
Naujausios
Pilietiškumo pavyzdys
Tėvai laimėjo kovą dėl mokyklos
Kelmės rajono savivaldybės Taryba buvo parengusi sprendimą, kuriuo Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos Karklėnų skyriaus penktųjų, šeštųjų, septintųjų ir aštuntųjų klasių mokiniai būtų vežiojami mokytis į Kražius.
Karklėnų miestelio gyventojai nepasidavė politikų spaudimui. Surado dar vieną mokinį, kurio trūko, kad vietos mokyklėlėje būtų komplektuojamos dar dvi klasės ir iš rajono pakraščio atvykę į rajono Tarybos posėdį įrodė, kad jų vaikai gali ir turi mokytis savame miestelyje.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Nuo vidurinės iki gimnazijos skyriaus
Iki 1999 – ųjų metų Karklėnuose veikė vidurinė mokykla. Tačiau mažėjant mokinių ji tapo pagrindine. O 2013 metais prijungta prie Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos.
Prijungimas prie didesnės mokyklos beveik visuomet mažesniajai mokyklai reiškia visišką nunykimą, nes dalis mokinių kartu su vyresniaisiais broliais ir seserimis pradeda važinėti į didesniąją mokyklą.
Šį rugsėjį Karklėnuose veiks ikimokyklinio ugdymo grupė, kurią lankys 12 vaikų bei pradinės klasės, kuriose mokysis aštuoni vaikai.
Nuo penktos klasės mokinius ketinta vežioti į Kražių Žygimanto Liauksmino gimnaziją. Mat, penktose – aštuntose klasėse būtų mokęsi 9 vaikai.
Ryžtas atkovoti bent kelias klases
Karklėniškiai, sužinoję, jog pagal rajono Tarybos sprendimą jungtinę klasę galima formuoti, kai yra bent penki vaikai, surado dar vieną mokinį, surinko tėvų parašus, patvirtinančius, kad jie savo vaikus tikrai leis į Karklėnų mokyklą, ir atvažiavo į rajono Tarybos posėdį reikalauti, kad politikai vykdytų pažadą neuždarinėti mažų mokyklėlių. Juolab, kad demografinė situacija Karklėnuose gerėja. Mažesniųjų klasių mokinių yra pakankamai.
„Prašome palikti mūsų vaikus mokytis Karklėnuose, – reikalavo Karklėnų kaimo bendruomenės pirmininkas Zigmas Šileikis. – Penktokai ar septintokai – dar maži. Į Kražius labai toli važiuoti. Ypač vaikams, kurie gyvena ne pačiuose Karklėnuose, o dar atokesniuose kaimuose. Jie turi keltis šeštą valandą ryto. Keliai – labai prasti. Palikit mūsų mokyklėlę dar bent metams. Vaikai paūgės, sustiprės. Be to, padaugės mokinių ir nereikės spręsti panašių problemų.“
Abejonė dėl mokymo kokybės
Rajono meras Vaclovas Andrulis paklausė, ar tėvų nejaudina prasta mokymo kokybė, kai yra jungtinės klasės.
„Apie kokią kokybę kalbate? – šoko supykę tėvai. – Jeigu vaikas keliasi pusė šešių, su tamsa išeina į mokyklą, su tamsa grįžta, ne mokslas jam galvoj, o kaip pailsėti. Sutrinka vaikų sveikata. Dėl miego trūkumo ir nepakankamos mitybos. Kodėl jie turi važiuoti mokyklon po keliolika kilometrų, kai mokykla kitoje kelio pusėje? Juk mokytojas, mažoje mokyklėlėje dirbdamas su septyniais mokiniais, gali daugiau dėmesio skirti vaikui, negu dirbdamas su dvidešimčia mokinių gimnazijoje.“
„ Sūnus nori kuo ilgiau eiti į Karklėnų mokyklą. Čia mokėsi mano tėvai, čia mokiausi aš. Norim išlaikyti mokyklą, – argumentavo šeštoko mama Vilma Narbutienė.
Kas atsakys už vaikų sveikatą?
Septintoko mama aiškino, jog jos vaikas turi sveikatos problemų. Po kelias valandas skirti nuvykimui ir parvykimui iš mokyklos būtų per sunku.
Šeštoko tėvas pasakojo, jog gyvena vienkiemyje. Jo sūnus mokyklą pasiektų važiuodamas su persėdimais. Turėtų keltis pusė šešių ryto.
Jeigu į Kražius būtų vežiojami penktų – aštuntų klasių Karklėnų mokiniai, ketinta pamokas Kražių gimnazijoje pradėti vėliau – pusė devynių ryto.
Tačiau tokiu sprendimu nebuvo patenkinti kai kurie Kražių miestelio gyventojai. Darbas jiems prasideda aštuntą valandą. Vaiką į mokyklą nuvežti vistiek turėtų prieš aštuonias. Ką jis ten visą pusvalandį veiktų?
Į diskusiją įsijungė ir politikai. Vincas Metrikis pritarė, jog tėvų reikalavimai teisėti. Gydytojas pediatras Stasys Lekšas tvirtino, jog vežiojimas į mokyklą, ypač tokius didelius atstumus kenkia vaikų sveikatai ir priminė „valstiečių“ pažadus nenaikinti mažų mokyklėlių.
Tėvai plojo politikams
Liberalas Kęstutis Bilius priminė, jog panaši situacija, kai iš penkių mokinių formuojama jungtinė klasė yra ir Maironių mokykloje. Kodėl ten leidžiama tai daryti, o dėl Karklėnų abejojama. Juk eksploatacijos išlaidos labai nepadidės, nes Karklėnuose vistiek liktų pradinė mokyklėlė su ikimokykline grupe. Yra daugiafunkcių centrų su labai mažu vaikų skaičiumi, bet jie išlaikomi.
Už penktų – aštuntų klasių palikimą Karklėnuose pasisakė ir „valstiečiai“ Gipoldas Karklelis bei Romas Docius.
G. Karklelis tvirtino, jog prastai parengtas spredimo projektas. Buvo galima susitikti su vaikų tėvais, išsiaiškinti situaciją ir tuomet rengti sprendimą.
Jis ragino Tarybos narius tesėti pažadus. „Jeigu nutarta iš penkių mokinių formuoti jungtinę klasę, taip ir darykime.“
Rajono Taryba nusprendė leisti komplektuoti Karklėnuose keturias klases: ikimokyklinukų, pradinukų, penktokų – šeštokų ir septintokų – aštuntokų.
Karklėniškiai pradėjo ploti.
Autorės nuotr.
Į rajono Tarybos posėdį atvažiavę Karklėnų gyventojai parodė pavyzdį, jog reikia netylėti. Kovoti už savo ir savo vaikų interesus ir pasiekti pergalės.
Nuo 1905 metų Karklėnuose buvo mokykla. Iki 1999 –ųjų ji vadinosi vidurine. Dabar tėvai kovoja, kad jų vaikai savo kaime galėtų baigti bent aštuonias klases.