Naujausios
Pasikeitimų – ne vienas
– Taigi, vaizdo stebėjimo kameros. Kokia pagrindinė jų užduotis?
– Užbėgdamas už akių pasakysiu, kad vaizdo stebėjimo įrangą Techninių apžiūrų centras yra įsirengęs kur kas anksčiau, negu sugalvota jas numatyti oficialiu susisiekimo ministro įsakymu – 2015-aisiais. Įmonė turi vidaus tvarkos taisykles – kad korupcijos apraiškų būtų kuo mažiau, todėl pagrindinė kamerų funkcija, žinoma, antikorupcinė.
Negaliu ranką dėti prie širdies ir užtikrinti, kad korupcija čia neegzistuoja – būta, kai su kontrolieriais dėl tos priežasties teko atsisveikinti. Tačiau kameras įrengėme ne tik dėl korupcijos. Vaizdo kamerų medžiaga – objektyvus įrodymas, kilus ginčui tarp kontrolieriaus ir kliento dėl techninės apžiūros eigos arba rezultato.
Mano praktikoje nekart pasitaikė, kuomet atsiradus tokiems nesutarimams vaizdo medžiaga analizuojama, aiškinamasi, ar tikrai kontrolierius viską padarė teisingai pagal reglamentą, laikydamasis techninės apžiūros taisyklių ir reikalavimų.
Grįžtant prie kyšininkavimo, realu, kad su automobiliu kažkas yra negerai, jeigu vairuotojas bando įduoti kontrolieriui pinigų. Tokiu atveju tikrintojams patariama fotografuoti apžiūros procesą ir rastus gedimus.
Būta atvejų, kada transporto priemonę atvaręs asmuo kontrolierių bando „pamaloninti“ dar iki apžiūros proceso, nors paaiškėja, kad automobilis yra tvarkingas. Tada klausimas, koks bandymo papirkti tikslas – apsidraudimas, jaudulys?
– Nuo liepos 11-osios numatomas mokesčio už techninę apžiūrą didinimas. Drastiškai?
– Nemanau, kad dabartinio 19,60 euro mokesčio už pirminę apžiūrą kilimas iki numatomo 21,90 euro ir 3–11 eurų už pakartotinę apžiūrą papiktins transporto priemonių savininkus. Juolab kad lengvųjų automobilių privaloma apžiūra atliekama kas dveji metai.
Kainų šuolis už elektrą, degalus, kitką diktuoja mokesčio kilimą ir šioje srityje.
– Netrukus įsigalios Techninės apžiūros atlikimo tvarkos apraše numatytas pakeitimas, kad prieš techninę apžiūrą iš transporto priemonės privalu susirinkti viską, kas nesusiję su jos eksploatavimu ir ką būtų galima interpretuoti kaip kyšį. Ką manote apie tai?
– Toks reikalavimas numatytas ir juo teks vadovautis.
Kontrolieriai manęs klausia, kaip teks elgtis, jei, pavyzdžiui, dėtuvėse tarp transporto priemonės priekinių sėdynių ar ant prietaisų skydelio bus priberta centų. Tarsi galimo kyšio apraiška... Aš manau, kad nederėtų nusileisti iki absurdo, subertas smulkmes įvardijant kaip galimos nusikalstamos korupcinės veikos įkaltį.
– Darbo organizavimo permainų numatyta ir visoje Šiaulių apskrityje veikiančios UAB Šiaulių techninių apžiūrų centro viduje.
– Taip. Birželio mėnesį Vilniaus gatvėje 8, Šiauliuose, nebelieka įmonės filialo – jis iškeliamas į Serbentų gatvę, įsikurs „Regitros“ kieme, erdviose, moderniai įrengtose patalpose su naujausia patikros įranga. Kaip sakoma, gyventojų patogumui sekame „Regitrai“ iš paskos.
Permainos laukia ir Kelmėje. Greičiausiai gegužę techninės apžiūros bus atliekamos taip pat naujai įrengtose patalpose su dviem naujomis patikros linijomis – Raseinių gatvėje 72a. Dėl didelės patikrų paklausos šiame rajone planuojame didinti ir kontrolierių skaičių.
Techninė apžiūra – pagal aprašą
– Kartais vairuotojams atrodo, jog kontrolieriai kimba be priežasties, dėl smulkmenos. Pasitaiko tokių nusiskundimų?
– Būna. Ir aiškinantis juos dažnai talkina jau minėtos vaizdo stebėjimo kameros.
Noriu pasakyti, kad techninė transporto priemonės apžiūra vyksta griežtai laikantis aprašo, kuriame numatyta, ką kontrolieriai turi fiksuoti – kontrolė vyksta pagal oficialius punktus. Kartais vairuotojai pyksta, kad kontrolierius, liaudiškai sakant, kimba, nes, pavyzdžiui, nepritvirtintas akumuliatorius. Bet pagal aprašą jis privalo būti pritvirtintas dėl saugumo.
– Kokie dažniausi nustatomi automobilio defektai, kurie lemia privalomosios techninės apžiūros rezultatą – „praėjo“ arba „nepraėjo“?
– 54 procentams automobilių, kuriems atliekama privalomoji techninė apžiūra, pasiseka iš pirmo karto.
Tarp tų, kurie „nepraėjo“, dažniausiai aptinkami defektai: stabdžių tinkamas neveikimas, pakabos, rankinio stabdžio, žibintų nesureguliavimas.
Ar daug vairuotojų, keisdami sezonines padangas, iš naujo sureguliuoja žibintus? O reikėtų. Būna, kad kontrolieriai, atsižvelgiant į užimtumą, patys pareguliuoja automobilių šviesas, jei jos tėra vienintelis transporto priemonės defektas. Tačiau Techninių apžiūrų centras nėra servisas, kuris teikia tokią paslaugą – daugeliu atvejų automobilis siunčiamas tai atlikti pas specialistus ir atvykti pakartotinei apžiūrai.
Pasitaiko atvejų, kai automobiliui nustatoma dešimt ir daugiau didelių trūkumų. Tokiu atveju specialistas gali tiesiog nutraukti techninę apžiūrą ir automobilį teks varyti iš naujo tik panaikinus visus defektus.
– Koks mūsų automobilių parkas?
– Tendencija ne vienus metus išlieka panaši – vyrauja 12–14 metų senumo automobiliai. Šiek tiek daugiau atsiranda elektromobilių, tačiau ne tiek, kiek norėtųsi. Galvoju, kad tam turi įtakos valstybės pozicija, kuri neskatina hibridinių transporto priemonių plėtros. Kad ir kalbant apie elektromobilių įkrovimo stoteles – Šiaulių mieste tokių vos kelios, jau nekalbant apie rajonų centrus ir gyvenvietes. Jei žmogus negyvena privačiame name, kaip ir kur jis galėtų, kada prireikus, įsikrauti savo automobilio bateriją? Infrastruktūra nėra sukurta.
Kalbant apie maršrutinių autobusų parką, tai Šiauliuose jis žymiai atjaunėjęs, kartu ir geresnės techninės būklės. Kitas reikalas apie rajonų centrams priklausančius autobusus – ten jaunėti, švelniai sakant, dar yra kur.
– Ką patartumėte transporto priemonių valdytojams, besirengiantiems techninei apžiūrai?
– Patarčiau neskubėti į servisą ir ieškoti trūkumų. Rekomenduoju pasinaudoti Techninių apžiūrų centro teikiama techninės apžiūros paslauga, kurios metu vairuotojui pateikiamas automobilio patikros aktas, kuriame nurodoma, ką būtina pakeisti, suremontuoti, sureguliuoti, iki sukaks privalomos techninės apžiūros data.
Nedidelis pavyzdys iš mūsų praktikos. Žmogus įsigijo apynaujį automobilį su technine apžiūra, liudijančia, kad įsigyta mašina yra tvarkinga.
Tačiau vieną dieną specializuotame servise pasikeisti tepalų užsukęs vyras sužinojo, kad jo automobilyje reikia daug ką keisti, remontuoti ir atnaujinti – viso to „malonumo“ sąmata apie 2 000 eurų.
Vyras kreipėsi į mus su pretenzija dėl automobilio techninės apžiūros kokybės. Neinformavus kontrolierių apie specializuotame servise rastus defektus, buvo atlikta automobilio apžiūra. Kontrolieriai trūkumus atrado, tačiau paaiškėjo, kad jie ne tokie, kuriuos būtina nedelsiant šalinti – keisti detales, remontuoti. Pakeisti, žinoma, galima, bet ar tikrai reikia keisti tai, kas gali dar ilgokai tarnauti?
– Į ką patartumėte atkreipti dėmesį įsigyjant nenaują automobilį?
– Jei transporto priemonė eksploatuota Lietuvoje, visą jos techninės būklės istoriją, ridą, įvertinimus galima atrasti suvedus duomenis interneto puslapyje vta.lt
Patarčiau įvertinti automobilį ir vizualiai. Šypseną kartais kelia automobilio rida, pavyzdžiui, 120 tūkstančių kilometrų ir vaizdas salone – vairo, dažniausiai naudojamų mygtukų, sėdynių nusitrynimas, bendra išvaizda! Dėl įdomumo pažiūrėkite, kaip atrodo salonai tų automobilių, kurie iš tiesų yra nuvažiavę tik 120 tūkstančių kilometrų. Net nesuabejosite, kad pirmuoju atveju rida yra suklastota, o tai gali būti ženklas apie automobilio bendrą nusidėvėjimą.
Siūlyčiau prieš įsigyjant automobilį, nepaisant ir to, kad jis turi galiojančią techninę apžiūrą, vis dėlto atlikti naują techninę jo apžiūrą ir apsidrausti.
