patenkindama Vyriausybėje, savivaldybėse dirbančių politikų, valdininkų smalsumą.
Neretai galimybių studijos parodo, kad neverta šio projekto įgyvendinti, tačiau sumokėta pinigų suma už galimybių studiją tikrai nebūna kukli. Akivaizdu, kad galimybių studijos atvėrė puikią verslo nišą konsultacinėms firmoms.
Su galimybių studijomis ir išlaidavimu joms tas pats vyksta visoje Lietuvoje. Pavyzdžiui, Vilniuje už 600 tūkstančių litų buvo atlikta Gugenheimo muziejaus galimybių studija. Didžiuliai pinigai išmesti, o projektas neįgyvendinamas.
700 tūkstančių litų, išleisti Šiaulių Logistikos centro galimybių studijai, galėtų sudaryti gana rimtą dalį paties logistikos centro projekto įgyvendinimo.
Kada mes suprasime, kad Europos Sąjungos skiriamos lėšos yra Lietuvos nacionalinio biudžeto sudėtinė dalis ir jas reikia leisti taip pat pamatuotai, kaip ir Lietuvos biudžeto pinigus?
Manau, Ūkio, Susisiekimo ministerijos, būtinai reikalaudamos didžiulių galimybių studijų pagal Europos Sąjungos reikalavimus galėtų vadovautis sveiko proto principais.
Valdo KOPŪSTO (ELTA) nuotr.
