„Toksikos“ krosnyje – dar daugiau atliekų?

„Tok­si­kos“ kros­ny­je – dar dau­giau at­lie­kų?

UAB „Tok­si­ka“ pla­nuo­ja su­de­gin­ti dau­giau pa­vo­jin­gų at­lie­kų. Ne­to­li Šiau­lių pa­sta­ty­tas de­gi­ni­mo įren­gi­nys yra ga­lin­ges­nis, ne­gu bu­vo nu­ma­ty­ta kon­kur­so są­ly­go­se, to­dėl kas­met ke­lis mė­ne­sius jis yra stab­do­mas. Ga­vus lei­di­mą, vie­toj 8 000 to­nų per me­tus į kros­nį ga­li bū­ti ki­ša­ma ir 10 000 to­nų. „Tok­si­ka“ ra­mi­na, jog tai – tik atei­ties pla­nai. Gy­ven­to­jai jau ke­le­rius me­tus uos­to, jų žo­džiais, „ne­nu­sa­ko­mą kva­pą“ ir dai­ro­si į pa­vo­jin­gą ob­jek­tą.

Lo­re­ta KLIC­NER

loreta@ skras­tas.lt

Bend­ruo­me­nė pa­si­gen­da so­cia­li­nės at­sa­ko­my­bės

Bri­dai (Šiau­lių r.) nuo pa­vo­jin­gų at­lie­kų de­gi­ni­mo įren­gi­nio, pa­sta­ty­to Jur­gė­liš­kių kai­me, yra nu­to­lę apie po­rą ki­lo­met­rų. Ne­to­li „Tok­si­kos“ Šiau­lių fi­lia­lo vei­kia ap­skri­ties ne­pa­vo­jin­gų at­lie­kų są­var­ty­nas, Šiau­lių mies­to nuo­te­kų va­ly­mo įren­gi­niai.

Pa­kal­bin­ti Bri­dų kai­mo gy­ven­to­jai pa­sa­ko­jo ra­miais va­ka­rais užuo­džian­tys „ne­nu­sa­ko­mą kva­pą“, ki­ti prie­šin­gai – neaiš­kių kva­pų užuo­džia, kai juos at­pu­čia vė­jas. Kva­pą jiems sun­ku api­bū­din­ti ir pa­sa­ky­ti, ar jis sklin­da iš „Tok­si­kos“, ar iš są­var­ty­no, ar net iš gry­by­no, esan­čio už 10 ki­lo­met­rų, prie Gruz­džių. Gy­ven­to­jai svars­tė, ar ne­pa­di­dės tar­ša, jei­gu bus de­gi­na­ma dau­giau?

Aso­cia­ci­jos Bri­dų bend­ruo­me­nė pir­mi­nin­kė Ra­sa Šiš­ku­vie­nė tik pa­si­džiau­gė, kad kai­my­nys­tė su pa­vo­jin­gu ob­jek­tu ne­su­ma­ži­no ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to kai­nų: ša­lia mies­to įsi­kū­ręs kai­mas yra pa­klau­sus tarp mies­tie­čių. Ta­čiau ji pa­si­ge­do UAB „Tok­si­ka“ bend­ra­dar­bia­vi­mo su gy­ven­to­jais: „Kai sta­tė įren­gi­nį, mums ža­dė­jo daug, sa­kė, jei­gu rei­kės – net ža­lią li­ni­ją me­džiais už­so­dins. Bet nuo to lai­ko, kai pra­dė­jo de­gin­ti at­lie­kas, ne­tu­ri­me jo­kių san­ty­kių.“

R. Šiš­ku­vie­nė kar­tu su ki­tų bend­ruo­me­nių at­sto­vais ma­tė įren­gi­nį, ta­čiau tuo vis­kas ir bai­gė­si. Jos nuo­mo­ne, pa­vo­jin­gas at­lie­kas de­gi­nan­ti įmo­nė tu­rė­tų jaus­ti so­cia­li­nę at­sa­ko­my­bę ir pri­si­dė­ti prie ar­čiau­siai gy­ve­nan­čios bend­ruo­me­nės po­rei­kių: kai­mas ne­tu­ri dvi­ra­čių ta­ko, jun­gian­čio su Šiau­liais, kop­ly­čios, re­mon­to rei­kia pa­sta­tui, ku­ria­me įsi­kū­ru­si bib­lio­te­ka, ren­gi­nių sa­lė, yra ir ki­tų po­rei­kių, nes kai­mas sens­ta. Žvelg­da­ma į ne­nau­do­ja­mą van­dens bokš­tą, R. Šiš­ku­vie­nė svars­to: gal jis ga­lė­tų tap­ti ap­žval­gos bokš­tu, nuo ku­rio ma­ty­ti net Kry­žių kal­nas.

„Per anks­ty­va in­for­ma­ci­ja“

Pa­vo­jin­gų at­lie­kų de­gi­ni­mo įren­gi­nys Jur­gė­liš­kių kai­me pra­dė­tas sta­ty­ti prieš de­šimt me­tų, 2010-aisiais tu­rė­jo bū­ti pa­leis­tas, ta­čiau kon­kur­są lai­mė­ju­si Ita­li­jos bend­ro­vė „Haf­ner Slr“, va­do­vau­ja­ma Hein­rich Haf­ner, įren­gė ga­lin­ges­nį įren­gi­nį, nei rei­ka­lau­ta kon­kur­so są­ly­go­se, ir dar su dau­gy­be trū­ku­mų. „Šiau­lių kraš­tas“ ra­šė, kad įren­gi­nio ban­dy­mų me­tu bu­vo už­fik­suo­ti 3,4 kar­to di­des­ni už leis­ti­nus vė­žį su­ke­lian­čių me­džia­gų – diok­si­nų ir fu­ra­nų – iš­me­ti­mai į ap­lin­ką.

2014 me­tų lie­pą at­lie­kant pa­sku­ti­nius ban­dy­mus drioks­te­lė­jo spro­gi­mas, apie ku­rį ban­dy­ta nu­ty­lė­ti – bu­vo pa­stum­tas san­da­ri­ni­mo žie­das ir kros­nį te­ko stab­dy­ti ava­ri­niu bū­du.

Po ava­ri­jos Ūkio mi­nis­te­ri­jos val­do­ma UAB „Tok­si­ka“ pa­si­tel­kė eks­per­tą iš Švei­ca­ri­jos, ku­ris įver­ti­no įren­gi­nio trū­ku­mus ir nu­ro­dė, ką rei­kė­tų tai­sy­ti. Ka­dan­gi „Haf­ner Slr“ at­si­sa­kė trū­ku­mus pa­ša­lin­ti sa­vo lė­šo­mis, „Tok­si­ka“ pa­skel­bė kon­kur­są nau­jam ran­go­vui trū­ku­mams iš­tai­sy­ti.

2015 me­tų pra­džio­je pa­vo­jin­gų at­lie­kų de­gi­ni­mo kros­nis bu­vo už­kur­ta. Jai leis­ta per me­tus su­de­gin­ti iki 8 000 to­nų at­lie­kų. Šiuo me­tu „Tok­si­ka“ svars­to kreip­tis į Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ją lei­di­mo de­gin­ti dau­giau – įren­gi­nys pa­jėg­tų dū­mais pa­leis­ti ir 10 000 to­nų.

„Ši in­for­ma­ci­ja – per anks­ty­va, – „Šiau­lių kraš­tui“ sa­kė sa­ko UAB „Tok­si­ka“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Arū­nas Dir­vins­kas. – Įren­gi­nys yra ga­lin­ges­nis ne­gu bu­vo pir­ki­mo są­ly­go­se, bet tai ki­ta is­to­ri­ja, ku­rią nag­ri­nė­ja teis­mas. Vyk­dy­da­mi veik­lą, ma­to­me ga­li­my­bes atei­ty­je pra­plės­ti, nes šian­dien su 8 000 to­nų per me­tus esa­me, tur­būt, ma­žiau­si Eu­ro­po­je.“

A. Dir­vins­kas už­tik­ri­no, kad tar­ša ne­bus di­des­nė, jei­gu su­de­gins dau­giau at­lie­kų. Kaip tai paaiš­kin­ti?

– Mes pra­šy­tu­me atei­ty­je ne­di­din­ti va­lan­di­nio, mė­ne­si­nio su­de­gi­na­mų at­lie­kų kie­kio, bet di­din­ti me­ti­nį kie­kį, – paaiš­ki­no ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius. – Šian­dien tu­ri­me tris mė­ne­sius su­sto­ti. Aiš­ku, tuo me­tu iš­si­va­lo­me, su­si­tvar­ko­me, bet jei­gu nė­ra to­kių dar­bų, tu­ri­me spe­cia­liai su­sto­ti, kad ne­vir­šy­tu­me leis­ti­nų de­gin­ti kie­kių.

Pa­gal iš­duo­tus lei­di­mus, mū­sų ri­ba yra ne dau­giau kaip 1 200 kg su­de­gi­na­mų at­lie­kų per va­lan­dą.

Kol kas jo­kių pa­raiš­kų dėl di­des­nio kie­kio, krei­pi­mo­si į Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ją ne­sa­me pa­da­vę, tai – ga­li­my­bės į atei­tį.

Ki­ta ver­tus, įren­gi­nys yra mo­der­nus, mes dir­ba­me su di­de­le at­sar­ga, o at­lie­kų, ku­rio­se yra dau­giau sie­ros ar chlo­ro, mes ne­de­gi­na­me, nes ne­ga­li­me, jos yra iš­ve­ža­mos į Eu­ro­pą, į ga­lin­ges­nius de­gi­ni­mo įren­gi­nius.

Mū­sų in­ter­ne­ti­nė­je sve­tai­nė­je ga­li­te pa­žiū­rė­ti de­gi­ni­mo įren­gi­nio tar­šos gra­fi­kus, juos gy­vai ma­to Šiau­lių ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai. Ma­tuo­ja­mi še­ši pa­ra­met­rai.

– Bet ten nė­ra duo­me­nų, kiek iš­me­ta­ma fu­ra­nų ar diok­si­nų.

– Jie yra ma­tuo­ja­mi pa­gal rei­ka­la­vi­mus du kar­tus per me­tus. Ma­tuo­ja tarp­tau­ti­nė kom­pa­ni­ja. Ma­tuos ir šį ru­de­nį.

– Kuo re­mia­tės sa­ky­da­mas, kad Lie­tu­vo­je išau­go po­rei­kis de­gin­ti dau­giau pa­vo­jin­gų at­lie­kų?

– Jau­čia­mas eko­no­mi­nis pa­ki­li­mas, rin­ka in­ten­sy­vė­ja ir ga­my­bi­nia­me pro­ce­se lie­ka at­lie­kų. Ma­nau, sau­giau jas su­rink­ti ir su­tvar­ky­ti tin­ka­mai, ne­gu leis­ti gy­ven­to­jams ar įmo­nėms san­dė­liu­kuo­se, ga­ra­žuo­se de­gin­ti pa­nau­do­tą gu­mą ar aly­vą. Tik­rai sau­giau, kai su­tvar­ko spe­cia­lis­tai.

– Va­di­na­si, 10 000 to­nų pa­vo­jin­gų at­lie­kų bū­tų ne­sun­ku su­rink­ti Lie­tu­vo­je?

– Ne­sa­kau, kad 10 000 to­nų, ga­li bū­ti ir 8 500–9 000 to­nų. Ar gau­si­me pa­lai­ky­mą? Be to, bus pri­va­lo­ma at­lik­ti po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mą, svars­ty­ti su vi­suo­me­ne.

– Ar dėl per di­de­lio įren­gi­nio ne­pa­ti­ria­te nuo­sto­lių? Pa­na­šu, kad ban­do­ma prie įren­gi­nio de­rin­ti at­lie­kų kie­kius.

– Jo­kiu bū­du, pel­nin­gi bu­vo ir per­nai me­tai, ir šių me­tų pir­mas pus­me­tis.

Kai įren­gi­nys bu­vo pro­jek­tuo­ja­mas prieš 10 me­tų, ma­ny­ta, kad rei­kės pa­pil­do­mai de­gin­ti kros­nies ku­rą, kad pa­lai­ky­tu­me tem­pe­ra­tū­rą. Prak­ti­ka ro­do, kad kros­nies ku­ro vi­sai ne­rei­kia, nes tem­pe­ra­tū­rai pa­lai­ky­ti nau­do­ja­me pa­nau­do­tą aly­vą – ar­ba ne­mo­ka­mai su­si­ren­ka­me, ar­ba per kon­kur­sus ne­bran­giai nu­si­per­ka­me.

Sa­vo ži­nio­je tu­ri­me du vals­ty­bi­nės reikš­mės ob­jek­tus – de­gi­ni­mo įren­gi­nį ir pa­vo­jin­gų at­lie­kų są­var­ty­ną. Pa­ja­mas ge­ne­ruo­ja tik de­gi­ni­mo įren­gi­nys. Są­var­ty­nas dėl esan­čio tar­šos mo­kes­čio į biu­dže­tą – 65 eu­rai už to­ną pa­gul­dy­tų at­lie­kų – yra dar ne­kon­ku­ren­cin­gas. Dar tu­ri­me sa­vo var­tų mo­kes­tį, ku­ris tu­ri pa­deng­ti sta­ty­bos są­nau­das, šios die­nos iš­lai­das ir 30 me­tų į prie­kį są­var­ty­no kau­po prie­žiū­rą.

Šian­dien są­var­ty­nas pil­do­mas tik mū­sų po de­gi­ni­mo li­ku­siais la­kiai­siais pe­le­nais ir šla­kais, iš išo­rės at­lie­kų gau­na­me mi­ni­ma­liai. Są­var­ty­nas ne­ge­ne­ruo­ja nei pa­ja­mų, nei at­lie­kų, o amor­ti­za­ci­niai kaš­tai, nu­si­dė­vė­ji­mas yra la­bai di­de­lis.

– Kaip ga­li bū­ti, kad pa­vo­jin­gų at­lie­kų tvar­ky­mo pro­jek­tas vis dar for­ma­liai ne­baig­tas, nors kros­nis rūks­ta tre­ji me­tai? Įren­gi­nio sta­ty­bai bu­vo skir­ta per 52 mi­li­jo­nai li­tų ES Sang­lau­dos fon­do lė­šų, jas teks grą­žin­ti?

– Dėl grą­žin­ti­nų lė­šų in­for­ma­ci­jos tik­rai ne­tu­ri­me. Kreip­si­mės į Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ją, kad išaiš­kin­tų grės­mes. Fi­nan­sa­vi­mas iš ES Sang­lau­dos fon­do įren­gi­niui bu­vo 15 mi­li­jo­nų eu­rų, pa­nau­do­ta – 13 mi­li­jo­nų, du su­lai­ky­ti, kai pro­jek­tas vė­la­vo.

Taip, pro­jek­tas nė­ra baig­tas, nes jis ga­na pla­tus, į jį įė­jo ir pes­ti­ci­dų, ir odų są­var­ty­no tvar­ky­mas. Dar ne­pa­si­bai­gęs mū­sų san­ty­kis su Ap­lin­kos pro­jek­tų val­dy­mo agen­tū­ra (AP­VA), su ku­ria vyks­ta teis­mi­niai pro­ce­sai dėl ran­go­vų pa­rin­ki­mo tvar­ky­ti pes­ti­ci­dus.

Iš­gel­bės se­na­tis?

Už­va­kar Vil­niaus mies­to apy­lin­kės teis­me to­liau bu­vo nag­ri­nė­ja­ma bau­džia­mo­ji by­la dėl at­lie­kų de­gi­ni­mo ga­myk­los, ku­rio­je kal­ti­ni­mai dėl su­kčia­vi­mo stam­biu mas­tu pa­reikš­ti įren­gi­nio sta­ty­to­jui Ita­li­jos bend­ro­vės „Haf­ner Slr“ va­do­vui Hein­rich Haf­ner bei tuo­me­ti­niam šio įren­gi­nio sta­ty­bas už­sa­kiu­sios bend­ro­vės „Tok­si­ka“ ge­ne­ra­li­niam di­rek­to­riui Vir­gi­ni­jui Dau­ba­rui dėl tar­ny­bos pa­rei­gų neat­li­ki­mo.

By­la ne­baig­ta – ki­tas po­sė­dis pa­skir­tas spa­lio 8-ąją, ta­čiau H. Haf­ner ad­vo­ka­tas jau krei­pė­si į teis­mą su pra­šy­mu nu­trauk­ti by­lą suė­jus se­na­ties ter­mi­nui.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

UAB „Tok­si­ka“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Arū­nas Dir­vins­kas tei­gia, kad de­gin­da­ma 8 000 to­nų pa­vo­jin­gų at­lie­kų per me­tus de­gi­ni­mo įmo­nė yra ko­ne ma­žiau­sia Eu­ro­po­je.

Aso­cia­ci­jos Bri­dų bend­ruo­me­nė pir­mi­nin­kė Ra­sa Šiš­ku­vie­nė pa­sa­ko­ja, kad ra­miais va­ka­rais kai­me ga­li­ma užuo­sti kva­pą, ku­rį api­bū­din­ti sun­ku.

UAB „Tok­si­ka“ de­gi­ni­mo įren­gi­nys da­bar per va­lan­dą ga­li su­de­gin­ti iki 1 200 kg pa­vo­jin­gų at­lie­kų.