Naujausios
Tragedija privertė saugoti ir saugotis
NUŽUDYTOS MOTERS KAIMYNAI KEIČIA ĮPROČIUS, BET TEBEJAUČIA BAIMĘ
Po to, kai rugpjūčio viduryje šalia Šiaulių Lieporių gimnazijos stadiono, daugiabučių namų apsuptyje buvo nužudyta moteris, gyvenimas čia pasikeitė. Tiksliau, pasikeitė įpročiai: tėvai stengiasi sumokėti už taksi vaikams iki namo durų, kaimynės eina drauge į darbą, kai kas įsigijo dujų balionėlius, dar kiti — aplenkia nelaimės vietą, nors tuo maršrutu vedžiodavo šunį ar eidavo produktų. 36-erių moters žmogžudystė dar neišaiškinta. Buvęs vienintelis įtariamasis paleistas.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Įtariamasis paleistas
Prie V. Grinkevičiaus gatvėje esančios Lieporių gimnazijos stadiono gyvatvorės žydi gėlės. Jos čia — nuo tragedijos dienos. Šioje vietoje rugpjūčio 13 rytą buvo rastas nuogai išrengtos nužudytos šiaulietės kūnas. Ekspertai nustatė, kad mirties priežastis — galvos trauma.
Bendrovėje „Šiaulių energija“ dirbusi moteris buvo nužudyta ankstyvą rytą, apie penktą valandą, pakeliui iš namų į autobusų stotelę. Autobusu kiekvieną rytą moteris važiuodavo į darbą.
Be mamos liko du vaikai.
Pareigūnams praėjus tyrimą, viena netoliese esančio namo gyventoja pasakojo ankstyvą rytą girdėjusi moters pagalbos klyksmą ir vyro grasinimus užmušti. Bet į policiją neskambino...
Po tragedijos 28-ioms paroms buvo suimtas nužudymu įtartas kaimynystėje gyvenantis 48 metų vyras. Kaltę neigęs šiaulietis prieš porą savaičių buvo paleistas pagal rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Vakarais nebevaikšto
„Iš pradžių buvo nejauku, dabar apsipratome. Ko gero, tokia lemtis, — sako netoli tragedijos vietos sutikta Vilhelmina Vaičiulienė. — Anksčiau į parduotuvę gana vėlai eidavau tuo pakraščiu, kur vėliau nutiko nelaimė. Kaimynės klausdavo, ar nebijau. Sakydavau, ko man bijoti? Bet dabar nebevaikštau“.
Moteris anksčiau buvo įsitikinusi, kad jos gyvenamasis rajonas yra pats ramiausias. Nutikusi tragedija pakeitė nuomonę.
„Bet manau, kad tas, kuris tą padarė, čia aplinkui nebeslankioja“, — sako netoliese gyvenanti moteris.
Aistė Povilaitienė ir Agnė Povilaitytė, stumiančios vežimėlius su mažyliais pietiniame mikrorajone nesijaučiančia saugiai. Pro nelaimės vietą nevažiuoja — prasuka kitu keliu.
Vakarais stengiasi niekur neiti, tik vasarą ilgiau pavakaroja. Dujų balionėlių nesinešioja: „Iki vėlaus vakaro su mažyliais nevaikščiosi“.
Buvo užpuolęs plėšikas
Ponia Janina, kai nutiko tragedija, buvo kaime, apie įvykį sužinojo tik išgirdusi žinias per televizorių. Dabar, praeidama pro nelaimės vietą, visada už nužudytąją sukalba „Amžiną atilsį“.
Vakarais moteris nebevaikšto: „Pensijoje esu, į darbus vaikščioti nereikia“.
Ji ir pati yra nukentėjusi nuo nusikaltėlių. Prie Lieporių darželio prieš kelis dešimtmečius ją nežinomas užpuolikas kėsinosi apiplėšti. Buvo vėlyvas vakaras, po 11-os valandos. Šiaulietė grįžinėjo iš darbo. Nusikaltėlis čiupo už kaklo — greičiausiai ieškojo papuošalų. Galvojusi: pribaigs.
Vėliau laikraštyje ponia Janina perskaitė, jog tame pačiame rajone buvo sulaikytas maniakas, kuris plėšdavo auksines grandinėles. Tąkart sukausčiusią baimę šiaulietė prisimena iki šiol.
Anksčiau moteris ilgus metus gyveno Gegužių gatvėje: „Ten buvome visi susiėję, žinojome vieni kitų bėdas ir vargus. O čia aš esu atėjusi, todėl dėkinga už tai, kad kaimynai bent pasisveikina“, — sako Janina.
Nepateisina abejingumo
„Nesaugiai jaučiamės. O nesaugiausiai — dėl žmonių abejingumo, — pasipiktinimo neslepia šiaulietė Natalija. — Jeigu žmogus girdi nelaimės šauksmą, negi sunku paskambinti pagalbos telefonu 112?“
Moteris nesupranta baimės pranešti policijai. Jai tokia reakcija — nepateisinama.
„Anglijoje, Amerikoje žmonės daug šiltesni, jie reaguoja į nelaimę: net ir į paliktus šunis ar kates. O pas mus žmogus — nereikalingas.“
Vakarais, kai sutemsta, ponia Natalija nebeina lauk. Bijo. Stengiasi apsipirkti, susitvarkyti visus reikalus dieną, kol daug žmonių. Anksčiau nešiodavosi dujų balionėlį. Dabar galvoja, kad vėl reikėtų.
„Neramu ir dėl vaikų. Jiems vėlai neleidžiu eiti. Tik bijau, kad ir dienos metu gali būti nesaugūs“, — sako šiaulietė.
Moterys kooperuojasi
Prieš naujų mokslo metų pradžią Lieporių gimnazijos socialinė pedagogė Lina Žalienė ruošėsi, ką reikės pasakyti po atostogų grįžusiems moksleiviams. Bet nė vienas moksleivis asmeniniam pokalbiui neatėjo.
„Mokiniai sportuodami mato vietą, kur įvyko tragedija, žino, kas atsitiko, bet jų elgesys nepakito“, — sako socialinė pedagogė.
Situacija buvo aptarta klasės valandėlėse, auklėtojos moksleiviams priminė, kaip elgtis, kad po pamokų jaustųsi saugūs. Vienas iš reikalavimų — visada apie savo buvimo vietą pranešti tėveliams.
Pasak L. Žalienės, tėvai į mokyklą dėl sustiprinto saugumo nesikreipė. Labiau sunerimo pagalbinis personalo darbuotojai, kuriems reikia anksti atvykti į darbą.
„Šie žmonės labai išsigando, nes kai kuriems reikia ateiti į mokyklą penktą valandą ryto. Moterys kooperuojasi eiti po kelias“, — pasakoja L. Žalienė.
Po tragedijos mokykla įsigijo lauko prožektorių, keletą papildomų šviestuvų. Taip kovojama ir su kita keletą metų kamuojančia problema — naktimis daužomais mokyklų langais.
Bet, pasak socialinės darbuotojos, šviestuvus mokykla pastatė ne tik dėl vaikų, bet ir kitų žmonių saugumo.
Saugosi po nelaimės
Žilvinas Mažulis, Šiauliuose esančios ginklų parduotuvės vedėjas, sako, kad po tragedijos parduotuvėje sujudimo nebuvo. Iš patirties žino: žmonės ateina pirkti tada, kai jau mėlynė po akimi.
„Perkančiųjų ginklus mažėja, nors, atrodo, turėtų daugėti“, — sako Ž. Mažulis. Dujinių pistoletų prekyba šiemet sumažėjo ženkliai, nors anksčiau šis metų laikas būdavo būtent “dujinukų“ laikotarpis.
Vyras svarsto priežastis— galbūt prekybą lemia finansinė situacija, o gal tie, kuriems aktualu, jau nusipirkę.
Dujinių balionėlių, vidutiniškai kainuojančių 15— 20 litų, prekyba išlieka stabili. Ž. Mažulis sako, kad juos dažniausiai perka „migruojantys“ žmonės — anksti išeinantys, vėlai grįžtantys.
Tiems, kurie sėdi namuose, vyro teigimu, nieko nereikia. Pats gyvena šimtabutyje, kurio kiemas neapšviestas. Norėjo savo iniciatyva nors prie dviejų laiptinių įrengti apšvietimą, reaguojantį į judesį. Bet garbaus amžiaus namo gyventojai, nė neįsigilinę, kiek elektros tebus panaudojama, nėjo į kalbas.
„Jie sėdi namuose, o mums problema — anksti išeiname, vėlai grįžtame. Kol neatsitiks nelaimė, tol vėl niekas nieko nesiims. Kaip visada — saugosi tik po nelaimės“, — sako Ž. Mažulis.
PAGARBA: Vietą, kur buvo nužudyta į darbą skubėjusi moteris, žymi gėlės ir žvakės.
POŽIŪRIS: Ginklų parduotuvės vedėjas Žilvinas Mažulis pastebi, kad žmonės saugumu pradeda rūpintis jau po nelaimės.
SAUGUMAS: Vilhelmina Vaičiulienė buvo įsitikinusi, kad jos gyvenamasis rajonas yra pats ramiausias. Dabar moteris vengia vėlai vaikščioti.
UŽPUOLIMAS: Šiaulietė Janina prie Lieporių darželio nuo plėšiko buvo nukentėjusi prieš tris dešimtmečius.
NUOMONĖ: Šiaulietei Natalijai nesuprantamas žmonių abejingumas kito nelaimės šauksmui.
KAIMYNYSTĖ: Netoli tragedijos vietos, ant vieno iš daugiabučių sienos, kabo saugią kaimynystę reklamuojantis plakatas. Saugi kaimynystė nuo nelaimės neapsaugojo.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
išnaša: „Vakarais, kai sutemsta, ponia Natalija nebeina lauk. Bijo. Stengiasi apsipirkti, susitvarkyti visus reikalus dieną, kol daug žmonių.
KOMENTARAS
Nedega beveik pusė žibintų
Ar miestas dėl taupymo nepaskęs tamsoje ir netaps dar pavojingesnis, komentuoja įmonės Šiaulių gatvių apšvietimas„ vadovas Edmundas Laugalis:
— Žibintai Šiauliuose dega pagal šviesos grafiką, kuris keičiasi kas penkios dienos. Šiandien, rugsėjo 25 dieną, apšvietimas bus įjungtas 20 valandą 8 minutės, o ryte išjungtas 6 valandą 33 minutės.
Rugsėjo 26 dieną grafikas jau keisis: įjungimo laikas — 19 valandų 54 minutės, išjungimo — 6 valandos 42 minutės.
Mieste šiuo metu nedega 40 procentų žibintų, bet apšviestos sankryžos, pėsčiųjų perėjos, žibintai dega prie mokyklų, darželių.
Ateityje miestas, ko gero, bus dar mažiau apšviestas, nes spalio pabaigoje skaičiuosime, kokios yra elektros sąnaudos, kiek trūkstame pinigų. Miesto savivaldybėje derinsime: ar gausime pinigų, ar dar griežčiau taupysime.
Vieta, kur buvo nužudyta moteris, niekada nebuvo apšviesta. Stadionai, pėsčiųjų takai daug kur pasaulyje nėra apšviesti. Jei yra pinigų, galima kiekvieną krūmą apšviesti. Bet taupoma visame pasaulyje.
Senojoje Šiaulių miesto dalyje yra dar baisiau, nes visi kiemai neapšviesti.
