Naujausios
Ūkininkai prarado ūkį
EUROPOS SĄJUNGOS PARAMĄ TEKO GRAŽINTI, O TURTĄ PARDUOTI
Preičiūnų (Pakruojo rajonas) ūkininkai Audronė ir Laimis Jaruševičiai pardavė melžiamas karves, pardavinėja neseniai įsigytą naują techniką bei padargus. Visi pinigai keliauja mokėti paskolas bankams. Prieš trejus metus pavyzdingais šalies jaunaisiais ūkininkais pripažinta šeima jaučiasi sužlugdyta. Kai gavo Europos Sąjungos ir valstybės paramos plėtoti pieno ūkį, Jaruševičiai išgirdo, jog negali įrengti tvarto bei mėšlidės.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Griūtis
Audronė Jaruševičienė, kurios vardu registruotas ūkininko ūkis, jau tapo Pakruojo darbo biržos kliente. Nebėra ką daryti: karvės parduotos, tuščias blizga naujutėlis nebereikalingas pieno šaldytuvas, tik ant sienos kabantis raštas primena, jog 2005— aisiais Audronė bei Laimis Jaruševičiai pripažinti vienais iš geriausių jaunųjų ūkininkų Lietuvoje.
Dar beveik naują techniką, padargus, mechanizmus vienas po kito išsiveža kainas nuderėję pirkėjai. Už tvarkingo sodybos kiemo — baigiami ardyti medinio tvarto likučiai. Jo medžiagas Jaruševičiai taip pat pardavinėja, kad atiduotų įmokas už paskolas. Iš viso skolų bankams sakė turintys apie 300 tūkstančių litų.
„Pastaruoju metu daugiausiai laiko praleidžiu vaikščiodama po bankus ir prašydama atidėti mokėjimo terminus. Nes nebeparduodame tiek turto, kad užtektų įmokoms. Kitas adresas — valdininkų kabinetai, kuriuose mėginu ieškoti pagalbos, kol antstoliai už skolas neišvaržė sodybos“, — sakė A. Jaruševičienė.
Ūkininkai jaučiasi suvedžioti
Jaruševičiai ne vienerius metus sukosi ūkyje tik savomis jėgomis bei lėšomis. Pasinaudoti ES parama ir išplėsti gamybą preičiūniečius įtikino Žemės ūkio ministerijos pareigūnai, nupasakoję gražią perspektyvą.
Gražią, aplinkos konkurse dalyvaujančią sodybą su apžiūros komisija lankusiam rajono architektui Artūrui Šukiui A. Jaruševičienė sakė ketinantys plėsti ūkį (pirkti daugiau karvių, statyti naują tvartą, įrengti Nitratų direktyvos reikalavimus atitinkančią mėšlidę).
Į Pakruojo žemės ūkio konsultacinio biuro specialistus ūkininkai kreipėsi patarimų ruošti paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Pagal Kaimo plėtros 2004— 2006 metų plane numatytą Standartų laikymosi priemonę, ūkininkai gavo per 11,5 tūkstančio litų paramos. Ūkininkai tikina, kad iki tol jiems niekas nesakė, kad jie neatitinka kokių nors reikalavimų paramai gauti.
Todėl Jaruševičiai, gavę tuos 11,5 tūkstančio litų, griebėsi darbų — statyti mėšlidę ir tvartą.
Pasak ūkininkės, apie įstatymų numatytus apribojimus ji išgirdusi tik tuomet, kai jau buvo gauti pinigai iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, už paskolas nupirkti gyvuliai, įrenginiai ir iškilo tvartas. Pasirodo, kad įstatymai neleidžia kurti ūkininko ūkio privačioje namų valdoje gyvenvietėje. O Preičiūnai — gyvenvietė. Tą turėjo žinoti ir Nacionalinė mokėjimo agentūra, kuri svarstė paraišką paramai gauti.
Architektas sako įspėjęs
Pakruojo architektas Artūras Šukys sakė, jog į sudėtingą padėtį pakliuvusius Jaruševičius tegali užjausti.
„Preičiūnų gyvenvietės išplanavimo projektas neleidžia kurti ūkininko ūkio teritorijoje, kur numatyti individualūs namai. Be to, kaimyniniai namai patektų į fermos sanitarinės apsaugos zoną. O tai — draudžiama“, — aiškino architektas.
A. Šukys teigė girdėjęs, šalyje yra ne vienas ūkininkas prisidaręs problemų, kai savo statinių nebegali įteisinti ar užbaigti.
„Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistai turėtų paprašyti pretendentų į paramą prie paraiškos pateikti ir galutinai paruoštus, suderintus projektus. Galbūt numatyti ir kitus saugiklius, kad gavęs paramą ūkininkas tikrai galėtų ja pasinaudoti, o ne patekti į bėdą“, — sakė architektas.
Valdiškų pažadų pelėkautai
„Gal ūkininkams, įklimpusiems į finansinę duobę dėl valdininkų abejingumo, valstybė yra numačiusi ir galimybę išlipti? Kokį fondą ar programą, ar investuotoją, kuris sumoka paskolas, o vėliau jas susigrąžina iš paremtojo ūkininko, tik per ilgesnį laiką? Dirbtume ir atsiskaitytume. Valstybė juk kuria programas grąžinti į visuomenę nusikaltėlius, narkomanus. O mes, nedarę nieko blogo, tenorėję dirbti, stumiami tiesiog į šiukšlynus“, — guodėsi ūkininkė.
Pakruojo žemės ūkio skyriaus vedėjas Juozas Pupinis patvirtino, kad yra Paskolų garantijų fondas, su kuriuo reikia sudaryti sutartį, prieš skolinantis. Tuomet už finansinių bėdų ištiktą ūkininką fondas ir moka. Tačiau A. Jaruševičienei kreiptis į Paskolų garantijų fondą per vėlu — atgaline data (jau pasiskolinus) pagalbos jis neteikia.
Pakruojo žemės ūkio konsultavimo biuro specialistė Jolanta Vaitiekūnienė informavo: A. Jaruševičienė paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai ruošusi pati. Biure ūkininkė buvo konsultuojama, kaip ir kiti interesantai, bendrais klausimais.
Paprašė pažymos
Nacionalinės mokėjimo agentūros Šiaulių teritorinio skyriaus vedėja Audronė Birutienė teigė, jog Jaruševičių problemos atsirado dėl nebaigto projekto. Ūkininkai nepristatė pernykštės investicijų ataskaitos, jiems pareikšta pastabų dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. Svarbiausia — Jaruševičiai negavo pažymos iš aplinkosaugininkų, kad rengiama mėšlidė atitiks reikalavimus. O šis dokumentas — būtinas. A. Birutienė „Šiaulių kraštui“ sakė, jog į analogišką padėtį pakliuvo ir kita Pakruojo rajono ūkininkė. Pastaroji, gavusi paramą, išsiaiškino, kad tinkamos mėšlidės įsirengti negalės dėl aplinkosaugos reikalavimų, todėl teko grąžinti agentūrai gautuosius pinigus.
CITATA: Pasirodo, kad projektas neleidžia kurti ūkininko ūkio gyvenvietėje toje vietoje, kurioje numatyti gyvenamieji namai.
GRIŪTIS: Audronei Jaruševičienei beliko griauti tvartą, parduoti įrenginius ir tikėtis galimybės atiduoti skolas per ilgesnį laiką.
ĮVERTINIMAS: Prieš trejetą metų preičiūniečiai buvo įvertinti kaip pavyzdingi ūkininkai.
NEVILTIS: Buvusi pieno ūkio savininkė Audronė Jaruševičienė nebežino, į ką kreiptis pagalbos išsaugoti bent jau šeimos pastogę.
SODYBA: Šeimininkė būgštauja, kad už skolas gali prarasti ilgus metus puoselėtą, konkursuose gražia pripažintą sodybą.
Autorės nuotr.
