„Tryliktoji pensija“: mokėti ar nemokėti?

Giedriaus BARANAUSKO asociatyvi nuotr.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga paruošė „dovanėlę“ pensininkams. Ar Seimas ją palaimins galutinai – atviras klausimas.
Praeitą savaitę Seime sėkmingai startavo siūlymas pensininkams mokėti priedą prie senatvės pensijos, kitaip vadinamą tryliktąją pensiją. Valdantieji pritaria, opozicija įžvelgia rinkimų kampanijos triukų, o ekspertai ragina gerai pagalvoti, kad netektų kapanotis iš gilios ekonominės krizės.

Pirmasis šūvis – sėkmingas

Parlamentarai po pateikimo pritarė tai reglamentuojančiam naujos redakcijos Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymo pakeitimo projektui, kurį pateikė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narys Zbignevas Jedinskis.

„Net neabejoju, kad po pateikimo bus pritarta. (...) Po to bus Vyriausybės išvada ir Vyriausybė arba ras šaltinį, arba ne“, – žurnalistams prieš balsavimą Seime ketvirtadienį sakė premjeras Saulius Skvernelis.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad ekonominė situacija Lietuvoje leidžia skirti tokią išmoką.

„Kai kurios Europos Sąjungos šalys 13 pensiją turi. Mūsų ekonominė situacija yra tokia, kad mes tikrai galime turėti šitą įstatymuose ir sau leisti tokį malonumą išmokėti 13 pensiją“, – sakė R. Karbauskis.

Už projektą po pateikimo balsavo 48 Seimo nariai, prieš buvo 10, susilaikė 6. Dabar įstatymo pataisos keliaus į Socialinės apsaugos ir darbo komitetą, o į plenarinių posėdžių salę sugrįš jau po Seimo rinkimų – lapkričio 10 dieną. Dėl siūlomo teisinio reguliavimo savo išvadą turės pateikti ir Vyriausybė.

Jei įstatymo pataisos būtų priimtos, 200 eurų papildomas priedas būtų išmokamas pensininkams kiekvienų metų gruodžio mėnesį.

Kadangi Lietuvos pensininkai atsiduria ties skurdo riba, tokia situacija, anot Z. Jedinskio, verčia imtis priemonių, kurios juos šiek tiek apgintų.

Tačiau tokie politiko ketinimai neįtikino Seimo opozicijos, kuri įžvelgė galimą kalėdinę dovaną rinkėjams prieš Seimo rinkimus.

Seimo narė konservatorė Gintarė Skaistė mano, kad tai akivaizdus priešrinkiminis žingsnis. Ji ragino nuosekliai didinti senatvės pensijas, įteisinti vienišų asmenų paramos sistemą, o ne dovanoti dovanas kartą per metus.

Socialdemokratas Algirdas Sysas sakė, kad jam yra suprantamas noras „patikti rinkėjams“, tačiau pažymėjo, kad šių metų „Sodros“ biudžetas yra deficitinis.

Nori finansuoti iš bankų turto mokesčių

Pataisą teikiančios Z. Jedinskis teigė, kad šiam siūlymui įgyvendinti prireiktų 120 mln. eurų.

„Bus per 120 mln. eurų, mes siūlome finansavimo šaltinį – Seime stalčiuose guli bankų turto apmokestinimo projektas. Pagal paskaičiavimus, būtent šitas mokestis padengtų išlaidas vienkartinei pensijai“, – sakė Z. Jedinskis.

Pasak parlamentaro, ši išmoka siektų 200 eurų ir būtų išmokama kiekvienų metų gruodžio mėnesį.

Jeigu Seimas pritartų, 13-ąją pensiją gautų asmenys, gyvenantys Lietuvoje ir deklaravę gyvenamąją vietą arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, kuriems mokamos socialinio draudimo senatvės (išankstinės senatvės, senatvės pensijos neįgaliajam) pensijos; socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensijos; socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijos.

Tokį priedą taip pat gautų asmenys, kuriems mokamos maitintojo netekimo pensijos; ištarnauto laiko pensijos; kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas; šalpos senatvės pensijos; šalpos neįgalumo pensijos; šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose; šalpos našlaičių pensijos; socialinės pensijos; šalpos kompensacijos.

Projektą teikiantys Seimo LLRA-KŠS frakcijos seniūnė Vanda Kravčionok ir frakcijos narys Z. Jedinskis sako, kad toks papildomo priedo pensininkams modelis sėkmingai veikia Graikijoje, Ispanijoje, Lenkijoje.

Kad neatsidurtume Graikijos situacijoje

Finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad siūlymas yra neatsakingas ir negali būti svarstomas, nepateikus biudžeto projekto.

Jis akcentavo, kad ankstesniais metais buvo sunku subalansuoti biudžetą, o tokio biudžeto deficito, kaip šiuo metu, Lietuva niekada neturėjo.

„Praėjusiais metais, neturint koronaviruso, neturint pandemijos rizikos, buvo sunkiai subalansuojamas biudžetas ir buvo renkami 1–3 mln. eurų vertės mokesčių pakeitimai tam, kad jis būtų subalansuotas. Dabar, dar net nepateikus biudžeto, jau siūloma išleisti (apie – ELTA) 200 mln. eurų kiekvienais metais, tuo metu per 8 mėnesius biudžeto skylė viršijo pusantro milijardo ir tokių biudžeto deficitų mes niekada neturėjome. Šiuo atveju tai yra neatsakinga ir tokie klausimai, nepateikus biudžeto, nelabai gali būti ir svarstomi“, – Eltai sakė M. Dubnikovas.

Jo teigimu, reikia suprasti, kad lėšos, kurių prireiks šiai išmokai, bus skolintos.

„Jeigu mes darysime tokį veiksmą, tai labai tikėtina, kad ateityje nebus iš ko didinti pensijų ir tas automatinis didinimas neveiks, nes nebus iš ko paskirti pinigų, nors indeksavimas ir turėtų veikti“, – sakė finansų analitikas.

„Visi šitie pasiūlymai su 13-a pensija, vienkartinės išmokos, intervencijos į indeksavimo koeficientą gali lemti tokį dalyką, kad pensijos kažkuriuo laikotarpiu gali būti pradėtos mažinti. Dėl to, kad susidursime su realybe ir be galo, be krašto išlaidaudami vieną dieną atsibusime, kad esame Graikijos padėtyje, kai mums niekas neskolina“, – sakė M. Dubnikovas.