Naujausios
Tremties metinių minėjime – „Ištark, išgirsk, išsaugok“
Vakar Šiauliuose Gedulo ir vilties dienos renginiai prasidėjo vidurdienį prie geležinkelio rampos. Prie Šiaulių turizmo informacijos centro akcijoje „Ištark, išgirsk, išsaugok“ skaityti tremtinių ir politinių kalinių vardai bei likimai, Chaimo Frenkelio viloje pristatyta paroda „Sovietų valdžios represuoti 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai ir valstybės vadovai“.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Susitiko prie rampos
77-ųjų trėmimų pradžios metinių minėjimas „Mūsų atmintis gyva“ prasidėjo visuotine tylos minute ir Šiaulių kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choro „Tremtinys“ sugiedotu himnu.
Prie atminimo lentos padėta gėlių, po renginio dar trys puokštės iškeliavo į Sukilėlių kalnelį, Šiaulių senąsias ir Ginkūnų kapines.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių filialo vadovė Valerija Jokubauskienė kalbėjo ir apie gedulą, ir apie viltį. Gedulas – nes gedima negrįžusiųjų. Viltis – nes ji padėjo išbūti, ištverti, išgyventi.
„Neturi pasikartoti tokie įvykiai“, – sakė buvusi tremtinė, savo kalbą baigusi poeto Vytauto Aleksandro Cinausko eilėmis: „Vežė ešelonais, grįžome po vieną...“
Šiaulių universiteto gimnazijos folkloro ansambliui „Čiūto“ uždainavus dainą „Jei ne auksinės vasaros“, ne vienas buvęs tremtinys nesulaikė ašarų.
Politinių kalinių ir tremtinių choro „Tremtinys“ sugiedotą giesmę „Marija, Marija“ renginio dalyviai išklausė atsistoję.
Minėjime grojo ir Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos akordeonistai, jų vadovė – Šiaulių miesto garbės pilietė Marytė Markevičienė.
„Misija Sibiras-2017“ dalyvė Emilė Jasulevičiūtė ragino prieiti prie buvusių tremtinių, politinių kalinių ir sužinoti jų istoriją – istorija gyva.
Skaitė pavardes ir likimus
13 valandą prie Šiaulių turizmo informacijos centro prasidėjo atminties akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“, trukusi dvylika valandų.
Jos metu buvo skaitomos 10-ies tūkstančių tremtinių ir politinių kalinių vardai ir pavardės bei jų likimas: grįžo, negrįžo, likimas nežinomas.
Projekto „Misija Sibiras“ organizuojama atminties akcija šiemet vyko 10-yje miestų: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Mažeikiuose, Marijampolėje, Utenoje bei Jonavoje. Iš viso buvo garsiai ištarti 105 000 tremtinių ir politinių kalinių vardai.
Represuotų signatarų likimai
Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje pristatyta Lietuvos ypatingojo archyvo parengta paroda „Sovietų valdžios represuoti 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai ir valstybės vadovai“.
Parodą pristatė Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vedėja Nijolė Maslauskienė ir vyriausioji archyvistė Jelena Subotina.
Šiaulių „Aušros“ muziejui buvo įteikta suskaitmeninta tarpukario XVII vyriausybės žemės ūkio ministro Stasio Pūtvio baudžiamosios ir jo šeimos tremties bylų bei XIV ir XV vyriausybių švietimo ministro, IV Seimo pirmininko Konstantino Šakenio baudžiamosios bylos medžiaga.
Pasak N. Maslauskienės, 1940–1953 metais nuo sovietinio teroro tiesiogiai nukentėjo apie 300 tūkstančių Lietuvos gyventojų.
1940 metais, Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, politinio teroro aukomis tapo nepriklausomos valstybės kūrėjai ir vadovai, politikos ir visuomenės veikėjai, kiti politiškai aktyvūs žmonės.
Buvo represuoti 6 iš 20 Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų, iš jų – Kazys Bizauskas ir Pranas Dovydaitis sušaudyti, Vladas Mironas mirė kalėjime, Donatas Malinauskas mirė tremtyje, Aleksandras Stulginskis ir Petras Klimas kalinti ir persekioti iki mirties. Represuoti 6 iš 8 Ministrų kabinetų pirmininkų. Sušaudyti, kalėjimuose ar tremtyje mirė 28 iš 100 Lietuvos Respublikos Vyriausybių narių.
Šiaulių „Aušros“ muziejuje yra saugomas Pūtvių šeimos tremties archyvas, jį 2008 metais perdavė S. Pūtvio duktė Julija Pūtvytė-Daniliauskienė.
Filmai, diskusija, koncertas
Šiauliuose vakar vyko ir daugiau renginių, skirtų skausmingai sukakčiai paminėti. Šiaulių kultūros centro Aklųjų ir silpnaregių kultūros namuose surengta dokumentiniai filmų „Mirties lageriai“ ir „Lietuvių tremtiniai Sajanuose“ peržiūra, skambėjo tremtinių eilės.
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vyko diskusija su Šiaulių miesto garbės piliečiu Vyteniu Rimkumi. Rimkų šeima į Sibirą buvo ištremta 1949 metais. 1951 metais V. Rimkus už rankraštį-laikraštuką „Taiga“, sąsiuvinius su dainomis, eilėraščiais, laiškais buvo nuteistas aukščiausia – mirties – bausme, kuri pakeista į 25 metus darbų lageryje, 10 metų tremties bei 5-eriais metais be teisių.
Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje aukotos šv. mišios, vyko koncertas „Mes nepamiršome...“.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Atminties akcijos „Ištark, išgirsk, išsaugok“ metu buvo skaitomos 10-ies tūkstančių tremtinių ir politinių kalinių vardai ir pavardės bei jų likimas: grįžo, negrįžo, likimas nežinomas.
Ant tvoros, skiriančios nuo geležinkelio bėgių, atėjusieji tvirtino gėles.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių filialo vadovė Valerija Jokubauskienė kalbėjo apie gedulą ir apie viltį.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje pristatyta Lietuvos ypatingojo archyvo parengta paroda „Sovietų valdžios represuoti 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai ir valstybės vadovai“.
77-ųjų trėmimų pradžios metinių minėjimas „Mūsų atmintis gyva“ prie geležinkelio rampos prasidėjo visuotine tylos minute ir sugiedotu himnu.
