Naujausios
Audros tikimybė yra
Iki kalendorinio vidurvasario liko vos keletas dienų. Prasidėjus liepai, išryškėjo kontrastai. Kai kuriuose Lietuvos regionuose, pavyzdžiui, Suvalkijoje, Dzūkijoje, kur liepos mėnesį nelijo nė sykį, paskelbta sausra – gaisringumas čia yra aukščiausios klasės. Tuo tarpu vakariniuose rajonuose lijo dažnai, rytiniuose – taip pat iškrito jau daugiau nei pusė vidutinės normos. Šiauliams ne tik saule, bet ir debesimis pasisekė kiek labiau negu kitiems – lietus nuo perkaitimo saugo įkaitusį miestą ir pašonėje esantį Rėkyvos durpyną. Galima sakyti, lietuviški tropikai.
Vis dėlto pastarosiomis dienomis meteorologai vėl vis dažniau užsimena apie audras, kokios neseniai mūsų šalį aplenkė, nusiaubdamos kaimynines valstybes.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gytis Valaika vakar „Šiaulių kraštą“ perspėjo apie spėriai į Lietuvą artėjančius liūčių debesis su perkūnijomis ir 15–20 metrų per sekundę siekiančiais vėjo gūsiais, judančiais šiaurės, šiaurės rytų kryptimi ir tolyn į Lietuvą. Pagal stebėjimus į didžiausią rizikos teritoriją, anot jo, turėtų patekti pietvakariniai šalies rajonai, tačiau audros uodega gali kirsti ir šiauriniams. Audra prognozuojama ir šeštadienį.
„Kuo šiltesnė oro masė, tuo joje yra daugiau vandens garų – o vandens garai yra kaip kuras audroms kilti“, – sakė pašnekovas.
Pagal dabartines prognozes, anot G. Valaikos, liepos mėnesio dienų orai ir toliau bus kontrastingi. Artimiausios dienos dalyje šalies greičiausiai bus karštos – iki 30 laipsnių. Šalia to praslinks lietūs su perkūnija, vietomis pasitaikys ir smarkių liūčių su kruša. Kitą savaitę turėtų būti šiek tiek gaiviau, bet labai ženklus atvėsimas neprognozuojamas – vasariška šiluma iš Lietuvos nesitrauks.
Meteorologo žodžiais, šiluma Lietuvoje turėtų užsibūti ne tik liepą – manoma, kad visą likusią vasarą, vertinant ilgalaikes tendencijas, šiemet bus ir sausiau, ir šilčiau negu įprasta. Bet tai esą nereiškia, jog nepasitaikys viena kita vėsesnė diena.
„Žmonės mėgsta diskutuoti – šalta ar šilta vasara, o aš galiu pasakyti, kad paskutinį kartą vėsi ir drėgna vasara buvo tik 2017 metais. Nuo tada visos vasaros buvo šiltos arba net labai šiltos. Jei ir būdavo šaltesnių savaičių, vis tiek visas vasaros dienos sudėjus gaudavome rezultatą: vasara labai šilta.“
Šiemet šilumos rekordas Lietuvoje (35 laipsniai) kol kas nepasiektas – buvo įkaitę iki 34 laipsnių.
Anot pašnekovo, vasariški debesys, skirtingai negu tie, kurie dangų užkloja žiemą, yra judrūs, susiformuoja per valandą, persiformuoja, yra lokalūs – dėl to neretai prognozės gali būti netikslios, dažnai besikeičiančios.
„Žiūrėjau žemėlapį – jeigu į vakarus nuo Šiaulių daugiau palyja, tai į pietus nuo Šiaulių – mažiau. Net miesto mikrorajonai susiskirstę debesimis – viename miesto gale lyja, o kitame sausa. Nuspėti, kur debesys persiformuos, nėra paprasta“, – sakė G. Valaika.
Pasak jo, kartais žmonės giriasi užfiksavę ir 40 laipsnių karštį. Jų mėgsta paklausti, kur matavo oro temperatūrą: prie namo, prie gatvės, prie įkaitusio asfalto?
„Teisingai oro temperatūra matuojama atvirose vietose, toliau nuo įkaitusių namų, asfalto, būtinai tokiose vietose, kur nėra saulės – šiaurinės pusėse, ant šiaurinės namo sienos, ir 1,5–2 metrų aukštyje nuo žemės paviršiaus“, – informavo specialistas.
Medikai kol kas nejaučia pacientų antplūdžio
Nieko keista, kad esant karštiems orams medikai sulaukia daugiau sunegalavusių pacientų, ypač sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, patyrusių infarktus, insultus. Šią vasarą nieko naujo – tokių ligonių taip pat yra.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus vedėjos Daivos Jautakienės žodžiais, ramina tik tai, kad šiemet minėtų pacientų skaičius neišaugęs – per dieną į skyrių įprastai kreipiasi 130–160 žmonių dėl įvairių negalavimų ir nebūtinai susijusių su vasaros karščiais.
Didesnė bėda, anot medikės, yra su per karščius alkoholiu besigaivinančiais asmenimis – jų skaičius vasarą ženkliai išaugęs.
Ūkininkai spėja neblogą derlių
Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkė Audronė Asauskaitė-Kerienė pasakoja savame ūkyje liepos 9 dieną pradėjusi miežių derliaus dorojimą – šiemet jis savaitę ankstesnis negu praeitais metais. Šiaulių rajone, Gruzdžiuose, ūkininkaujanti vadovė sunokusiu derliumi nesiskundžia: atsižvelgiant į miežių veislę prikulia 7–9 tonas iš hektaro.
A. Asauskaitės-Kerienės žiniomis, sąjungos narių miežių derliaus vidurkis – apie 8 tonos. Mažesnis derlius yra tik tuose ūkininkų laukuose, kuriuose sausesnis dirvožemis – durpingas, smėlingas, tokia tendencija stebima kai kuriuose Bubių seniūnijos laukuose.
„Dramatizuoti tikrai nereikia: derlius yra neblogas – gamta negaili šilumos, davė ir lietaus“, – sakė ūkininkus vienijančios organizacijos vadovė.
Netrukus laukuose prasidės ir rapsų nuėmimas – rapsai jau beveik sunokę.
Labiausiai regiono augintojams neramu, kad žadamos audros neišvartytų dideles varpas spėjusių užauginti kviečių.
