Naujausios
Ukraina: derybų stalą pakeitė degančios barikados
Vakar Ukrainos sostinėje Kijeve tebetvyrojo įtampa, nors protestuotojai atlaikė rytinį „Berkut“ šturmą, tačiau nerimas tvenkėsi visą dieną dėl artėjančių į Kijevą desantininkų. Vakar aukų skaičius jau siekė 26, sužeistieji skaičiuojami šimtais. Lietuvoje dėl įvykių Ukrainoje šiandien paskelbtas gedulas. Vakar vakare prie Šiaulių miesto savivaldybės žmonės degė žvakutes pagerbti žuvusiesiems per susirėmimus Euromaidano aikštėje.
Apie įvykius Ukrainoje politikos apžvalgininkai: M. Riomerio universiteto Politikos mokslų katedros dėstytojas Alvydas MEDALINSKAS ir Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Socialinės ir politinės teorijos katedros vedėjas profesorius Gintautas MAŽEIKIS.
EPA-ELTA nuotr.
ŠTURMAS: Ankstų trečiadienio rytą milicija atnaujino Kijevo Nepriklausomybės aikštėje susirinkusių protestuotojų stovyklos šturmą, per susirėmimus žuvo 26 žmonės.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Oligarchai nenori prarasti nei įtakos, nei pinigų
Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
OLIGARCHAI: Alvydo Medalinsko teigimu, Ukrainos oligarchai gina savo galias ir savo kapitalą net ir tada, kai žūsta žmonės.
– Kaip vertinate Ukrainos situaciją, kai dėl politinės krizės prieita prie dešimčių žmonių žūčių? – klausėme Alvydo Medalinsko.
– Pagrindinė Ukrainos problema – korumpuota oligarchinė sistema, didžiulės prezidento galios, pranokstančios daugybės Europos valstybių prezidentų galias.
Net jeigu šiandien kas nors iš opozicijos sutiktų tapti premjeru, iš principo Ukrainos prezidentas V. Janukovyčius turi teisę įsiūlyti premjerui bet kurio ministro kandidatūrą, ir premjeras nieko dėl to negalės padaryti. Net jeigu vidaus reikalų ministru būtų paliktas tas pats Vitalijus Zacharčenko, kuris atsakingas už visus tuos kruvinus susidorojimus Kijeve per visus tuos trejetą mėnesių.
Prezidento galiose yra visos jėgos struktūros, generalinis prokuroras. Vadovaujant V. Janukovyčiaus režimui, generalinė prokuratūra turi didžiulę įtaką, nes V. Janukovyčiaus sūnus ir generalinio prokuroro sūnus yra geri draugai ir net verslo partneriai.
Tas faktas, kad V. Janukovyčiaus sūnus per pusę metų praturtėjo apie 500 milijonų dolerių jau sako labai daug ką. Atsirado jaunų verslininkų, susietų glaudžiais ryšiais su V. Janukovyčiaus sūnumi.
Tai, kas prasidėjo Ukrainoje prieš trejetą mėnesių, iš principo virto antioligarchine kova. Jeigu nebus panaikintos didžiulės prezidento galios, jeigu neįvyks neeiliniai prezidento ir parlamento rinkimai, tai niekas nesikeis.
Štai dėl ko valdžia taip jautriai reagavo į žmonių protestus Maidane.
– Pastarųjų parų kruvini įvykiai kilo ir dėl galiojančios konstitucijos keitimo į 2004 metais galiojusią konstituciją.
– V. Janukovyčius buvo išrinktas prezidentu pagal visiškai kitą konstituciją, negu šiandien gyvena Ukraina. 2010 metais, po prezidento rinkimų, V. Janukovyčius kreipėsi į Konstitucinį teismą, sakydamas, kad konstitucija, pagal kurią jis pats buvo išrinktas, yra neteisėta ir jam netinkanti. Jo žinioje esantis Konstitucinis teismas tai pripažino, ir Ukrainoje įvyko konstitucinis perversmas, suteikęs neribotą galią V. Janukovyčiui ir jo šeimai, aplinkai.
Maidanas, Ukrainos žmonės nori grįžti prie 2004 metų konstitucijos, kuri Ukrainą padarytų parlamentine-prezidentine valstybe.
– Dėl susirėmimų kaltinamos radikalios jėgos.
– Radikalizmas eina visada, kai valdžia neina į dialogą su visuomene.
Du mėnesius iki sausio 16 dienos Maidanas buvo taikus protestas. Tačiau, kai valdžia nereaguoja, kyla radikaliosios jėgos.
Valdžia naudoja ne tik vidaus pajėgas, bet ir vadinamas „tituškes“, žmones, kurie yra verbuojami daugiausia sporto klubuose Rytų Ukrainoje. Užvakar būtent „tituškės“ panaudojo granatas su vinimis. Opozicija tvirtina, kad tas granatas „tituškėms“ įteikė valdžia.
– Kokius matote šio kruvino konflikto tolesnius scenarijus, į ką gali išvirsti įvykiai Ukrainoje?
– Pats liūdniausias dalykas – žmonių mirtys. Jų gali dar būti. Valdžia neatsisako ketinimų pagrobti sužeistuosius iš ligoninių, dėl to nemažai jų gydoma karo lauko sąlygomis Maidano aikštėje ir jos prieigose.
Antra, konflikto eskalacija ir grasinimai, kad Ukraina gali būti padalinta. Regionų partijos politikai jau pripažino, kad valdo vos kelis regionus. Vakarų Ukrainos jie nevaldo, jėgos struktūros Vakarų Ukrainoje pereina žmonių pusėn.
Labai norėtųsi tikėtis, kad net ir Rytų Ukrainoje žmonės suprastų, kad tie, kurie kovoja Maidane, yra prieš korupcinę tvarką, o ne prieš Ukrainos rusakalbius.
V. Janukovyčius labai rimtos struktūros, atsakingos už situacijos valdymą, vadovu paskyrė savo sūnų. Tai rodo, kad jis nebepasitiki net ir savo bendražygiais.
Oligarchai gina savo galias ir savo kapitalą. Jeigu V. Janukovyčius praranda galią, gali prasidėti panašus tyrimas, kokį V. Janukovyčius „užtaisė“ Julijai Tymošenko už daug mažesnius galimus nusižengimus.
– Ar Ukrainai šiuo labai sunkiu laikotarpiu kaip nors konkrečiau gali padėti Europos Sąjunga?
– Ukrainos oligarchams, kurie palaiko V. Janukovyčių, ir paties V. Janukovyčiaus šeimai reikia taikyti ekonomines-finansines sankcijas. Tą praktiką naudoja Vakarų valstybės įvairių režimų žmonėms. Keista, kad delsiama įvesti šias sankcijas: blokuoti šių asmenų bankų sąskaitas Vakarų valstybių bankuose, blokuoti nekilnojamojo turto panaudojimą, išsiaiškinti, kokie pinigai yra ofšorinėse sąskaitose, kaip parama Ukrainai perpumpuojama į asmenines oligarchų sąskaitas.
Būtina pradėti galvoti apie bevizį režimą į ES šalis, Ukrainos žmonėms pasakant, kad tai yra dėka Maidano, o ne dėl V. Janukovyčiaus politikos. Tokį žingsnį labai įvertintų ir Rytų Ukraina.
Vietoje vieno Maidano gali rastis dešimtys
– Kodėl Kijeve pradėjo lietis kraujas? – klausėme Gintauto Mažeikio.
– Tokie įvykiai turi savus dėsningumus. Pirma priežastis – ypač svarbi: gana atlaidi Europos Sąjungos pozicija Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui. Europos Sąjunga nesugeba demonstruoti vieningos pozicijos šio konflikto atžvilgiu, o demonstruoja savo silpnumą.
Antroji priežastis, kad Maskva kelia neregimus reikalavimus V. Janukovyčiui, ir įtariama, kad pastarųjų dienų puolimas yra susijęs su dviem milijardais dolerių, kuriuos dabar Rusija turėtų pervesti Ukrainai. V. Janukovyčius yra susitaręs su Vladimiru Putinu, kad Ukraina gaus 15 milijardų dolerių. Bet Rusija, kaip visada, juos perveda tam tikrais nedideliais kiekiais. Kiekviena pervedama pinigų suma yra siejama su tam tikrais reikalavimais. Nors tai yra neįrodyta, tačiau prieš keletą dienų V. Janukovyčius susitiko su V. Putinu Sočyje, ir buvo susitarta, kad bus pervesti 2 milijardai dolerių. Iš karto po to susitarimo prasidėjo negailestingas puolimas prieš Maidaną.
Trečia priežastis ta, kad antradienį nesugebėta priimti 2004 metų konstitucijos, kuriai labai priešinasi prezidento V. Janukovyčiaus administracija ir jam artimi Regionų partijos nariai. Kadangi V. Janukovyčiui, kaip ir Regionų partijai, pavyko neleisti grąžinti 2004 metų konstitucijos, tai yra dar viena priežastis, kodėl pradėtas šis negailestingas puolimas prieš Maidaną.
– Propagandinė mašina veikia: iš vienos pusės kaltinama kruvinus veiksmus pradėjusi milicija, iš kitos – ultraradikalūs kovotojai. Kas iš tiesų kaltas dėl pastarųjų dienų krizės ir žmonių aukų?
– Svarbiausia, kad nebūtų ieškoma smulkių priežasčių: kuris pirmas metė granatą, nes tokie dalykai tokiose situacijose yra visada provokuojami, imituojami visuose karuose nuo XIX amžiaus pradžios. Todėl bandymas atrasti pirminę priežastį – „tituškos“, „Pravyj sektor“ ar „Berkut“ nariai pasielgė vienaip ar kitaip, neturi bendrai eskalacijai jokios reikšmės. Bet kada bet kuri pusė galėjo sustabdyti veiksmus. Yra pagrindinės priežastys, dėl kurių ekspertai sutaria – tai pinigai, 2004 metų konstitucija, Regionų partijos baimė ir eskalacija siekiant Ukrainos federalizacijos. Federalizacija dar nereiškia Ukrainos skilimo, bet tai pirmas žingsnis į skilimą. Tai reiškia, kad atskiri regionai nebebendradarbiauja, pavyzdžiui, Krymas su Lvovu – tai, kas dabar jau ir vyksta.
– Vakar pranešta, kad prie Kijevo artėja desantininkai. Tai reiškia, kad metamos ir karinės pajėgos?
– Prie Kijevo artėjo ne tik desantininkai, bet ir daugybė Maidaną palaikančių žmonių autobusų. Neįmanoma spėlioti, kuo viskas baigsis. Jeigu Maidaną pavyktų išvaikyti, nereiškia, kad problema bus išspręsta. Vietoj vieno Maidano iš karto rasis dešimt mažų maidanų, tik kontroliuoti juos opozicijos jėgoms bus žymiai sunkiau. Dabar, pavyzdžiui, „Pravyj sektor“ klauso savigynos būrių įsakymų, o ultranacionalistai jau nieko nebeklausys.
Dar viena problema, kad grobiami kariuomenės ginklai. Intensyvus Vakarų Ukrainos ginklavimasis rengiantis gintis nuo Rytų Ukrainos labai blogina situaciją.
Redakcijos archyvo nuotr.
SILPNUMAS: Profesoriaus Gintauto Mažeikio teigimu, tragiškiems įvykiams Ukrainoje įtakos galėjo turėti ir Europos Sąjungos demonstruotas silpnumas.
