Tradicinės vertybės puolamos vis agresyviau

siegessaeule.de nuotr.
Štai taip homoseksualistai provokuoja išpažįstančius krikščionišką tikėjimą.
Galima tikėti Dievą, galima netikėti, tačiau reikia pripažinti, kad būtent krikščionybė tapo ta vienijančia jėga, kuri leido susikurti dabartinei Vakarų civilizacijai. Tačiau pastaruoju metu per tūkstantmečius suformuotos jos vertybės ir etinės nuostatos yra vis agresyviau puolamos. Tuo pat metu atsakingos Europos institucijos rūpinasi nelegaliais migrantais, kalba apie „žaliąjį kursą“, tačiau yra linkusios „nepastebėti“ išpuolių prieš krikščioniškąją kultūrą.

 

LGBT nebeliko nieko švento?

Gruodžio 1 d. LGBT teisių ambasadorius Europos Parlamente Rikardas Simonetis (Riccardo Simonetti) socialiniame tinkle „Instagram“ pareiškė: „Jeigu nežinome, ar Jėzus buvo baltaodis, tai kodėl Marija turėtų būti vaizduojama be barzdos?“ Kartu su įrašu jis paviešino fotosesijos, kurioje pozavo kaip translytė Mergelė Marija, nuotraukas.

Pirmasis į tai sureagavo Ispanijos dešiniųjų partijos „Vox“ lyderis EP Chorchė Buksadas (Jorge Buxade). Atvirame laiške EP pirmininkui Davidui Sasoliui (David Sassol) ispanų politikas pareikalavo nutraukti bet kokį parlamento bendradarbiavimą su R.Simonečiu ir priversti pastarąjį ES pareigūną atsiprašyti. Laiške taip pat buvo pažymėta, kad ES institucijos vis aktyviau ir agresyviau naudojamos krikščionių puolimui, jų tikėjimo niekinimui ir naikinimui. Tokiam LGBT teisių ambasadoriaus poelgiui nepritarė ir internete pasirodžiusį straipsnį komentavę internautai.

Su religija juokauti nereikia

Ką apie tokius išpuolius galvoja Lietuvai Europos Parlamente atstovaujantys politikai? Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijai priklausantis Lietuvos socialdemokratų partijos narys Juozas Olekas pabrėžė, kad nors laisvės yra gerai, visgi piktnaudžiauti tuo neverta.

„Tai, kas susiję su religija, turėtų būti vertinama ypač atsargiai ir subtiliai. Taip, kiekvienas turi teisę į savo nuomonę ar saviraišką, tik šiandieninėje visuomenėje tai suvokiama skirtingai. Prisiminkime 2015-aisiais pasirodžiusias Salmano Rušdžio (Salman Rushdie) „Šėtoniškas eiles“. Vieni tai įvertino kaip saviraiškos laisvę, tačiau kiti pareiškė, jog tai yra akivaizdus religinių jausmų įžeidimas, – plačiai nuskambėjusią istoriją priminė J.Olekas. – Šis pavyzdys tik dar kartą įrodo, kad svetimų religijų atžvilgiu būtina tolerancija. Siūlyčiau žmonėms labiau jos paisyti ir mažiau naudotis turimomis laisvėmis bei nedaryti pajuokos objektų iš to, kas kažkam yra šventa.“

Pasiteiravus, kokios reakcijos sulauktume, jeigu taip būtų pabandyta pateikti islamo pranašą, politikas prognozavo, jog daugumos musulmonų reakcija būtų tokia pat, kaip ir į „Šėtoniškas eiles“.

„Nesakau, kad toks literatūrinis kūrinys neturi teisės egzistuoti. Juolab kad, skirtingai nuo arabų, europiečiai daug kam yra pakantesni. Vis dėlto tam tikrais atvejais būtina išlaikyti etikos normas.

Daugelio tikinčiųjų religiniai įsitikinimai yra labai gilūs ir bet koks kėsinimasis į juos gali žmones įžeisti“, – apibendrino jis.

Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos narys Valdemaras Tomaševskis tokį „meną“ tiesiai šviesiai pavadino dar viena iškrypėlių provokacija.

„Tai yra niekingas poelgis, nes būtent šiandien (pokalbis vyko gruodžio 8 d. – aut. past.) yra Švč.Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Šventė. Greičiausiai šios ciniškos provokacijos autoriai bus nubausti Kūrėjo, panašiai kaip ir prieš kelis metus Turgelių bažnyčioje pasirodę artistai-provokatoriai, persirengę dvasininkų rūbais“, – prognozavo politikas.

„Vakaro žinios“ susisiekė su dar trimis Lietuvą EP atstovaujančiais politikais – Žaliųjų frakcijai ir Europos laisvajam aljansui priklausančiu nepartiniu Stasiu Jakeliūnu, tos pačios frakcijos atstovu iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Broniu Rope ir Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) grupei priklausančiu konservatoriumi Liudu Mažyliu. Jie, išgirdę, kokia tema norime komentaro, kalbėti atsisakė.