Teatro aktoriams baisiausia susilaužyti pirštus

Teatro aktoriams baisiausia susilaužyti pirštus

Teatro aktoriams baisiausia susilaužyti pirštus

Praeitą sekmadienį Šiaulių dramos teatre vaidino vienintelio pasaulyje Pirštų teatro iš Gruzijos aktoriai. Spektaklį „Extravaganza“ sudarė vienuolika spalvingų šokių-etiudų, kuriuos rodė aktorių pirštai.

Marina OSTAPENKO

marina@skrastas.lt

Geriausiai vaidinti moko lazda

Pirštų teatro režisierius Beso Kupreišvili, prieš dvi dešimtis metų įkūręs šį teatrą, paklaustas, kodėl tarp aktorių — tik jauni žmonės, aiškino labiausiai bijąs intrigų. „Man nesvarbu, kokio ilgio ar storio pirštai, tačiau į trupę dažniausiai priimu ne vyresnius nei 23 metų aktorius. Tiesa, aktoriais jie tampa vėliau, dauguma atėjusiųjų aktorinio išsilavinimo neturi. Apeliuoju tik į jaunuolių norą dirbti, mokytis šio amato ir jų šviesų protą, kurio dar netemdo nereikalingos intrigos. Būtent intrigos mane paskatino palikti du teatrus“, — sako pašnekovas.

Per teatro veiklos metus aktorių trupė keitėsi šešis-septynis kartus. Vos jaunuoliams sulaukus 23-ejų, griežtas režisierius liepia jiems palikti teatrą, nors dauguma norėtų vaidinti toliau. Tiesa, Beso prisipažįsta, kad būta išimčių: dabar tarp septynerių jaunų aktorių yra vienas 35-erių vyras. „Nors ir jį buvau išvaręs porą kartų, vis kažkaip sugrįždavo“, — šypteli režisierius.

Ar režisierius labai griežtas? „Šiuo metu esu žymiai atlaidesnis nei anksčiau, nors iki šiol renku savo griežtumo vaisius: nešiojuosi aparatą cukraus kiekiui kraujyje matuoti, man skauda nugarą, galvą. Tačiau vis dar negaliu aktoriams atleisti vieno — neatsakingumo. Yra pasitaikę atvejų, kai salėje mūsų spektaklį žiūrėjo penki žiūrovai, o scenoje vaidino septyni-aštuoni aktoriai. Pastebėjęs, kad šie buvo atsipalaidavę, neatidirbo to spektaklio, kaip turėjo, grąžindavau žiūrovams pinigus. Juk tą dieną prarasdavome dar dešimt naujų žiūrovų, kuriems salėje sėdėję penkeri galėjo pagirti mūsų spektaklį“, — savo požiūrį išsako B. Kupreišvili.

Pusiau rimtai, pusiau juokais režisierius pasakoja, jog geriausias jo padėjėjas repeticijų metu — lazda: medinė ar metalinė, priklauso nuo vadovo nuotaikos.

Aktorius palaiko kišenvagiais

Dabar režisierius svajoja pastatyti „Hamletą“ ir tikisi šiuo spektakliu įrodyti, kad pirštais galima suvaidinti bet ką. Aktoriai naudoja specialius antpirščius, sulyginančius smilių ir didįjį pirštą, kurie spektakliuose atstoja veikėjų kojas. Šie antpirščiai pagaminami, nupjovus barbiškų lėlyčių kojas. Tačiau jau yra paimti kiekvieno iš aktorių pirštų atspaudai, išmatuoti jų pirštų dydžiai, pagal kuriuos bus gaminami specialūs pirštus pailginantys antpirščiai.

Ar Pirštų teatro aktoriai turi nuolat mankštinti pirštus? „Pats jau nebevaidinu, tačiau vis dar mėgstu sudėti rankas už nugaros ir nejučiomis imu judinti pirštus. Metro žmonės nuo manęs traukiasi, matyt, galvoja, kad esu kišenvagis. Pastebiu, kad kai kurie mano aktoriai taip pat turi tokį įprotį — judina pirštus, sėdėdami prie stalo, tiesiog bendraudami su kitais žmonėmis, nors specialiai nereikalauju, kad jie nuolat kartotų tam tikrus pirštų pratimus“, — tikina Beso Kupreišvili.

Kaip bėgiką maitina kojos, taip Pirštų teatro aktorius maitina pirštai, todėl juos atlikėjai saugo labiausiai. „Dėl to kartais iš galva nukenčia“, — šmaikštauja režisierius.

IŠNAŠA: „Metro žmonės nuo manęs traukiasi, matyt, galvoja, kad esu kišenvagis“.

REŽIRIERIUS: „Kartą vaidinome net Operos teatre, tačiau žiūrovai dėl prasto matomumo nesiskundė“, — sako teatro režisierius ir įkūrėjas Beso Kupreišvili.

MADA: Pirštukai gali atrodyti ir labai madingai.

DŽIGITAI: Vienas iš gruzinų pirštukų-džigitų šokių.

GALVA: Spektaklyje „Extravaganza“, kaip ir kituose Pirštų teatro spektakliuose kartais pasirodo aktoriaus galva.

Sauliaus JANKAUSKO nuotr.