Naujausios
Treneriai skaičiuoja prarastus auklėtinius
Į užsienį išvažiavę auklėtiniai — trenerių širdies skausmas ir prarastas įdirbis. Vos tik jaunuoliai gerai pasirodo tarptautinėse varžybose, juos ima kviestis ir studijuosi, ir sportuoti. Jauni perspektyvūs sportininkai emigruoja dėl geresnių sąlygų negu čia. Tačiau ne vienas taip ir nepasiekia aukštesnių rezultatų užsienyje. Ar yra būdų sportininkus išsaugoti čia?
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Užtikrina galimybes gyventi ir sportuoti
Šiaulių lengvosios atletikos mokyklos treneris Povilas Šaučikovas turi karčios patirties. Prieš keletą metų jo auklėtinis Linas Šalkauskas, bėgdavęs 2000, 3000 metrų su kliūtimis, ir Pasaulio čempionate iškovojęs 11 vietą, buvo pastebėtas amerikiečių ir prikalbėtas vykti studijuoti ir sportuoti į JAV.
Bėgikui buvo pasiūlytos nemokamos studijos, maitinimas, kišenpinigiai, geros treniruočių ir varžybų sąlygos. Sportininko treneriams nepavyko atkalbėti. Rėmėjų neatsirado — pastarieji norėjo, kad sportininkas būtų buvęs tarp aštuonių geriausiųjų.
„Buvo žiauriai skaudu. Jis tuo metu buvo perspektyviausias iš mano treniruojamų vaikų, galėjo daug pasiekti ilgesnėse distancijose, turėjo gabumų ir bėgti maratoną. Tiesiog buvo geras ir gabus vaikas“, — sako treneris.
Pasak P. Šaučikovo, kas JAV sportininkui buvo žadėta — ištesėta. Bet sportininko rezultatai liko to paties lygio. Pasak trenerio, sunku pasakyti, kodėl taip nutiko — gal sportininkui netiko per šiltas klimatas. Treneris iki šiol mano, kad Lietuvoje vaikinas būtų pasiekęs daugiau. Šiuo metu sportininkas gyvena užsienyje, sportinė karjera — nutrūkusi.
Praėjusiais metais dar dviem lengvosios atletikos mokyklos sportininkams buvo pasiūlyta važiuoti į JAV, bet juos pavyko perkalbėti studijuoti Šiaulių universitete.
Pasak P. Šaučikovo, norinčiųjų išvažiuoti yra daug, bet ir užsienyje laukiami tik aukšto lygio sportininkai: dalyvaujantys Pasaulio čempionatuose, įvykdantys normatyvus.
Valstybė proceso nereguliuoja
Pasak trenerio, lengvoji atletika, nors vadinama sporto karaliene, realybėje yra kone pamotė. Net apranga, startukai — pačių sportuojančiųjų reikalas, paremtas tėvų pinigine ir entuziazmu.
Dar viena problema — treniruočių sąlygos. Šiaulių maniežas, pastatytas prieš 40 metų, kapitalinio remonto nematė. Žiemą manieže temperatūra nuo lauko temperatūros tesiskiria keliais laipsniais. Treneris šypsosi: vaikų vis tiek ateina. Bet, pamatę kasdienybę, ne daug kas atlaiko tokias sąlygas.
Nuo 1972 metų treneriu dirbantis P. Šaučikovas pastebi: kai tik atsirado galimybė sportuoti užsienyje, valstybė proceso nereguliavo ir paliko savieigai.
Trenerio manymu, sportininkų karjera labiau turėtų būti suinteresuotos aukštosios mokyklos. „Gabūs sportininkai reklamuotų mūsų aukštąsias mokyklas. Juos galėtų priimti bent panašiomis, kaip JAV, sąlygomis — atleidžiant nuo mokesčio už mokslą“, — svarsto treneris.
Pasak P. Šaučikovo, visame pasaulyje rimtas sportas prasideda nuo aukštųjų mokyklų. O Lietuvoje sportas baigiasi su dvylikta klase.
Skirtingi likimai
Plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktorius Valerijus Belovas ir treneris Kęstutis Jankevičius į užsienį išleido tris gabius plaukikus.
Pirmoji 2004 metais su tėvais gyventi į Londoną išvyko Lietuvos vaikų plaukimo čempionė Aurelija Macijauskaitė.
Treneris tikėjosi, kad šis įvykis — tik atsitiktinumas. Bet 2005— 2006 metų sezoną pabaigė ir Karolina Dryžaitė: su tėvais išvažiavo į Dubliną. Treneris ir tą kartą vylėsi, kad šeima grįš į Lietuvą. Bet praeitą rudenį K. Jankevičiaus laukė dar viena staigmena — į Švediją susiruošė trečias aklėtinis — Rokas Čepulis.
Ir 18-etė Karolina, ir 17-etis Rokas yra sporto meistrai, turintys galimybę pakliūti į Londono olimpiadą.
Pasak trenerio, Aurelija iš pradžių treniravosi Londono klube. Bet vieną dieną K. Jankevičius gavo elektroninį laišką, kad Aurelija nebeplaukia.
Karolinos istorija kitokia — ji treniruojasi iki šiol. 2008 metų vasarą K. Jankevičius kartu su plaukike dalyvavo Pasaulio jaunimo čempionate Meksikoje. Mergina neturi Airijos pilietybės, todėl atstovauja savo šaliai.
Rokas Čepulis Stokholme treniruojasi grupėje su 12 plaukikų, penki iš jų dalyvavo Pekino olimpinėse žaidynėse.
Treneris su buvusiais auklėtiniais bendrauja elektroniniu paštu, susiskambina. R. Čepulis porą kartų per moksleivių atostogas buvo grįžęs į Šiaulius, treniravosi su bendra grupe.
Treneris pastebi: Šiauliuose sportininkas treniruodavosi dažniau, nuplaukdavo daugiau kilometrų.
„Tinka Rokui ten treniruotis, ar ne — čia jau kitas klausimas, nes aš gerų braso atstovų švedų — nežinau. Lietuvos brasisitai yra geresni. Lietuviai treneriai sugeba treniruoti ir parengti sportininkus. Tik vienintelė kliūtis — sąlygos, juk Šiauliai net neturi olimpinio baseino“, — sako K. Jankevičius.
Trenerio teigimu, Karolina treniruojasi labai stipriai, per atostogas turėdavo net po 12 treniruočių per savaitę. Tik tiek, kad Airija plaukikais negarsėja. O geriausi airių plaukikai treniruojasi Anglijoje.
Nuostolis — moralinis ir materialinis
Pasak V. Belovo, sportininkų praradimas — netektis ir mokyklai, ir treneriui. R. Čepulis buvo ketvirtas Europos jaunių olimpinėse dienose: lėšas į jį investavo ir valstybė, ir miestas.
Treneris K. Jankevičius pritaria: mokykla įdėjo daug lėšų,o jis — daug darbo. Be moralinio, yra ir materialinis aspektas: kiekvienais metais formuojamos grupės, už kurias treneris gauna atlyginimą. Išvykus sportininkui, atlyginimo koeficientas mažėja.
V. Belovas džiaugiasi, kad pavyko rasti bendrą kalbą su vienu iš geriausių Lietuvos plaukiku Pauliumi Viktoravičiumi, kuris neišvažiavo pas brolį į JAV. „Delfinas“ jam sumoka už studijas, pažadėjo suteikti sąlygas treniruotėms, išvykoms. O Paulius gerina rezultatus.
PRARADIMAS: Šiaulių plaukimo mokyklos treneris Valerijus Belovas sako, kad išvykstantys sportininkai — praradimas ir mokyklai ir treneriui.
NERIMAS: Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ treneris Kęstutis Jankevičius sako nieko negalįs planuoti: gal vėl sulauks žinios, kad perspektyvus sportininkas su šeima išvažiuoja į užsienį.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PRARADIMAS: Šiaulių lengvosios atletikos mokyklos treneriui Pranui Šaučikovui buvo labai skaudu, kai į JAV išvyko jo perspektyviausias auklėtinis: „Lietuvoje švaistome žmones į kairę ir dešinę. Pas mus prioritetai ne — žmogui“.
Jono TAMULIO nuotr.
išnaša: „Kai tik atsirado galimybė sportuoti užsienyje, valstybė proceso nereguliavo ir paliko savieigai.
KOMENTARAS
Trūksta pinigų ir patriotizmo
Lietuvos Kūno kultūros ir sporto departamento Sporto strategijos skyriaus vedėjas Algimantas KUKŠTA:
— Kiek sportininkų išvyksta, statistikos neturime. Pagrindinė išvykstančiųjų priežastis — sportininkai išvažiuoja mokytis.
Mėginame siūlyti treneriams ir sporto mokykloms, gaunančioms biudžeto lėšas sportininkams rengti, sudaryti sutartis su tėveliais. Sąlyga — jei vaikas išvyksta sportuoti, kad pasižadėtų grįžęs ginti Lietuvos garbę, arba — kompensuotų išlaidas.
Bet susiduriame su problema. Jei keliame reikalavimus, mums atsako: važiuoja mokytis, o ne sportuoti. Automatiškai esame bejėgiai.
Sportiniuose žaidimuose sporto klubai talentingus sportininkus parduoda užsienio klubams, kad sportininkas tobulėtų — sako, kad čia nėra sąlygų ir specialistų.
Į užsienį daugiausia išvyksta jaunimo amžiaus — baigę vidurinę mokyklą. Vyksta į JAV, Europos valstybes. Bet praktika rodo, kad, išskyrus krepšininkus ir futbolininkus, jų rezultatai tik smunka.
Vienas iš pavyzdžių — plaukikas Rolandas Gimbutis, kurį ilgą rėmėme, bet niekas neišėjo. Yra ir dar keli sportininkai, kurių išvykimas — nepasiteisino. Jų darbo kontrolė iš Lietuvos — neįmanoma.
Išeitis tokia: materialinio sportininkų būvio pagerinimas bei moralinis, patriotinis auklėjimas — ir vaikų, ir tėvų. Šiuo metu viskas labiausiai susiję su materialiniais sunkumais.
Bet, jei patriotizmo yra, Lietuvoje sąlygos dar yra pakankamai geros sportuoti ir tobulėti. Turime trenerių, tobulėja ir bazės. Ir Šiaulių pavyzdys rodo, kad bazės plečiasi, tik gal trūksta ekstra klasės trenerių.
Asmeninio archyvo nuotr.
citata: Sąlyga — jei vaikas išvyksta sportuoti, kad pasižadėtų grįžęs ginti Lietuvos garbę, arba — kompensuotų išlaidas.
