Naujausios
Teismai dėl „dujų istorijos“ esmės baigėsi
„Šiaulių krašte“ jau rašėme, kad Šiaulių regioninį atliekų tvarkymo centrą (ŠRATC) pasivijo daugiau nei dešimties metų senumo nuostoliai.
2008 metais ŠRATC paskelbė viešąjį pirkimą Kairių sąvartyno išskiriamų dujų utilizavimo veiklai vykdyti. Prieš tai įmonės užsakymu lenkų bendrovė „ENER-G Polska“ atliko sąvartyne susidarančių dujų kiekio tyrimą. Pateiktoje ataskaitoje nurodyta, kad dujų kiekis, išgaunamas sąvartyne iki 2030 metų, turėtų siekti 82 milijonus kubinių metrų.
Projektui įgyvendinti įsteigta įmonė „Energijos parkas“ veiklą pradėjo tik 2011 metais. Jau pirmais veiklos metais paaiškėjo, kad dujų sąvartyne gerokai mažiau, nei buvo žadėta. 2015 metais įmonė nusprendė kreiptis į teismą.
Užsisuko teismų karuselė. Spaudos konferencijoje Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis sakė esąs nustebintas, kaip neatsakingai ir nekompetetingai ŠRATC interesai buvo atstovaujami teismuose.
Po dviejų kasacinių skundų ši istorija buvo pradedama nagrinėti vėl nuo pirmos instancijos teismų, tačiau galutinis sprendimas įmonei nepalankus.
Anot A. Bartulio, pagal teismo sprendimą ŠRATC'as padarė esminę klaidą – lenkų parengtos studijos ataskaitą įtraukė į viešojo pirkimo konkurso dokumentus. Aukščiausiasis Teismas (AT) įvertino, kad teismai taip ir neatskleidė priežasties, kodėl atsirado skirtumas tarp galimybių studijoje nurodyto dujų kiekio ir realiai išgaunamo.
Administracijos vadovas pastebėjo, kad konkurso sąlygos buvo bet kokiu atveju palankios laimėjusiai įmonei – arba ji išgauna dujas, o jei jų ten mažiau nei žadėta, prisiteisia pinigus iš ŠRATC'o. Tokios sąlygos net neskatino dujų išgauti, nes bet kokiu atveju pajamos buvo garantuotos.
Šiaulių miesto savivaldybė tikėjosi, kad AT priims trečią ŠRATC'o kasacinį skundą ir vėl nagrinės aplinkybes iš naujo. Tam jie pasiūlė įmonei „patikimus“ advokatus, laimėjusius Savivaldybės sudėtingas bylas.
Birželio 29 dieną AT priėmė nutartį nepriimti dar vieno ŠRATC'o kasacinio skundo. Bylos nagrinėjimo procesas dėl esminių sąlygų baigėsi.
Gali didėti rinkliavos mokestis
Dabar prasideda kitas ginčas – kada ir kaip sumokėti „Energijos parkui“ priteistą sumą. Šiaulių apygardos teismas, atsižvelgdamas į dalininkų motyvą, kad biudžetiniai pinigai yra planuojami metams į priekį, priėmė sprendimą 870 tūkstančių eurų vykdymą atidėti iki kitų metų balandžio 1 dienos, o beveik milijoną įmonė esą turės sumokėti šiais metais.
Toks sprendimas netiko nei vienai pusei. Abi pusės sprendimą apskundė Apeliaciniam teismui. Savivaldybė tikisi, kad artimiausiais mėnesiais Apeliacinis teismas pasisakys, kaip turi būti vykdomas priimtas sprendimas.
A. Bartulis pripažįsta, kad priteista suma labai reikšminga ŠRATC'ui, todėl dalininkai laukia sprendimo, kad galėtų planuoti, ką daryti toliau.
Savivaldybė siūlys priteistą milijoną prašyti teismo išdėstyti per penkerius metus. Dar vienas variantas – ŠRATC'ui tą milijoną skolintis 10 metų, tačiau, anot Administracijos direktoriaus, abejotina, ar įmonei pavyktų tokią paskolą gauti, nes ji gyvena iš nustatyto tarifo, o jos pelnas – minimalus.
7 Šiaulių apskrities savivaldybių dalys įmonėje yra skirtingos. Šiaulių miesto savivaldybės – 34 procentai. Pagal turimas dalis tektų dalintis ir finansinius įsipareigojimus.
Šiaulių savivaldybės direktorius sakė, jog kol kas nerandama teisinio pagrindo sumokėti priteistas lėšas iš savivaldybių biudžetų, nes dalininkai negali mokėti juridinio asmens nuostolių. A. Bartulis pripažino, kad gali tekti sugeneruoti reikiamas lėšas per padidintą rinkliavos mokestį gyventojams.
A. Bartulis sakė, jog kitiems dalininkams siūlys tris žingsnius. Vienas iš jų – įvertinti galimybes regreso tvarka prisiteisti žalą iš lenkų įmonės, pateikusios ataskaitą apie neva esamą dujų kiekį Kairių sąvartyne. Kitas veiksmas – dėl milijoninės žalos įvertinti buvusių įmonės vadovų atsakomybę ir galimybę prisiteisti dalį prarastų lėšų. Taip pat Savivaldybė siūlys kreiptis dėl esą nekvalifikuotai bylą vedusių advokatų kvalifikacijos įvertinimo.
„Mes manome, kad yra požymių, kad mes turėtume nesusitaikyti su situacija, o tęsti tą procesą ir žiūrėti, kas ko nepadarė, kodėl ŠRATC bylą tokioje apimtyje pralaimėjo“, – kalbėjo A. Bartulis.
Kybo dar dvigubai didesnių nuostolių grėsmė
Tai dar ne visi ŠRATC'o nemalonumai. Taip pat rašėme apie tai, kad dar 2010 metų paskutinėmis dienomis įmonė iš Aplinkos projektų valdymo agentūros gavo per 14 milijonų litų avanso didelės apimties projektui įgyvendinti. Tačiau jau po gero pusmečio agentūra nusprendė projekto finansavimą nutraukti, tik avansas gulėjo „Snoras“ sąskaitoje ir pražuvo kartu su banku. ŠRATC nebeturėjo galimybės jų grąžinti.
Dėl šių senų skolų teismai taip pat priėmė nepalankų regioninei įmonei sprendimą – grąžinti valstybei 4 milijonus eurų.
A. Bartulis priminė, kad 7 apskrities savivaldybių merai kreipėsi į Vyriausybę, aiškindami situaciją ir prašydami skolą valstybei anuliuoti. Aplinkos ministerija su tuo nesutinka. Laukiama Finansų ministerijos pozicijos ir tikimasi, kad merus priims Premjeras Saulius Skvernelis.
Anot vadovo, bankrutuoti viešąsias atliekų tvarkymo paslaugas teikiančiai įmonei negalima leisti, nes sunku ir įsivaizduoti, kas atsitiktų mieste bent vieną dieną neišvežant ir netvarkant atliekų.
