Naujausios
Turgaus veidas be šypsenos
SUNKMETĮ IŠGYVENA IR PABALIŲ TURGAUS PREKIAUTOJAI
Šiaulių Pabalių turgaus prekeiviai vienbalsiai kalba apie nuosmukį: per pastarąjį pusmetį kai kurių uždarbis smuko per pusę. Sumažėjo pirkėjų, krito perkamoji galia. Prekiautojai su nerimu laukia žiemos: gali būti, kad prekystalį teks iškeisti į bedarbio statusą.
Sigita STONKIENĖ
siga@skrastas.lt
Prekyba gerokai smuko
Paskutinis rugpjūčio šeštadienis. Pabalių turgus, apie vienuolikta valanda ryto.
Iš pirmo žvilgsnio turgavietė verda: akys raibsta nuo įvairiausių prekių, pirkėjų taip netrūksta. Čia, kaip ir prekybos centruose, skelbimai vilioja „juodai geromis“ kainomis.
„Džinsai, palaidinės — nuo 15 litų“. Kitas plakatas skelbia, jog už litą gali įsigyti naudotų indų, buities prietaisų, net dėvėtos avalynės.
Nors pirkėjai viliojami visais įmanomais būdais, prekiautojai aiškino, jog per pastarąjį pusmetį prekyba sumažėjo trečdaliu, kitiems — net ir per pusę.
„Prekyba geriau vyko praėjusį šeštadienį, kai tėvai pirko mokyklai, o šitas turgus visai blogas,“ — sakė prekiautoja Daiva. Ji turguje dirba septynerius metus.
Daivos palapinėje: džinsai, striukės, palaidinės, moteriški ir vyriški švarkai, kuriuos ji atsiveža iš Gariūnų turgavietės Vilniuje. Džinsai, pavyzdžiui, kainuoja 40— 50 litų. Parduotuvėje už tokius pat džinsus mokėtum 80 litų.
Trečiadieniais ir šeštadieniais Daiva prekiauja Pabaliuose, sekmadieniais važiuoja į Rietavo turgų.
„Pragyventi kol kas galima, bet pelnas sumažėjo per pusę. Visi nori pigiau. Būna dienų, kai visus pinigus sukiši, o paskui žiūri, jog nėra iš ko valgyti“, — sako Daiva.
Prekiautoja kas mėnesį valstybei sumoka apie 500 litus įvairių mokesčių — už verslo patentą, prekybos ploto nuomą, dar prisideda mokesčiai „Sodrai“, sveikatos draudimas, transporto išlaidos.
Moteris neslepia — turgūs išvargina ir fiziškai, ir morališkai. Dažnai, siūlydama prekes, jaučiasi taip, tarsi prašytų išmaldos. Ypač sunku žiemą: pasitaikė mėnesių, kai uždarbis siekė vos kelis šimtus litus.
Ji mielai sutiktų eiti dirbti už minimumą, „jeigu tik būtų darbų“, kad nereikėtų keltis naktimis, tampyti maišus su prekėmis, kursuoti pirmyn ir atgal į Gariūnus arba Rietavą.
Daiva sakė, kad didžiausias pakilimas buvo prieš porą metų, 2007-aisiais.
Rūpi susitaupyti žiemai
„Prekyba sumažėjo pusiau. Kodėl neatpiginam? Kad jau nebėr iš ko piginti — ir taip užsidedam minimaliai, dešimt— penkiolika procentų“, — kitas turgaus senbuvis Albinas daug metų toje pačioje vietoje siūlo spalvingas, raštuotas antklodes ir patalynę. Prekiauja kartu žmona.
Stora šilta akrilano antklodė kainuoja 40— 70 litų. Natūralios vilnos — 150 litų. Prekybos centre už tokią pat paliksi apie 180— 200 litų.
Prekiautojai su baime laukia žiemos, kai prasidės šildymo sezonas, brangs elektra. Dabar kad ir mažiau, bet vis tiek žmonės perka. Sako, ot tada tai tikrai bus blogai. O visai dugnas būsiąs dar kitą žiemą.
„Pastoviai sukam galvą, kaip peržiemosim. Ar vertės čia stovėti? Paklauskit, čia visi taip kalba,“ — sako Albinas. Jis garsiai raminosi, kad jo prekės nėra sezoninės. Šią vasarą, rūpindamasis uždirbti ir bent kiek susitaupyti šaltajam sezonui, nevažiavo nė į Palangą.
Ant kolekcininko Juozo prekystalio — senos monetos, medaliai, prieškario laikų pinigai, ženkliukai. Už vietą sumokėjo 5 litus, bet turgus baigiasi, o dar nieko nepardavė: tokie eksponatai pirkėjų nebedomina. Beje, pernai per dieną suprekiaudavo po 50— 60 litų.
Dešimt metų turguje stovintis Arūnas prekiauja žinomų firmų žoliapjovėmis, kurių kaina nuo 800 litų. Kaip ir bet kurioje parduovėje, pirkėjui suteikiamas garantinis talonas. Žoliapjoves atsiveža iš prekybos įmonės. Šiandien pardavė vieną.
„Jeigu prekė suges, pirkėjui nekils jokių rūpesčių — prietaisas bus atiduotas tvarkyti į specializuotus garantinės priežiūros centrus“, — užtikrino pardavėjas.
Šiemet Arūno žoliapjovėmis domisi mažiau pirkėjų — jo žiniomis, labiau perkamos perpus pigesnės kiniškos.
Turgų „prisimena“ ir įmonės
Žydrūnas Augustinas, Pabalių turgaus direktorius, atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu prekiauti į turgavietę persikelia įmonės iš miesto centro. Tai lemia mažesnė prekybos ploto nuomos kaina, o pirkėjų srautas panašus, kaip ir mieste.
Pastaruoju metu dalis prekeivių persikelia į turgavietę iš mugių.
Vasarą apmirusi prekyba turguje pagyvėjo rugpjūčio mėnesį. Atvažiuoja latvių ir rusų, bet tikimybė, kad nupirks daugiau — nedidelė: vaikštoma, dairomasi.
Pabalių turgavietėje vienkartinis mokestis už prekybos vietą yra nuo 5 litų iki 36 litų — už tris vietas. Kai kurie prekiautojai turi užsiėmę net po penkias vietas. Šeštadieniais, sako direktorius, turguje dažnai apsilanko mokesčių inspektoriai.
Turgavietėje yra apie 1200 prekybos vietų, prekiautojų skaičius, priklausomai nuo sezono, svyruoja nuo 500 iki 1000.
Citata: „Prekiautoja sutiktų eiti dirbti už minimumą, kad nereikėtų keltis naktimis, kursuoti pirmyn ir atgal į Gariūnus arba Rietavą.
KAINA:Turguje yra prekių, kurias gali įsigyti ir už vieną litą.
VERSLAS: Žydrūnas Augustinas, Pabalių turgaus direktorius, atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu prekiauti į turgavietę persikelia ir įmonės iš miesto centro.
NUOSMUKIS: Pabalių turgaus prekiautojai tvirtino, jog per pastarąjį pusmetį prekyba sumažėjo trečdaliu, kitiems — net ir per pusę.
KONKURENCIJA: Sekdami prekybos centrų pėdomis, turgaus prekeiviai pirkėjus vilioja išpardavimais ir nuolaidomis.
NERIMAS: Prekiautojas Albinas: „Pastoviai sukam galvą, kaip peržiemosim. Ar bevertės aplamai čia stovėti?“
Jono TAMULIO nuotr.
