Tremties metinių minėjime – „Ištark, išgirsk, išsaugok“

Trem­ties me­ti­nių mi­nė­ji­me – „Iš­tark, iš­girsk, iš­sau­gok“

Va­kar Šiau­liuo­se Ge­du­lo ir vil­ties die­nos ren­gi­niai pra­si­dė­jo vi­dur­die­nį prie ge­le­žin­ke­lio ram­pos. Prie Šiau­lių tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ro ak­ci­jo­je „Iš­tark, iš­girsk, iš­sau­gok“ skai­ty­ti trem­ti­nių ir po­li­ti­nių ka­li­nių var­dai bei li­ki­mai, Chai­mo Fren­ke­lio vi­lo­je pri­sta­ty­ta pa­ro­da „So­vie­tų val­džios rep­re­suo­ti 1918 m. va­sa­rio 16 d. Lie­tu­vos Nep­rik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rai ir vals­ty­bės va­do­vai“.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Su­si­ti­ko prie ram­pos

77-ųjų trė­mi­mų pra­džios me­ti­nių mi­nė­ji­mas „Mū­sų at­min­tis gy­va“ pra­si­dė­jo vi­suo­ti­ne ty­los mi­nu­te ir Šiau­lių kul­tū­ros cent­ro po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių cho­ro „Trem­ti­nys“ su­gie­do­tu him­nu.

Prie at­mi­ni­mo len­tos pa­dė­ta gė­lių, po ren­gi­nio dar trys puokš­tės iš­ke­lia­vo į Su­ki­lė­lių kal­ne­lį, Šiau­lių se­ną­sias ir Gin­kū­nų ka­pi­nes.

Lie­tu­vos po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių są­jun­gos Šiau­lių fi­lia­lo va­do­vė Va­le­ri­ja Jo­ku­baus­kie­nė kal­bė­jo ir apie ge­du­lą, ir apie vil­tį. Ge­du­las – nes ge­di­ma ne­grį­žu­sių­jų. Vil­tis – nes ji pa­dė­jo iš­bū­ti, iš­tver­ti, iš­gy­ven­ti.

„Ne­tu­ri pa­si­kar­to­ti to­kie įvy­kiai“, – sa­kė bu­vu­si trem­ti­nė, sa­vo kal­bą bai­gu­si poe­to Vy­tau­to Alek­sand­ro Ci­naus­ko ei­lė­mis: „Ve­žė eše­lo­nais, grį­žo­me po vie­ną...“

Šiau­lių uni­ver­si­te­to gim­na­zi­jos folk­lo­ro an­samb­liui „Čiū­to“ už­dai­na­vus dai­ną „Jei ne auk­si­nės va­sa­ros“, ne vie­nas bu­vęs trem­ti­nys ne­su­lai­kė aša­rų.

Po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių cho­ro „Trem­ti­nys“ su­gie­do­tą gies­mę „Ma­ri­ja, Ma­ri­ja“ ren­gi­nio da­ly­viai iš­klau­sė at­si­sto­ję.

Mi­nė­ji­me gro­jo ir Šiau­lių Sau­liaus Son­dec­kio me­nų gim­na­zi­jos akor­deo­nis­tai, jų va­do­vė – Šiau­lių mies­to gar­bės pi­lie­tė Ma­ry­tė Mar­ke­vi­čie­nė.

„Mi­si­ja Si­bi­ras-2017“ da­ly­vė Emi­lė Ja­su­le­vi­čiū­tė ra­gi­no priei­ti prie bu­vu­sių trem­ti­nių, po­li­ti­nių ka­li­nių ir su­ži­no­ti jų is­to­ri­ją – is­to­ri­ja gy­va.

Skai­tė pa­var­des ir li­ki­mus

13 va­lan­dą prie Šiau­lių tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ro pra­si­dė­jo at­min­ties ak­ci­ja „Iš­tark, iš­girsk, iš­sau­gok“, tru­ku­si dvy­li­ka va­lan­dų.

Jos me­tu bu­vo skai­to­mos 10-ies tūks­tan­čių trem­ti­nių ir po­li­ti­nių ka­li­nių var­dai ir pa­var­dės bei jų li­ki­mas: grį­žo, ne­grį­žo, li­ki­mas ne­ži­no­mas.

Pro­jek­to „Mi­si­ja Si­bi­ras“ or­ga­ni­zuo­ja­ma at­min­ties ak­ci­ja šie­met vy­ko 10-yje mies­tų: Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­je, Šiau­liuo­se, Pa­ne­vė­žy­je, Aly­tu­je, Ma­žei­kiuo­se, Ma­ri­jam­po­lė­je, Ute­no­je bei Jo­na­vo­je. Iš vi­so bu­vo gar­siai iš­tar­ti 105 000 trem­ti­nių ir po­li­ti­nių ka­li­nių var­dai.

Rep­re­suo­tų sig­na­ta­rų li­ki­mai

Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus Chai­mo Fren­ke­lio vi­lo­je pri­sta­ty­ta Lie­tu­vos ypa­tin­go­jo ar­chy­vo pa­reng­ta pa­ro­da „So­vie­tų val­džios rep­re­suo­ti 1918 m. va­sa­rio 16 d. Lie­tu­vos Nep­rik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rai ir vals­ty­bės va­do­vai“.

Pa­ro­dą pri­sta­tė Lie­tu­vos ypa­tin­go­jo ar­chy­vo LKP do­ku­men­tų sky­riaus ve­dė­ja Ni­jo­lė Mas­laus­kie­nė ir vy­riau­sio­ji ar­chy­vis­tė Je­le­na Su­bo­ti­na.

Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jui bu­vo įteik­ta su­skait­me­nin­ta tar­pu­ka­rio XVII vy­riau­sy­bės že­mės ūkio mi­nist­ro Sta­sio Pūt­vio bau­džia­mo­sios ir jo šei­mos trem­ties by­lų bei XIV ir XV vy­riau­sy­bių švie­ti­mo mi­nist­ro, IV Sei­mo pir­mi­nin­ko Kons­tan­ti­no Ša­ke­nio bau­džia­mo­sios by­los me­džia­ga.

Pa­sak N. Mas­laus­kie­nės, 1940–1953 me­tais nuo so­vie­ti­nio te­ro­ro tie­sio­giai nu­ken­tė­jo apie 300 tūks­tan­čių Lie­tu­vos gy­ven­to­jų.

1940 me­tais, So­vie­tų Są­jun­gai oku­pa­vus Lie­tu­vą, po­li­ti­nio te­ro­ro au­ko­mis ta­po ne­prik­lau­so­mos vals­ty­bės kū­rė­jai ir va­do­vai, po­li­ti­kos ir vi­suo­me­nės vei­kė­jai, ki­ti po­li­tiš­kai ak­ty­vūs žmo­nės.

Bu­vo rep­re­suo­ti 6 iš 20 Lie­tu­vos Nep­rik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rų, iš jų – Ka­zys Bi­zaus­kas ir Pra­nas Do­vy­dai­tis su­šau­dy­ti, Vla­das Mi­ro­nas mi­rė ka­lė­ji­me, Do­na­tas Ma­li­naus­kas mi­rė trem­ty­je, Alek­sand­ras Stul­gins­kis ir Pet­ras Kli­mas ka­lin­ti ir per­se­kio­ti iki mir­ties. Rep­re­suo­ti 6 iš 8 Mi­nist­rų ka­bi­ne­tų pir­mi­nin­kų. Su­šau­dy­ti, ka­lė­ji­muo­se ar trem­ty­je mi­rė 28 iš 100 Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bių na­rių.

Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­ju­je yra sau­go­mas Pūt­vių šei­mos trem­ties ar­chy­vas, jį 2008 me­tais per­da­vė S. Pūt­vio duk­tė Ju­li­ja Pūt­vy­tė-Da­ni­liaus­kie­nė.

Fil­mai, dis­ku­si­ja, kon­cer­tas

Šiau­liuo­se va­kar vy­ko ir dau­giau ren­gi­nių, skir­tų skaus­min­gai su­kak­čiai pa­mi­nė­ti. Šiau­lių kul­tū­ros cent­ro Ak­lų­jų ir silp­na­re­gių kul­tū­ros na­muo­se su­reng­ta do­ku­men­ti­niai fil­mų „Mir­ties la­ge­riai“ ir „Lie­tu­vių trem­ti­niai Sa­ja­nuo­se“ per­žiū­ra, skam­bė­jo trem­ti­nių ei­lės.

Šiau­lių ap­skri­ties Po­vi­lo Vi­šins­kio vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je vy­ko dis­ku­si­ja su Šiau­lių mies­to gar­bės pi­lie­čiu Vy­te­niu Rim­ku­mi. Rim­kų šei­ma į Si­bi­rą bu­vo iš­trem­ta 1949 me­tais. 1951 me­tais V. Rim­kus už rank­raš­tį-laik­raš­tu­ką „Tai­ga“, są­siu­vi­nius su dai­no­mis, ei­lė­raš­čiais, laiš­kais bu­vo nu­teis­tas aukš­čiau­sia – mir­ties – baus­me, ku­ri pa­keis­ta į 25 me­tus dar­bų la­ge­ry­je, 10 me­tų trem­ties bei 5-eriais me­tais be tei­sių.

Šiau­lių Šv. apaš­ta­lų Pet­ro ir Pau­liaus ka­ted­ro­je au­ko­tos šv. mi­šios, vy­ko kon­cer­tas „Mes ne­pa­mir­šo­me...“.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

At­min­ties ak­ci­jos „Iš­tark, iš­girsk, iš­sau­gok“ me­tu bu­vo skai­to­mos 10-ies tūks­tan­čių trem­ti­nių ir po­li­ti­nių ka­li­nių var­dai ir pa­var­dės bei jų li­ki­mas: grį­žo, ne­grį­žo, li­ki­mas ne­ži­no­mas.

Ant tvo­ros, ski­rian­čios nuo ge­le­žin­ke­lio bė­gių, atė­ju­sie­ji tvir­ti­no gė­les.

Lie­tu­vos po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių są­jun­gos Šiau­lių fi­lia­lo va­do­vė Va­le­ri­ja Jo­ku­baus­kie­nė kal­bė­jo apie ge­du­lą ir apie vil­tį.

Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus Chai­mo Fren­ke­lio vi­lo­je pri­sta­ty­ta Lie­tu­vos ypa­tin­go­jo ar­chy­vo pa­reng­ta pa­ro­da „So­vie­tų val­džios rep­re­suo­ti 1918 m. va­sa­rio 16 d. Lie­tu­vos Nep­rik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rai ir vals­ty­bės va­do­vai“.

77-ųjų trė­mi­mų pra­džios me­ti­nių mi­nė­ji­mas „Mū­sų at­min­tis gy­va“ prie ge­le­žin­ke­lio ram­pos pra­si­dė­jo vi­suo­ti­ne ty­los mi­nu­te ir su­gie­do­tu him­nu.