
Naujausios
Turgelio „byla": valdininkai pristabdyti
Šių metų pavasarį Kelmėje kilo skandalas dėl aukcione parduoto daugiau kaip septynių arų sklypo su asfaltuota aikštele, kurioje dėvėtais drabužiais prekiavo po septynis – aštuonis kelmiškius, susikūrusius sau darbo vietas.
Smulkieji verslininkai, norėdami apginti viešąjį interesą, apskundė rajono vadovų veiksmus Šiaulių apygardos prokuratūrai. Pradėjus tyrimą, sandorio tarp sklypą nupirkusios bendrovės ir jį pardavusios Nacionalinės žemės tarnybos įteisinimas buvo atidėtas. Apie tai rašyta „Šiaulių krašte“.
Šį rugsėjį Šiaulių apygardos vyriausioji prokurorė Rita Dabužinskienė konstatavo, jog Kelmės rajono savivaldybės administracija negalėjo nuspręsti, jog sklypas nereikalingas, bei jo parduoti.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Persigalvojo per kelias dienas
Kaip jau rašyta „Šiaulių krašte“, Kelmėje, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje esančiame 0,0737 hektaro sklype su asfaltuota aikštele 17 metų smulkieji verslininkai prekiavo dėvėtais drabužiais. Jie kas mėnesį mokėjo rinkliavą.
Prekyvietę savivaldybės įmonė Kelmės vietinis ūkis įrengė būtent jiems, nes pačiame miesto centre esančiame turgelyje prekiauti dėvėtais drabužiais neliko vietos. Dėvėti drabužiai „atskirti“ ir higienos sumetimais.
Tačiau šių metų kovą smulkiesiems verslininkams lyg perkūnas iš giedro dangaus trenkė žinia, jog sklypas parduotas aukcione. Prekiautojams apie galimybę nusipirkti sklypą nebuvo pranešta.
Galimai tai daryta sąmoningai, nes pastaraisiais metais vis dažniau pasigirsdavo kalbų, jog prekyba dėvėtais drabužiais darko miesto vaizdą. Kai atvykdavo garbingų svečių, arba vykdavo šventės, miesto seniūnas prašydavo verslininkų atlaisvinti aikštelę ir neprekiauti.
Seniūno Romo Atkočaičio nuostatas patvirtina ir posėdžio, kuriame buvo svarstomas turgelio likimas, protokole užfiksuoti žodžiai: „Pritarčiau visoms sąlygoms, kad tik išnyktų skudurynas“.
Turgelio likimą iš Savivaldybės administracijos darbuotojų bei Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės skyriaus specialistų sudaryta darbo grupė svarstė praėjusių metų lapkričio 23 dieną. Tą dieną priimtas sprendimas sklypą nuomoti.
Tačiau po šešių dienų persigalvota. Vėl sušauktas darbo grupės posėdis. Savivaldybės administracijos pageidavimu, nuspręsta sklypą parduoti, nes „per projektų pasitarimą paaiškėjo nauja aplinkybė“.
Gruodžio pirmąją Savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė jau kreipiasi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyrių, kad sklypas būtų parduotas aukcione.
Į Savivaldybės sąskaitą prašoma pervesti 895 eurus, kurie išleisti rengiant sklypo projektą ir atliekant kadastrinius matavimus.
Nacionalinė žemės tarnyba nustatė pradinę žemės sklypo su asfaltuota aikštele kainą – 5600 eurų. Sklypas galėjo būti parduotas sumokant iš karto arba išsimokėtinai, bet ne ilgiau kaip per 15 metų.
Būtų įpirkę ir kelmiškiai
Šių metų kovo 28 –ąją aikštelė parduota už 14 tūkstančių 56 eurus. Kaune įsikūrusi bendrovė jį nupirko išsimokėtinai.
Balandžio mėnesį apie tai, kad jų prekyvietė parduota, sužinoję verslininkai buvo šokiruoti. Už tokią menką sumą ir dar išsimokėtinai sklypą būtų nusipirkę jie patys. Tik bėda apie tai nieko nežinojo. Nors anksčiau yra teiravęsi – gal galėtų nusipirkti prekyvietę, tačiau miesto seniūnijoje išgirsdavo atsakymą, kad sklypas – ne jų kišenei. Mat, aikštelė yra asfaltuota.
Kaip paaiškės vėliau, prekyvietės įrengimas kainavo 11 703 litus, asfalto danga – 24 843 litus.
Kad žemės sklypas parduotas su statiniu, asfaltuota aikštele, kilus skandalui, kliuvo ir rajono Tarybos nariams. Tačiau jiems paaiškinta, jog asfalto danga nurašyta, nes aikštelės nepavyko įteisinti kaip turgavietės. Kaip tuomet suprasti 2014 metų kovo 27 dienos rajono Tarybos sprendimą, kuriame patvirtintas prekyvietės detalusis planas?
Verslininkai kreipėsi į prokuratūrą
Problemą prekiautojai dėvėtais drabužiais kėlė miesto gyventojų sueigoje, po to – rajono Traybos komiteto posėdyje. Susisiekė ir su sklypą aukcione nupirkusiu kauniečiu. Klausė gal galėtų savo prekyvietę perpirkti. Tačiau naujasis savininkas už septynis arus Kelmės centre jau prašė dvigubos kainos – 29 tūkstančių eurų.
Nebeliko nieko kito tik kreiptis į Šiaulių apygardos prokuratūrą, kad ši apgintų viešąjį interesą. Ši procedūra pristabdė sandorio įteisinimą tarp pirkėjo ir nacionalinės žemės tarnybos.
Tačiau Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės skyriaus vedėjas Arvydas Žukauskas tuo metu buvo nusiteikęs optimistiškai. Sandoris bus įteisintas pas notarą, nes iš Šiaulių apygardos prokuratūros jokių trukdžių ar įspėjimų nesulaukta.
Kaip paaiškėjo vėliau, Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Motyvavo tuo, kad apie žemės sklypo pardavimo aukcioną buvo paskelbta interneto svetainėje, o sklypo kaina nuo pradinės padidėjo beveik tris kartus.
Tačiau savo šeimas nuo skurdo ir nedarbo ginančios trys dėvėtais drabužiais prekiaujančios moterys nesutiko su tokiu sprendimu ir kreipėsi į Šiaulių apygardos vyriausiąją prokurorę Ritą Dabužinskienę.
Parduodant sklypą rasta pažeidimų
Šį mėnesį verslininkės gavo vyriausiosios prokurorės atsakymą, kuriame teigiama, jog parduodama sklypą Kelmės centre Savivaldybės administracija padarė ne vieną pažeidimą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus vedėjas Arvydas Žukauskas įspėtas nedaryti teisės pažeidimo : nesudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties.
Ankstesnis Viešojo intereso gynimo skyriaus sprendimas panaikintas. Viešojo intereso gynimo priemonės bus taikomos.
Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba šiemet rugsėjo pirmąją pateikė išvadą, jog administracijos direktorė I. Sirusienė kreipdamasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl sklypo pardavimo galimai viršijo įgaliojimus ir pažeidė prekiautojų interesus.
Rajono Taryba nesvarstė ir nepriėmė jokio sprendimo dėl prekyvietės panaikinimo. UAB Kelmės vietinis ūkis nurašė prekyvietėje įrengtą asfalto dangą kaip nebaigtą, Registrų centre neįregistruotą statinį, tačiau prekyvietė neišardyta ir iki šiol veikia. Be to, nurašydamas prekyvietę UAB Kelmės vietinis ūkis nesilaikė Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos tvarkos aprašo, nes pasiūlymus dėl ilgalaikio turto, šiuo atveju prekyvietės nereikalingumo teikė Savivaldybės administracijos direktorė, o ne Inventorizavimo komisija.
Nelikvidavus nurašyto turto nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 metų spalio 19 dienos nutarimo dėl turto nurašymo, likvidavimo tvarkos.
Šiaulių apygardos vyriausioji prokurorė Rita Dabužinskienė padarė išvadą, jog Savivaldybės administracija negalėjo nuspręsti, kad žemės sklypas S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje nereikalingas ir teikti Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės skyriui, kad būtų parduotas. Šiuo atveju sprendimą priimti turėjo rajono Taryba.
Kaip kitos paskirties parduodamais valstybinės žemės sklypais gali būti laikomi tik tokie, kuriuose nėra Lietuvos ar užsienio fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančių įrenginių. Kelmės atveju rajono Tarybos sprendimai „Dėl viešosios prekybos vietos, skirtos prekiauti ir teikti paslaugas Kelmės mieste patvirtinimo“ (2014 metai kovo 27 diena) bei „Dėl Kelmės miesto teritorijos dalies bendrojo plano korektūros patvirtinimo“ (2014 metai rugpjūčio 26 diena) rodo, jog sklypas buvo naudojamas kaip turgelis ir negali būti priskirtas naujiems kitos paskirties valstybinės žemės sklypams.
Autorės nuotr.
Kelmės centre, specialiai jiems įrengtame turgelyje jau 17 metų prekiaujantys smulkieji verslininkai gindami savo teises pasiekė pergalę. Prokurorės išvada – jų prekyvietė negalėjo būti parduota.
Prekiautoja Valerija Vainienė sako, jog ši vieta patogi prekybai dėvėtais drabužiais. Užsuka ne tik kelmiškiai, bet ir iš autobusų stoties ar į stotį keliaujantys kaimų gyventojai. Poniai Valerijai tai darbo vieta. Kas priimtų į darbą netrukus pensinio amžiaus sulauksiančią moterį?
Į prekyvietę užsukusi kelmiškė Zofija (dešinėje) džiaugiasi, kad prekiautojų dėvėtais drabužiais dar yra. Naujų drabužių iš menkos savo pensijos ji neįpirktų.