Už maistą mokame brangiau

„ŠIAULIŲ KRAŠTO“ TYRIMAS

Už maistą mokame brangiau

Nors prekybininkai skundžiasi, kad vartojimas nukrito iki 2004 metų lygio, maistas nepinga. Atvirkščiai, būtiniausių maisto produktų krepšelis nuo balandžio pabrango, mūsų skaičiavimu, trimis litais. Akcijos, nuolaidos ir pasiūlymai „du už vieną“ veikia gana apgaulingai — net ir sunkmečiu už būtiniausius produktus mokame brangiau.

Sigita STONKIENĖ

siga@skrastas.lt

Maistas nepinga

„Šiaulių kraštas“ pastaruosius penkerius metus fiksuoja maisto produktų kainas didžiuosiuose prekybos centruose. Tyrimas parodė, kad populiariausių maisto produktų krepšelis — grietinė, sviestas, kava, cukrus, kruopos, obuoliai, mėsa, pieno produktai — nuo 2004-ųjų pabrango vidutiniškai 39 procentais.

Skaitytojams priminsime, kad, fiksuodami kainas, paprastai renkamės pigiausius tos rūšies produktus, kuriuos galėtų įpirkti ir mažiausias pajamas turintis pirkėjas.

2004 metų gegužę tų pačių būtiniausių produktų krepšelis kainavo per 63 litus. 2005 metais jis buvo dagiau negu litu atpigęs — 62,50 lito, o 2007 jo kaina gerokai šoktelėjo aukštyn: 76,56 lito.

Šių, sunkmečio metų, balandį tie patys produktai krepšelyje jau kainavo 88,67 lito, o rugpjūtį jau — 91,63 lito.

Nors prekybininkai skundžiasi, kad vartojimas mažėja, o parduotuvės pirkėjų labui geltonuoja nuo akcijų, akivaizdu: nuolaidos iš esmės sutaupyti nepadeda.

Pavyzdžiui, kilogramas jautienos faršo „Maximoje“ šių metų balandį kainavo 13,99 lito. Praėjusį savaitę tame pačiame prekybos centre jo kaina buvo tokia pati — 13,99 lito. Beje, 2007-aisiais kilogramas jautienos faršo kainavo 9,99 lito,

O štai obuoliai praėjusią savaitę buvo gana pigūs: pigiausi akcijiniai kainavo 0,99 lito (balandį — 1,49 lito).

Užtat ženkliai brango broilerių filė. Pavasarį kilogramas kainavo 18,99 lito, dabar — 22,99 lito.

Kiaušinių praėjusią savaitę „Maximoje“ buvo galima nusipirkti pigiau nei balandį — už 3,89 lito (balandį — 5,39 lito).

Šiek tiek atpigo „Ventos“ sviestas, dabar vadinamas tepiu riebalų mišiniu. Balandį 200 gramų kainavo 3,28 lito, rugpjūtį — 2,99 lito, o “Norfoje“ dar visu litu pigiau — 1,99 lito.

380 gramų „Dvaro“ grietinės kaina stabili: 3,99 lito.

Vasarą netikėtai šoktelėjo „Jakobs“ kavos (250 gramų) kaina. Pavasarį beveik visuose prekybos centruose ji buvo akcijinė — 5,99 lito, be akcijos — 6,79 cento. Dabar beveik visuose prekybos centruose toks pat pakelis jau kainuoja 7,69 lito.

Taigi ką beskelbtų akcijos, krepšelio aritmetika kalba už save: nuo pavasario tų pačių maisto produktų krepšelis pabrango 2 litais 96 centais.

Laukia sunkus ruduo

Nors sunkmetis įsibėgėja, prognozuojama, kad maistas ir toliau brangs. Verslininkai su nerimu laukia rugsėjo, kai PVM didės nuo 19 iki 21 procento.

„Laukia sunkus ruduo ir žiema“, — sakė Renata Saulytė, didžiausio prekybos tinklo “Maxima“ atstovė spaudai. Jos žodžiais, kol kas sunku pasakyti, kokių sprendimų griebsis gamintojai. Savo ruožtu, patikino atstovė, “prekybininkai būtiniausių prekių kainų tikrai nedidins“.

R. Saulytė pažymėjo, kad metų pradžioje, po pirmojo PVM didinimo, dalis produktų — mėsa, žuvis — iš karto brango, o pavasarį ir vasaros pradžioje šiek tiek pigo.

Tarp pavasarį atpigusių maisto produktų atstovė minėjo pieno produktus, šviežią mėsą, daržoves, kruopas, aliejų.

Vis dėlto, anot R. Saulytės, vasaros rezultatai labai prasti. Apyvarta mažėja, o kainas pradėję mažinti gamintojai ir tiekėjai guodžiasi, kad jų rezervai baigia išsekti.

Gamintojus ir prekybininkus neramina ženkliai sumažėjęs vartojimas. Šiuo metu vartojimas, anot R. Saulytės, krito iki 2004— 2005 metų lygio ir toliau ritasi žemyn, o būtiniausių maisto produktų krepšelis linkęs trauktis. „Jeigu anksčiau žmonės pirkdavo 3 sūrelius, dabar — vieną, bet kokybės — neatsisako“, — sakė atstovė.

Daugiau kaip penktadalį „Maximos“ apyvartos sudaro prekės su nuolaidomis, nors dar vasaros pradžioje šis rodiklis nesiekė 10 procentų. “Mūsų parduotuvės jau geltonos nuo akcijų ženklų, nuolaidos siekia 30 procentų ir daugiau“, — sakė R. Saulytė.

Pasak atstovės, tolesnio kainų mažėjimo nesitikima, nebent dar labiau mažėtų vartojimas. Ji paneigė kalbas esą skirtinguose miestuose esančiose „Maximose“ tų pačių maisto produktų kainos skiriasi. R. Saulytės teigimu, Kaune, Klaipėdoje, Vilniuje, Šiauliuose ir kituose miestuose “Maximos“ prekybos centruose kainos yra absoliučiai identiškos.

Jaučia aršią konkurenciją

Kalbinti prekybos tinklų atstovai minėjo aršią konkurenciją. Štai „Norfa“ pastaruoju metu skelbiasi iki 20 procentų sumažinusi savo antkainį.

„Sausis ir vasaris mums buvo nuostolingas. Esame ant ribos“, — “Šiaulių kraštui“ sakė Darius Ryliškis, “Norfos“ atstovas spaudai.

Siekdama išsaugoti pirkėją, „Norfa“ taip pat skelbia akcijas, be to, tam tikromis valandomis visiems produktams taikomos papildomos nuolaidos, dėl palankesnių kainų nuolatos deramasi su gamintojais ir tiekėjais.

Verta palyginti gamintojus

Specialus maisto produktų kainų tyrimas padėjo atskleisti, kad skaitydami etiketes bei lygindami kainas vartotojai galėtų sutaupyti iki 20 procentų išlaidų tam tikriems maisto produktams. Maisto produktų, kurių kainas lygino vartotojų nevyriausybinės organizacijos Lietuvos vartotojų institutas ekspertai, sudėtis ir kokybė buvo panaši.

Paaiškėjo, kad daugiausia sutaupyti galima perkant pieniškas dešreles. Tos pačios aukščiausios kokybės rūšies, panašaus svorio dešrelių pakuočių kainos skyrėsi 37 procento (2,49 lito). Taip pat nemažai sutaupyti galima atidžiai renkantis juodą duoną (18 procento arba 0,40 lito ), pieną (15 procento arba 0,32 lito). Mažiausiai sutaupyti pavyks perkant jogurtą — 4 procento (0,10 lito).

Zita Čeponytė, Lietuvos vartotojų instituto vadovė, išvardijo dažniausias vartotojų klaidas, lyginant maisto produktų kainas.

Didesnė produkto kilogramo ar litro kaina nebūtinai atspindi aukštesnę kokybę.

Vartotojai dažnai perka didesnes maisto produktų, pavyzdžiui, jogurto, pakuotes, tikėdamiesi, kad tai padės sutaupyti. Tačiau pasenusį ir šaldytuve užsistovėjusį produktą tiesiog reikės išmesti, todėl prieš perkant, verta apgalvoti ir reikalingus produktų kiekius.

Nevertėtų pasitikėti produkto, kaip pigiausio, įvardijimu. Sunkmečiu atsirado daug vadinamųjų „pigių produktų“ linijų, taip pat šūkių “pigiausias“ ir panašiai.

„Patarčiau nepasitikėti tokia informacija ir patiems peržiūrėti lentynas, ar tikrai neįmanoma nusipirkti tokios pat ar panašios kokybės produkto pigiau“, — teigia Z. čeponytė.

POZICIJA: Nors prekybos centrai mirga nuo akcijų, maistas iš esmės nepinga.

KREPŠELIS: Tų pačių produktų kainos skirtinguose prekybos centruose svyruoja nuo keliasdešimties centų iki lito arba daugiau.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

Būtiniausių maisto produktų krepšelio kainos

2004 metais — 63,74 lito;

2005 metais — 62,50 lito;

2007 metais — 76,56 lito;

2009 metai (balandis) — 88,67 lito;

2009 metai (rugpjūtis) — 91, 63 lito.

Šaltinis: „Šiaulių krašto“ kainų tyrimas