Naujausios
Šiauliuose – apie 10 tūkstančių ukrainiečių
Šiauliuose gyvenančių ukrainiečių bendruomenės nariai užpildė Tarybos posėdžių salę. Prieš juos išsirikiavo Migracijos departamento, Užimtumo tarnybos, „Sodros“, Savivaldybės atstovai. Kai kurie jų klausimus buvo gavę iš anksto, tačiau ir salėje klausiančių buvo nemažai. Informacijos klausėsi ukrainiečių integracijos centro „Malva“, ukrainiečių diasporos, Tarptautinės Ukrainos mokyklos atstovai. Nebuvo tik ukrainiečių asociacijos „Karpatai“ atstovų.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje iš viso gyvena apie 90 tūkstančių Ukrainos piliečių, o iš viso ne Lietuvos piliečių mūsų šalyje yra apsistoję apie 190 tūkstančių. Apie Šiaulius tikslių duomenų nėra, spėjama, kad čia gali gyventi apie 10 tūkstančių ukrainiečių. Nemaža jų dalis atvykę dirbti transporto, statybų ar kituose sektoriuose.
Šiaulių miesto mokyklas lanko 210 vaikų iš ukrainietiškų šeimų, dar 385 vaikai lanko Tarptautinės Ukrainos mokyklos Šiaulių skyrių. Tiesa, čia mokosi ir aplinkinėse savivaldybėse gyvenančių šeimų vaikai.
Prasidės leidimų gyventi pratęsimas
Ukrainiečiai teiravosi, kokios yra galimybės prasitęsti leidimą gyventi. Migracijos departamento Šiaulių skyriaus vedėja Lina Kiaunienė informavo, kad jau gruodžio mėnesį prasidės leidimų gyventi Lietuvoje pratęsimas 2024 metams. Pasikeitė tvarka, Ukrainos piliečiai negalės pateikti prašymą ir susitvarkyti leidimą internetu. Pateikus prašymą teks rezervuoti laiką ir apsilankyti Migracijos departamente.
Skyriaus vedėja pabrėžė, kad dar nebuvo nė vieno atvejo, kad ukrainiečiams leidimas gyventi Lietuvoje būtų nepratęstas. Jei žmonės turi darbą, gali gauti darbo leidimą, jei ne – humanitariniais, šeimos ar kitais pagrindais. Įsiklausoma į kiekvieną situaciją ir ieškoma palankių sprendimų. Kadangi dauguma ukrainiečių turi karo pabėgėlių statusą, jiems galioja papildomos lengvatos, palyginti su atvykėliais iš kitų šalių.
Už darbo leidimą gyventi Lietuvoje Ukrainos piliečiui tenka sumokėti 320 eurų. Humanitarinis leidimas gyventi išduodamas nemokamai.
Žmogus, pragyvenęs 5 metus Lietuvoje, turintis darbą, gyvenamąją vietą, gali gauti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje. Jo kaina – 100 eurų.
Klausimai – apie buto nuomą, kursus, darželius
Užimtumo tarnybos Šiaulių 1-ojo skyriaus vedėja Irena Vaikutienė aiškino nuo karo Ukrainoje Šiauliuose prisiglaudusiems karo pabėgėliams, kaip registruotis tarnyboje, kada galima gauti siuntimą į nemokamus profesinius mokymus, lietuvių kalbos kursus. Kalbos kursus baigusios moterys skundėsi, kad nėra kur toliau mokytis kalbos aukštesniu lygiu. Vedėja pabrėžė, kad baigus nemokamus lietuvių kalbos kursus dar kartą į juos nukreipti gali tik po metų.
Savivaldybės administracijos Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus atstovės priminė, kad savo namuose apgyvendinę karo pabėgėlius, lietuviai turi teisę į socialines išmokas. Būsto savininkui būtina pasirašyti panaudos sutartį su būsimais gyventojais. Jis negali imti buto nuomos, tačiau gali paprašyti susimokėti už komunalinius patarnavimus.
Ukrainietės skundėsi, kad šeimininkai pasako, jog jie negauna išmokų už bute apgyvendintus ukrainiečius, ir reikalauja mokėti nuomą. Moterys įtaria, kad taip buto šeimininkas gauna dvigubą mokestį – ir iš valstybės, ir iš gyventojų.
Specialistės patarė su panaudos sutartimi apsilankyti skyriuje ir išsiaiškinti konkrečią situaciją.
Atsakant į klausimus informuota, kad nemokėti už darželį lankantį vaiką gali tik pirmą kartą humanitarinį leidimą gavę atvykėliai pirmus šešis mėnesius. Toliau tokios lengvatos nebėra.
Ukrainietės apgailestavo, kad lietuviškas mokyklas lankantiems vaikams tik pirmus metus skiriamos papildomos lietuvių kalbos pamokos. Jų yra mažai, vaikai nespėja išmokti kalbą, o jos nemokant lietuviškai sudėtinga mokytis ir visus kitus dalykus.
Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus patarėja Živilė Nakčiūnienė siūlė kreiptis į mokyklas ir bandyti per jas paieškoti galimybių vaikus papildomai mokyti lietuvių kalbos.
Seimo narys S. Tumėnas pranešė, kad pernai lietuvių kalbos mokymams valstybė skyrė 790 tūkstančių eurų. 311 tūkstančių liko nepanaudoti ir buvo sugrąžinti į biudžetą.
Patarėja prisiminė, jog vasarą staiga gavo informaciją, kad skiriamos lėšos ukrainiečių vaikų 6 savaičių lietuvių kalbos mokymams. Mokslo metai buvo pasibaigę, vaikai atostogavo, mokytojai arba atostogavo, arba dalyvavo brandos egzaminų vykdyme. Buvo labai sudėtinga surengti mokymus, tačiau Šiauliuose į tokius mokymus pavyko įtraukti 200 ukrainiečių vaikų.
Moterys klausė, ar neplanuojama Šiaulių darželiuose atidaryti daugiau ukrainietiškų grupių. Šiuo metu veikia viena. Ž. Nakčiūnienė patvirtino, kad tokio poreikio, išskyrus pavienius atsiliepimus, nėra.
Sunkiausia – pensininkams
Ukrainiečiai pasakojo, kad sunkiausioje situacijoje yra atsidūrę pensinio amžiaus žmonės, kurie dėl karo sukeltos suirutės negali gauti ukrainietiškos pensijos. Jie Šiauliuose gauna 180 eurų šalpos pensiją, iš kurios turi išsinuomoti būstą, mokėti už patarnavimus, o maistui ne kažin kas ir belieka. „Sodros“ atstovė pasiūlė kreiptis į skyrių, pateikti ukrainietišką pensininko pažymėjimą, kuo daugiau informacijos apie save. Pensijos mokėjimą galima pabandyti atkurti, tačiau tai gali užtrukti pusmetį ar net metus.
Buvo praneša, kad Lietuva ir Ukraina pasirašė susitarimą, pagal kurį mūsų šalyje dirbančių ukrainiečių darbo stažas Ukrainoje bus skaičiuojamas į bendrą stažą pensijai gauti. Norint gauti lietuvišką pensiją, Lietuvoje reikia būti išdirbus ne mažiau kaip 15 metų.
