Naujausios
Universiteto galeriją gelbėja ir Vyriausybė
Šiaulių universiteto dailės galerijai, į santykius su privačiu verslu įveltai ir prasiskolinusiai, ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas ir ministrė Roma Žakaitienė leido suteikti patalpas panaudos būdu. Tačiau ir toliau viešumon lenda ir buvusieji galerijos sandoriai, auginę skolas.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Abejonės ir leidimas — rektoriaus rankose
Praėjusią savaitę Šiaulių universitetas gavo ministro pirmininko Gedimino Kirkilo bei švietimo ir mokslo ministrės Romos Žakaitienės pasirašytą nutarimą, leidžiantis viešajai įstaigai Šiaulių universiteto dailės galerija suteikti beveik 330 kvadratinių metrų patalpas Vilniaus gatvėje, pėsčiųjų bulvare, panaudai. Nutarime nurodyta ir būtina sąlyga: panaudai patalpos suteikiamos tik tuo atveju, jei nebus pakeistas veiklos pobūdis. Panauda — penkerių metų laikotarpiui.
„Tai esminis, labai reikšmingas sprendimas, suteikiantis vilties, kad universiteto galerija bus išgelbėta ir išliks“, — neslėpė džiaugsmo Menų fakulteto dekanas Vytautas Žalys.
Tačiau galutinį sprendimą, ar suteikti patalpų panaudą universiteto viešajai įstaigai gali priimti tik universiteto rektorius. Kalbinti universiteto administracijos darbuotojai „Šiaulių kraštui“ teigė turį abejonių, ar rektorius Vidas Lauruška iš tiesų pasirašys sprendimą dėl panaudos suteikimo būtent dailės galerijai.
Dabartinis rektorius, buvęs ilgametis Technologijos fakulteto dekanas Vidas Lauruška ne kartą, net ir kandidatų į rektorius debatuose viešai yra užsiminęs, kad galerijos patalpos iš tiesų turėtų priklausyti Technologijos fakultetui, kurio pastate jos ir yra. Technologijos fakultetas šiose patalpose norėtų įrengti didelę auditoriją savo studentams.
Be to, pasak pavardžių pageidavusių nesklebti universiteto valdžios žmonių, rektorių galėtų paveikti ir kai kurių rektorato žmonių abejonės: juk galerija ir taip neišbrenda iš skolų, ar verta jai nemokamai suteikti patalpas, kai ji yra viešoji įstaiga, o universitetas yra tik šios įstaigos steigėjas.
„Be jokios abejonės pasirašysiu panaudos sutartį dailės galerijai“, — vakar “Šiaulių kraštui“ tvirtino rektorius Vidas Lauruška.
Saviems — už tūkstančius, pašaliniams — dykai
Menų fakulteto dekanas Vytautas Žalys apstulbo sužinojęs naujai iškilusią viešumon buvusios universiteto galerijos direktorės Daivos Skrupskelytės „gudrybę“.
Paaiškėjo, kad už kiekvieną Universiteto bendruomenės menininkų — dėstytojų ir studentų — parodą, universitetas galerijai sumokėdavo po 2533 litus. O nemažai menininkų, nesusijusių su universitetu, patalpas parodoms gaudavo dykai.
„Seniai įtariau, bet dabar jau turime ir faktus juodu ant balto, kad iš savų galerija už parodas imdavo didžiulius pinigus, o pašaliniai jas gaudavo dykai. Peržiūrėjome ne tik buvusių, bet ir būsimų parodų planus. Vaizdas tas pats: dauguma pašalinių menininkų patalpas parodai turėjo gauti dykai. Kai pranešėme, kad ir jiems teks mokėti už parodinį plotą, daugelis tokių jau atsisakė rengti parodas universiteto dailės galerijoje“, — pasakojo dekanas V. Žalys.
Užvaldė verslas
„Šiaulių kraštas“ neseniai paviešino, kaip universiteto dailės galerija buvo įvelta į santykius su privačiu verslu, praskolinta (“Po meno skraiste — briliantinis verslas“, 2008 vasario 15)
2003 metais, buvusio rektoriaus Vinco Lauručio teigimu, buvo paskelbtas patalpų nuomos konkursas, kurį laimėjo UAB „Šiaulių knygrišykla — spaustuvė“. Paaiškėjo, kad laimėtojas buvo neatsitiktinis. “Šiaulių knygrišykla — spaustuvė“ direktorius, verslininkas Stanislovas Dikšas, padedamas buvusios Šiaulių universiteto dailės galerijos direktorės Daivos Skrupskelytės, jau seniai buvo įkėlęs koją į galerijos patalpas.
Nuomos kaina nerealiai maža — 5 litai už kvadratinį metrą, kai tuo metu tokio lygio patalpos tokioje vietoje buvo nuomojamos mažiausiai po 20 litų už kvadratinį metrą. O Šiaulių universiteto dailės galerija patalpas jau turėjo nuomoti iš konkursą laimėjusio verslininko: taip atsirado privatus verslo tarpininkas tarp universiteto ir jo padalinio.
Tuometinė galerijos direktorė Daiva Skrupskelytė, įsikūrus galerijai, įkūrė ir parduotuvę. Kaip buvo tartasi su universiteto vadovybe, ten turėjo būti prekiaujama studentų kūriniais, suvenyrais su universiteto atributika. Tačiau parduotuvė ėmė prekiauti kanceliarinėmis prekėmis ir dailės reikmenimis. Prekes, kaip įvardijo pati D. Skrupskelytė, konsignacijos būdu, duodavo prekiauti verslininkas S. Dikšas.
„Mano interesas buvo parduotuvė miesto centre. Sudalyvavau konkurse, nes bijojau kad iš šalies kažkas iš konkurentų sudalyvaus ir aš galiu palikti už borto“, — tada aiškino S. Dikšas.
Skolos augintos neatsitiktinai?
Verslininkas S. Dikšas dar gerokai iki nuomos konkurso su Daiva Skrupskelyte jau buvo įkūrę UAB „Meno arka“, kuri jau veikė po galerijos stogu. Buvusi direktorė D. Skrupskelytė ėmė nebemokėti verslo partneriui nuomos mokesčio ir taip galerija virto UAB “Šiaulių knygrišykla — spaustuvė“ skolininke.
Verslininkas S. Dikšas „Šiaulių kraštui“ buvo užsiminęs, kad svajojo net administruoti dailės galeriją ir ją pervadinti Šiaulių knygrišyklos dailės galerija.
Šiuo metu galerija bendrovei yra skolinga per 30 tūkstančių litų. Menų fakulteto dekano V. Žalio teigimu, toliau auga delspiningiai, auga ir skolos suma.
Bendrovės direktorius Stanislovasi Dikšas jau buvo atidavęs ieškinį teismui dėl skolos išieškojimo, tačiau universitetui su verslininku pavyko pasirašyti taikos sutartį.
Nuomos sutartis su verslininku baigiasi šių metų lapkritį, o gruodį turėtų būti baigta mokėti skola. Skolos mokėjimas, pasak dekano V. Žalio, pakankamai keblus, nes universitetas tiesiogiai skirti lėšų viešajai įstaigai negali.
CITATA:
Seniai įtariau, bet dabar jau turime ir faktus juodu ant balto, kad iš savų galerija už parodas imdavo didžiulius pinigus, o pašaliniai jas gaudavo dykai.
SĄLYGOS: Universiteto dailės galerijai Vyriausybė leido suteikti patalpas panaudos būdu, tačiau tik su sąlyga, kad nebus pakeistas veiklos pobūdis.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
TŪKSTANČIAI: Menų fakulteto dekaną Vytautą Žalį pribloškė žinia, kad iš universiteto menininkų už parodas galerija imdavo tūkstančius, o pašaliniams leisdavo eksponuoti savo kūrinius veltui.
Jono TAMULIO nuotr.
