Naujausios
ŠIAULIAI IR ŠIAULIEČIAI
Unikalūs Inžinierių namai švenčia 30-metį
Šiaulių inžinierių namai, šį šeštadienį minintys 30-ies metų sukaktį, Lietuvoje analogų neturėjo. Perpildytoje salėje čia drąsiai kalbėdavo iš Maskvos atvykę akademikai, Lietuvos autoritetai, čia — Šiaulių Sąjūdžio ištakos. Inžinierių namuose buvo įrengta, ko gero, pirmoji Lietuvoje kėglinė.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Netilpdavo visi norintys
Politikas, visuomenės veikėjas Vaclovas Vingras Šiaulių inžinierių namams vadovavo trylika metų. Inžinierių namų iniciatorius — tuometinis miesto vadovas, Šiaulių miesto garbės pilietis Vilius Kazanavičius. Jis 1977 metais idėją išsakė Lietuvos mokslinės techninės informacijos ir techninės ekonominės analizės mokslinio tyrimo instituto Šiaulių filialo vedėju dirbusiam V. Vingrui. Tais pačiais metais buvo rekonstruotas „Elnio“ gamybiniam susivienijimui priklausęs lopšelis-darželis.
V. Vingras prisimena: iš pradžių galvota Šiaulių inžinierių namus vadinti Šiaulių inžinierių klubu (ŠIK), bet šios minties atsisakyta dėl negražios santraupos.
Inžinierių namai, veiklą pradėję 1978-ųjų metų rugsėjį, plėtojo dvi programas — kvalifikacijos kėlimo ir humanitarinę. Vinis, traukusi žmones, buvo humanitarinė programa.
Pirmajame Inžinierių namų renginyje, kuriame buvo kalbėta apie neatpažintus skraidančius objektus, 100 vietų salėje netilpo visi norintys.
„Jautėme, kokios temos žmones domina. Tuo metu buvo labai sudėtinga kalbinė situacija. Todėl buvo organizuota daug renginių su kalbininkais: dalyvavo Kazys Ulvydas, Aldonas Pupkis, Aldona Paulauskienė, Antanė Kučinskaitė, su vietiniais kalbininkais organizavome kursus. Ir žmonės ateidavo. Dabar, ko gero, varu neatvarytum“, — šypsosi V. Vingras.
Drąsios kalbos
Žmones į Inžinierių namus traukė autoritetai, kurių veiklos spektras siekė nuo technologinių dalykų iki meno, kultūros.
Čia viešėjo kosmonautai ir aktoriai, rašytojai ir ekonomistai. Ypač šilta draugystė siejo su profesoriumi Č. Kudaba, aktoriais L. Noreika, Č. Stoniu. Nors salėje nebuvo geros akustikos, dainavo V. Prudnikovas, V. Daunoras.
Dar prieš Lietuvai paskelbiant nepriklausomybę, Šiauliuose V. Adamkus viešai kalbėjo ne apie ekologiją, gamtosaugą, bet apie išeiviją, jos gyvenimą, kultūrą, „Santarą-Šviesą“.
Į Šiaulius atvykdavo ir iškilios buvusios Sovietų Sąjungos asmenybės. Jas prisikviesti, pasak V. Vingro, padėjo viena palanki aplinkybė: institute, mokslinės techninės informacijos propagandos skyriuje, dirbo tuometinio ministrų tarybos pirmininko Juozo Maniušio žmona, turėjusių gerų kontaktų su maskviečiais.
Šiauliuose viešėjo akademikai N. Amosovas, A. Aganbegianas, G. Nanas, P. Medvedevas, dabartinis Rusijos Valstybės Dūmos kredito organizacijų ir finansų rinkų komiteto pirmininko pavaduotojas. Ypatingi ryšiai siejo su Maskvos universiteto Ekonomikos katedra, kuriai vadovavo Gavrilas Popovas, vėliau tapęs Maskvos miesto meru.
„Daug kas stebėdavosi, jog į Šiaulius, provincijos miestą, atvažiuoja tokie grandai. Maskviečiai Šiauliuose jausdavosi laisvi, čia tiek prikalbėdavo! Būdavo furoras“, — prisimena V. Vingras.
Tuo metu, kai apie Molotovo-Ribentropo paktą visi tylėjo, R. Ozolas per paskaitą Šiauliuose tiesiai šviesiai pasakė, jog šis dokumentas egzistuoja, tik nėra rodomas.
Tąkart salėje spengė mirtina tyla, nes ši tema buvo tabu: „Salė atsistojo: žmogus išdrįso pasakyti!“
Iš 35 Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių daugiau nė pusė buvo dalyvavę Šiaulių inžinierių namų renginiuose.
Už drąsias mintis, skleistas Inžinierių namuose, „ant kilimėlio“ V. Vingrui eiti neteko: visą laiką jautė priedangą ir palaikymą iš pirmųjų miesto asmenų.
Kėgliai buvo sensacija
1983 metais Šiauliuose, minint 50-ąsias S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą metines, prie Inžinierių namų eksponuota „Lituanicos“ lėktuvo kopija, kurią pagamino panevėžietis Vladas Kensgaila.
Idėjos iniciatorius — Zigmantas Zdzichauskas. V. Vingras gavo tuometinio Šiaulių vykdomojo komiteto pirmininko K. Zalecko pritariamąjį žodį. Lėktuvas buvo atvežtas, minėjimas įvyko.
„Lituanica“ Šiauliuose stovėjo apie savaitę. Žmonės plūste plūdo žiūrėti lėktuvo — fotografavosi, verkė.
Dar vienas unikalus dalykas — Inžinierių namuose buvo įrengti kėglių takeliai. Pasak V. Vingro, apie 1980-uosius metus įrengti du kėglių takai greičiausiai buvo pirmieji Lietuvoje. Iki kėglių teko nueiti sunkų kelią — per Maskvą iki Vengrijos. Kėgliai tuo metu buvo didelė sensacija, o pakliūti žaisti — siekiamybė.
Atkartoti nepavyko niekam
Kas antri metai Inžinierių namuose būdavo rengiamos Inžinierių dienos. Pasak V. Vingro, Šiauliuose tuo metu buvo net 3 tūkstančiai diplomuotų inžinierių. Bet jau tada buvo kalbama, jog projektuojančių, skaičiuojančių, konstruojančių inžinierių buvo dešimteriopai mažiau.
Apskaita rodo, kad Šiaulių inžinierių namai turėjo apie 600 narių. Visuomeniniais pagrindais veikė taryba, turėjusi du pirmininkus: Joną Keldušių ir Romualdą Bruzgulį. Į tarybą įėjo ir tuometinio KPI Šiaulių vakarinio fakulteto dėstytojai, generavę idėjas. Z. Sabalys, K. Šavinis, V. Laurutis, K. Kriščiūnas, R. Baldišius, G. Šleževičiūtė — bendradarbius vardija V. Vingras.
Kiti miestai bandė kurti ir Inžinierių namus, ir organzouoti Inžinierių dienas, bet niekam nepavyko. Į Šiaulius mokytis pavyzdžiu atvažiuodavo net iš Rusijos.
Per trylika aktyvios veiklos metų buvo suorganizuota apie 1000 renginių, dabartinis jų tęsinys — penkerius metus vykstantys Bendruomenės namų susitikimai.
V. Vingras įsitikinęs: Inžinierių namai padarė didelę įtaką Šiaulių socialinei aplinkai. Čia vykdavo ne tik susitikimai, bet ir inžinierių, menininkų parodos.
Renginiai pradėjo retėti su Lietuvos nepriklausomybės atgavimu, kai žmonės išėjo į gatves, o klubinių renginių nebereikėjo.
„Esu laimingas, kad turėjau tokį darbą bei galimybę susitikti su galybe talentingų žmonių. Gyvenimas tuo metu buvo unifikuotas, monotoniškas. O iš Inžinierių namų sklido kūrybos, drąsos žodžiai. Buvo žmonių, kurie nepraleisdavo nė vieno renginio. Buvo klubo dvasia su savo branduoliu“, — sako V. Vingras. Ir vėl visus kviečia susitikti senuoju adresu — Vilniaus gatvė 88.
VADOVAS: Šiaulių inžinierių namams visus trylika aktyvios veiklos metų vadovavo Vaclovas Vingras.
LITUANICA: 1983-iais metais, minint S. Dariaus ir S. Girėno skrydį, Šiauliuose buvo „nutūpusi“ “Lituanicos“ kopija.
POKALBIS: Šiauliečiams Valdas Adamkus kalbėjo ne apie ekologiją, o apie išeiviją.
Vaclovo Vingro archyvo nuotr.
EKSTRASENSAI: Šiaulių inžinierių namuose neįprastas galias rodė ekstrasensai.
NAUJOVĖ: Šiaulių inžinierių namuose įrengta kėlinė, buvo, ko gero, pirmoji Lietuvoje.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
