Naujausios
Už gydymą ligoninėje moka ne tik užsieniečiai
Pasigirdus raginimams, kad Lietuva galėtų uždirbti iš gydomojo turizmo, „Šiaulių kraštas“ paklausė Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktorės Vaivos Makštutienės, ar dažnai užsieniečiai atvyksta gydytis į Respublikinę Šiaulių ligoninę?
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Pacientai ir iš Rytų, ir iš Vakarų
Medicinos direktorės duomenimis, kol kas atvejai, kai ligoninėje gydomi užsieniečiai, yra pavieniai. Teko gydyti pacientus, atvykusius ir iš Vakarų Europos, ir iš Rusijos ar Baltarusijos.
V. Makštutienės teigimu, atvykusieji iš Rytų apie galimybę gydytis būna sužinoję iš Lietuvoje gyvenančių draugų ar giminaičių.
Europiečiams gydytis pas mus nėra kliūčių. Dažniausiai tokie pacientai yra drausti sveikatos draudimu savo šalyje ir dar turi Europos sveikatos draudimo kortelę, kuri garantuoja nemokamą būtinąją medicinos pagalbą.
Kai kurie pacientai kreipiasi į Respublikinę Šiaulių ligoninę, būdami drausti savo šalies sveikatos draudimu, bet neturėdami Europos sveikatos draudimo kortelės. Tokiu atveju, už medicinos paslaugas, suteiktas ligoninėje, užsieniečiams tenka sumokėti. Pacientams taip pat išrašoma ir sąskaita – faktūra, kad vėliau savo šalyje sumokėtus pinigus jie galėtų susigrąžinti.
Amerikiečiams veikia panaši kompensavimo už gydymą tvarka kaip ir Vakarų europiečiams. O atvykusieji iš Rytų šalių būna apsidraudę papildomai privačiose draudimo kompanijose.
V. Makštutienė prisiminė atvejį, kai Respublikinėje Šiaulių ligoninėje buvo gydomas sunkiai sergantis Rusijos Federacijos pilietis, kuris nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu, bet buvo apsidraudęs privačioje draudimo kompanijoje.
„Žmogui dar gulint ligoninėje, su mumis susisiekė draudimo kompanijos atstovai, iš pradžių iš Rygos, po to ir iš Vilniaus. Pacientui net nereikėjo mokėti už gydymą – tuo pasirūpino draudimo kompanija“, – sakė direktoriaus pavaduotoja.
Neapsidraudusieji rizikuoja
Į Respublikinę Šiaulių ligoninę atvyksta ir neapsidraudusių ligonių. „Taip elgdamiesi žmonės rizikuoja“, – sakė V. Makštutienė.
Dažniausiai draudimo neturi atvykusieji iš Rytų ir lietuvių emigrantai, kurie savo nuolatinę gyvenamąją vietą yra deklaravę ne Lietuvoje, bet šalyje, kurioje gyvena, nėra susitvarkę sveikatos draudimo dokumentų.
„Pas mus oficialiai dirbantis žmogus automatiškai yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Užsienyje yra kitaip – ten gali pasirinkti, ar tu pats moki privalomąjį sveikatos draudimą, ar darbdavys moka. Yra labai įvairių darbo sutarčių, ir kažkodėl jas pasirašydami žmonės apie sveikatos draudimą nepagalvoja“, – sakė V. Makštutienė.
Pašnekovė prisiminė, kad Respublikinėje Šiaulių ligoninėje po sunkios traumos buvo gydomas pacientas, kuris manė, kad oficialiai dirbdamas yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Bet kai ligoninės atstovai paskambino žmogaus nurodytai draudimo kompanijai, ši pareiškė, kad gydymo išlaidų nekompensuos, nes draudimas esąs ne toks.
Pacientas pats turėjo sumokėti daugiau nei 8 tūkstančius litų, nes jam teko gulėti reanimacijos palatoje, bei naudotis kitomis brangiomis ligoninės paslaugomis.
V. Makštutienė pabrėžė, kad į Lietuvą atvykstantieji su turistinėmis vizomis turėtų būti papildomai apsidraudę sveikatą, kad nelaimės atveju už paslaugas ligoninėje netektų pakloti tūkstančių. Turizmo firmose ir ambasadose ši informacija suteikiama, bet pasitaiko atvejų, kai žmonės taupo.
Labiausiai rizikuoja lietuvių emigrantai
V. Makštutienės duomenimis, tarp pacientų, kuriems Respublikinėje Šiaulių ligoninėje tenka susimokėti už gydymą, daugiausiai yra lietuvių emigrantų.
„Jeigu žmogus nemoka mokesčių ir neturi privalomo sveikatos draudimo, vien Lietuvos pilietybė nesuteikia jam teisės į būtinąją pagalbą“, – aiškino V. Makštutienė.
Atskira problema, su kuria susiduria Respublikinė Šiaulių ligoninė – lietuvių emigrantų vaikai. Medicinos direktorė minėjo, kad pasitaiko atvejų, kad su savimi į užsienį išsiveždami vaikus, lietuvių emigrantai oficialiai deklaruoja jų gyvenamąją vietą užsienyje, leidžia į mokyklą, o vasarą ar per atostogas, nesutvarkę Europos sveikatos draudimo kortelės, atveža pas senelius į Lietuvą.
„Jeigu vaikams prireikia medicininės pagalbos, mes juos gydome, o tėvai, pamatę, kiek reikia mokėti, piktinasi“, – prisiminė V. Makštutienė.
Jos žodžiais, taip neatsitiktų, jeigu tėvai prieš atveždami vaikus į Lietuvą, pasirūpintų dokumentais, nes visi vaikai, oficialiai gyvenantys Europos Sąjungoje, yra drausti privalomuoju sveikatos draudimu.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
DĖMESYS: Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktorė Vaiva Makštutienė atkreipė dėmesį, kad vien Lietuvos pilietybė nesuteikia teisės gydytis nemokamai, todėl lietuvių emigrantai, grįždami į Lietuvą turėtų pasirūpinti Europos sveikatos draudimo kortele sau ir savo vaikams.
